Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2014-03-21, apie 10.58 val., Maironio g. 19, Vilniuje, vairuodama automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgėsi neatsargiai, pravažiuodama stovintį automobilį Škoda Oktavia, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

D. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Teismų praktikoje eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Teismo posėdžio metu D. N. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad buvo labai pasimetusi kai kliudė automobilį, su tuo sutinka, bet kad išvažiavo iš įvykio vietos - nesutinka. Nurodo išlipusi iš savo automobilio ir pamačiusi, kad užkliudė kitą automobilį, labai išsigando. Apėjo savo automobilį ir pamatė, kad jos automobilio kėbulas apgadintas - dešinys užpakalinis sparnas viduryje. Pažiūrėjo, kad ant kito automobilio nieko nėra, tik truputį apibraižytas. Padarė nuotraukas mobiliuoju telefonu, laukė vairuotojo kol ateis. Tuo momentu, kai ji ten vaikštinėjo, pro šalį ėjo vyrukas apie 50 m. amžiaus. Jis priėjęs sako, kad čia nieko nėra, todėl ji suprato, kad ten to automobilio vairuotojas. Kadangi buvo pasimetusi, nepaprašė nei jo vairuotojo pažymėjimo, nei asmens duomenų. Tas vyras pasakė, kad ta vieta nusiplaus ir ji juo patikėjusi išvažiavo. Nurodo neturėjusi tyčios išvengti atsakomybės, nes turi draudimą ir KASKO draudimą. Vėliau jai paskambino mama, kuriai skambino iš policijos. Po pusvalandžio ar valandos atvažiavo policija. Grįžusi į įvykio vietą sužinojo, kad blogai ir kad ten buvo ne to automobilio savininkas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusią D. N., bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių D. N. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodama paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, D. N. nurodė, kad pripažįsta užkliudžiusi Škoda Octavia automobilį, apžiūrėjusi abu automobilius pastebėjusi nežymius sugadinimus. Apie įvykį neinformavo policijos dėl to, jog manė susitarusi su automobilio savininku, kuris jai pasakęs, kad žalos jokios nėra padarytos. Teismo vertinimu, tokie D. N. veiksmai rodo, kad ji nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio bei neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, byloje nėra pateikta transporto priemonių fotonuotraukos, kurios galėtų paneigti D. N. parodymus, kad Škodos Octavia automobilio apgadinimai nėra nežymūs. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad D. N. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, D. N. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. D. N. administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus D. N. parodymus, teismas mano, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, liudytojo I. P. parodymai, pačios D. N. paaiškinimai. Tokiu būdu D. N. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes D. N. pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pažeidėja nuoširdžiai gailėjosi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone D. N. už ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą piniginės baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje D. N. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

D. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 100 Lt baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.