Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams J. D., V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo J. D. 2783,87 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, savininkė. 2015-07-24 virš ieškovės buto esančiame bute ((duomenys neskelbtini), Plungė) įvykus vandentiekio sistemų gedimui buvo užlietas ieškovės butas. Nutekėjęs vanduo prasisunkė į ieškovės butą ir sugadino gyvenamąsias, vonios-tualeto patalpas, patalpų sienų apmušalus, dažais dengtus paviršius, lubas, sugadinta dalis buto elektros instaliacijos. Ieškovė su ieškiniu pateikė fotonuotraukas ir remonto darbų sąmatą, pagal kurią padarytos žalos dydis – 2 783,87 Eur. 2015 m. rugsėjo 21 d. Plungės r. apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo J. D. 2 783,87 Eur žalos atlyginimo ir 331 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. K.. Atsakovas J. D. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad butas, kuriame gyveno žalos atsiradimo metu, jau buvo parduotas iš varžytynių, todėl nesutiko atlyginti žalą ieškovei.Atsiliepimuose dėl prieštaravimų ieškovė su atsakovo J. D. prieštaravimais nesutiko. Išaiškėjus, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2015-07-20 turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas atsakovui V. Š., pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė padarytos žalos atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų J. D. ir V. Š.. Ieškovės buto užliejimas įvyko dėl santechnikos įrenginio atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovės nuomone, tiek atsakovas V. Š., tiek atsakovas J. D., gyvenęs atsakovo V. Š. bute avarijos metu, yra atsakingi dėl padarytos žalos. Kadangi nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl gedimo atsakovo V. Š. bute, avarijos priežasties ieškovė neprivalo įrodinėti. Atsakovas V. Š. kaip buto savininkas privalo atlyginti žalą, nes kaip buto savininkas nesugebėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovas J. D., įvykio metu gyvenęs bute, iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, neužtikrinęs tinkamo ir saugaus bute esančios santechnikos įrangos naudojimo, yra atsakingas dėl padarytos žalos bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. pažeidęs bendrąją pareigą elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-10-20 sprendimu nusprendė 2015-09-21 Plungės rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš J. D. 2 783,87 Eur žalos atlyginimo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų A. K., pakeisti, ieškinį tekinti iš dalies. Priteisė solidariai iš J. D. ir V. Š. 1 228,25 Eur žalos atlyginimo A. K.. Priteisė iš J. D. 124 Eur bylinėjimosi išlaidų A. K.. Priteisė iš A. K. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų V. Š.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Likusią preliminaraus sprendimo dalį (dėl žyminio mokesčio grąžinimo) paliko nepakeistą. Teismas byloje nustatė, kad 2015-07-24 buvo užpiltas ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Užpylimo priežastis – netvarkingas santechnikos įrenginys bute ((duomenys neskelbtini), Plungė), esančiame virš ieškovės buto. Pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuosavybės teise nuo 2015-07-22 iki 2015-09-14 priklausė atsakovui V. Š., butą įsigijusiam 2015-07-20 turto pardavimo iš varžytynių aktu. 2015-07-20 antstolio V. D. Turto pardavimo iš varžytynių aktu vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00777/1-107721-BP-942 atsakovui V. Š. buvo parduotas atsakovui J. D. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovui V. Š. nuo 2015-07-22 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į šį butą. Tuo pagrindu atsakovas V. Š. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, t. y. buto, iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, savininkas.Teismas sprendimo dalį dėl atsakovų civilinės atsakomybės motyvavo tuo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio užlietas ieškovės butas, avarijos metu gyveno atsakovas J. D., kuris buvo faktinis buto naudotojas ir valdytojas. Atsakovui J. D. kaip buto valdytojui tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti reikiamą ir saugų bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančios santechnikos įrangos naudojimą (nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti), taip užkertant galimybei žalai atsirasti, taikytina civilinė atsakomybė, esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms: kaltei, kuri pasireiškia neatsargumu (CK 6.248 str.), žalai bei priežastiniam ryšiui tarp atsakovo J. D. buto priežiūros pareigos nevykdymo ir ieškovei žalos atsiradimo (CK 6.247 str., 6.249 str.). Žala ieškovei kilo dėl to, jog atsakovas V. Š. kaip buto savininkas, o atsakovas J. D. kaip buto valdytojas tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti reikiamą buto Nr. (duomenys neskelbtini) santechnikos įrangos naudojimą, todėl jie abu solidariai atsako už ieškovei padarytą žalą (CK 6.5, 6.6 str.), kaip prašė ieškovė.Teismas, mažindamas ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, motyvavo ir vertino tai, kad ieškovės vidutinė buto vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, yra 4 850 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis – 2 783,87 Eur yra per didelis. Pagal pateiktus tiek ieškovės, tiek atsakovo apskaičiavimus, atlikus remonto darbus, ieškovės bute būtų ne tik likviduoti avarijos padariniai, bet butas būtų ir atnaujintas, todėl pateiktos išlaidos lokalinėse sąmatose neatitiktų realių atkūrimo kaštų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė solidariai iš J. D. ir V. Š. 1 228,25 Eur žalos atlyginimo ieškovei, ir priimti naują sprendimo dalį dėl solidariosios atsakomybės – atmesti ieškinį atsakovui V. Š.. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui V. Š. niekas realiai netrukdė realizuoti buto savininko teisių – jį valdyti ir naudotis, kadangi tai neatitinka faktinių aplinkybių byloje. Pats atsakovas J. D. pripažino, kad jis kaip savininkas naudojosi butu iki 2015 m. liepos mėn. pabaigos, kai apeliantas atvyko pranešti, jog įsigijo butą iš varžytynių. Taip pat atsakovas J. D. pripažino, kad apie įvykusį apatinio buto užpylimą apelianto neinformavo. Todėl nuo 2015-07-22 (kai butas buvo įregistruotas jo vardu) butu apeliantas realiai naudotis negalėjo. Buto pardavimo iš varžytynių atveju buto įgijimo nuosavybės teise momentas nesutampa su galimybe jį realiai valdyti ir naudotis. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl solidariosios civilinės atsakomybės taikymo buto savininkui, įrašytam Nekilnojamojo turto registre, ir faktiškai bute gyvenusiam asmeniui už padarytą žalą kito nekilnojamojo turto savininkui apliejus žemiau esantį butą.Ieškovė pateikė ieškinį priteisti solidariai iš atsakovo J. D. 2 783,87 Eur žalos atlyginimo už padarytą žalą, kai įvykus vandentiekio sistemų gedimui buvo užlietas ieškovės butas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai, priimdamas preliminarų sprendimą. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad butas, kuriame gyveno žalos atsiradimo metu, jau buvo parduotas iš varžytynių. Atsiliepimuose į prieštaravimus ieškovė nesutiko ir pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš J. D. ir V. Š..Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų 1 228,25 Eur žalos atlyginimą atsakovei.Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, jame nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui V. Š. niekas realiai netrukdė realizuoti buto savininko teisių – jį valdyti ir naudotis, kadangi tai neatitinka faktinių aplinkybių byloje. Pats atsakovas J. D. pripažino, kad jis kaip savininkas naudojosi butu iki 2015 m. liepos mėn. pabaigos, kai apeliantas atvyko pranešti, jog įsigijo butą iš varžytynių. Taip pat atsakovas J. D. pripažino, kad apie įvykusį apatinio buto užpylimą apelianto neinformavo. Todėl nuo 2015-07-22 (kai butas buvo įregistruotas jo vardu) butu apeliantas realiai naudotis negalėjo. Buto pardavimo iš varžytynių atveju buto įgijimo nuosavybės teise momentas nesutampa su galimybe jį realiai valdyti ir naudotis.Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog užpylimo židinys buvo atsakovo V. Š. vardu registruotas butas, nėra.CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.).Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).Pagal byloje esančius duomenis – VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuosavybės teise nuo 2015-07-22 iki 2015-09-14 priklausė atsakovui V. Š., butą įsigijusiam 2015-07-20 turto pardavimo iš varžytynių aktu. 2015-07-20 antstolio V. D. Turto pardavimo iš varžytynių aktu vykdomojoje byloje Nr. 0047/11/00777/1-107721-BP-942 atsakovui V. Š. buvo parduotas atsakovui J. D. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Tuo pagrindu atsakovas V. Š. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, t. y. buto, iš kurio buvo užpiltas ieškovės butas, savininkas.Nesutiktina su apelianto V. Š. pozicija, kad jis negalėjo realizuoti savininko teisių į butą, kadangi, kai butas buvo parduotas iš varžytynių, jame faktiškai gyveno ir savininko teises įgyvendino atsakovas J. D.. LR CPK 715 straipsnis numato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ji gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (LR CK 4.39 str. 1 d.). Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (LR CK 4.39 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui V. Š. nuosavybės teisė į butą, kuris buvo atsiradusios žalos židinys, perėjo 2016-07-22, o žala atsirado 2016-07-24, t. y. praėjus dviem dienoms po apelianto nuosavybės teisės įregistravimo. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad jis negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisių į įsigytą nekilnojamąjį turtą, kadangi, visų pirma, prieš įsigydamas šį turtą apeliantas turėjo visas galimybes iki varžytynių pabaigos antstolio nustatyta tvarka apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą (LR CPK 708 str.). Antra, kaip rūpestingas ir protingas šeimininkas, įgijęs butą, privalėjo pasidomėti, kokia yra jo iš varžytynių įsigyto buto būklė, butą apžiūrėti ir įsitikinti, ar jame gyvenantis asmuo (atsakovas buvęs savininkas J. D.) tinkamai naudojasi butu, jį prižiūri, t. y. rūpintis tinkama buto priežiūra, užtikrinti turto saugumą (LR CK 6.246 str. 2 d.). Trečia, apeliantui pagal įstatymą perėjus nuosavybės teisei į butą, pripažintą žalos židiniu, perėjo ir turto valdytojo teisė, kadangi valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Taigi byloje nustačius, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių momento apeliantui perėjo nuosavybės teisė, darytina išvada, kad jis buvo turto valdytojas, todėl vadovaujantis LR CK 6.266 straipsniu, už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) be kaltės, kadangi šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog būtų nustatytos LR CK 6.270 straipsnyje numatytos aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad atsakovas J. D. faktiškai įgyvendino savininko teises žalos atsiradimo metu, todėl yra atsakingas už buto santechnikos įrenginių ir vamzdynų remontą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir atsakovo J. D. atsakomybę, motyvuodamas, kad nėra paneigiama ir asmens bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuriuo naudojosi atsakovas (žalos atsiradimo momentu ne esamas, o buvęs savininkas), taip pat kad atsakovas J. D. nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Taigi jis taip pat elgėsi nerūpestingai, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota ir atsakovo J. D. kaltė. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikydamas solidariąją atsakomybę, netinkamai taikė LR CK 6.6 straipsnį. Teismas pagrįstai sprendė, kad solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovus sieja būtent tokie veiksmai. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą.