Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2023 m. birželio 30 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2024 m. gegužės 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. rugpjūčio 21 d., apie 21.10 val., Klaipėdos r., Kretingalės sen., Kretingalės mst., Klaipėdos – Jūros g. sankryžoje, vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina labai blogai ir parodė, kad su bendradarbiu Ž. po darbo, apie 18.30-19.00 val. vartojo alkoholį. Kadangi jam pasirodė, kad jis už kolegą yra blaivesnis, nusprendė parvairuoti automobilį, nors teisės vairuoti neturi. Automobilis priklauso bendradarbio žmonai; ji nežinojo, kad jis neblaivus vairuos automobilį. Prieš sėsdamas vairuoti jautėsi pakankamai blaivus. Anksčiau yra baustas dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu anonimiškai gydosi nuo priklausomybės, alkoholio nebevartoja. Su šeima gyvena nuomojamame bute, augina ir išlaiko 5 vaikus; vykdo individualią veiklą statybų srityje, uždirba iki 1 000 Eur per mėnesį, žmona šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna tik išmokas už vaikus. Kreditų neturi, tačiau moka antstoliams po 250 Eur per mėnesį, dar liko mokėti apie 2 000 Eur. Jeigu teismas paskirtų baudos bausmę, mano, kad tai būtų per daug sunki našta šeimai. Su byloje pateikta automobilio verte sutinka, jos neginčija.

Kadangi kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. dirbant kartu su tyrėja V. B. tarnybiniu automobiliu „L2006“, policinės priemonės metu Kretingalės mst., Klaipėdos – Jūros g. sankryžoje, apie 21.10 val., buvo pastebėtas baltos spalvos įtartinas automobilis, kuris išsuko iš gyvenamojo namo kiemo link Klaipėdos miesto. Sustabdžius automobilį „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir patikrinus automobilio vairuotoją R. S. alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117 Nr. 2194794“ 21.15 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,31 promilių girtumas, 21.31 val. antru tikrinimu nustatytas 2,38 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 15 min., su pažeidimu sutiko. Taip pat nustatyta, kad asmuo neturi (nėra įgijęs) teisės vairuoti (b. l. 1-3).

Tos pat aplinkybės užfiksuotos 2024 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole/ policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įraše ( 20-22 b.l.) ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK: 0124000523614) (b. l. 4-6).

Iš 2024 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos g., Kretingalės mstl. (b. l. 11-19).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. R. S. pirmuoju tikrinimu 21.15 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.31 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (b. l. 23-25).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškėsg. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (b. l. 26) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu automobilis grąžintas jo savininkei ir valdytojai L. Ž. (b.l. 34-38).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, jog automobilio „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra L. Ž. (buvusi M.) (b. l. 27).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Renault“, 2003 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM – 720 Eur (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž. parodė, kad automobilis „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Ji duoda šį savo automobilį naudotis savo vyrui A. Ž., o R. S. savo automobiliu naudotis nebuvo leidusi. Kiek žino, jos vyras tą vakarą dirbo kartu su R. S. ir kartu, būdami neblaivūs, važiavo šiuo jos automobiliu „Renault“; prašo jį jai grąžinti (b. l. 31-33).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. S. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, du kartus už tai, jog neblaivus vairavo dviratį, didžiosios dalies baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis automobilį vairavo vidutiniškai apsvaigęs, kai nustatytas girtumas buvo artimas sunkiam girtumo laipsniui, t. y. pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antruoju – 2,38 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, o taip pat į kaltinamojo bei jo šeimos, kurioje auga 5 nepilnamečiai vaikai, turtinę padėtį, kaltinamajam neskirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė; R. S. gali būti labai sunku ją įvykdyti, o ir reikiamo poveikio tokia bausmė jam, teismo vertinimu, gali nepadaryti. Įvertinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijų pasirinkimą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei apskaičiuotas sankcijos vidurkis.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau nustatant galinčius taisomai paveikti jo elgesį apribojimus: jis įpareigojamas bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždraudžiama bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kuris artimas sunkiam girtumo laipsniui, tuo sukeldamas pavojų savo paties ir kitų eismo dalyvių bei bendram eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas; nurodė, kad labai išgyvena dėl šio įvykio, padarė reikiamas išvadas ir šiuo metu anonimiškai koduojasi nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. rugpjūčio 22 d.).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo R. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkė ir valdytoja yra L. Ž. (buvusi M.) (b. l. 27). Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio savininkė apie tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus ketina vairuoti ir vairavo jos automobilį, nežinojo ir juolab jam neleido to daryti. Pažymėtina, jog nors žinomai neblaiviam kaltinamajam šį automobilį vairuoti jo bendradarbis A. Ž., kurio žmonos vardu yra registruotas šis automobilis, tačiau iš AB „Regitra“ išrašo matyti, jog L. Ž. (buvusi M.) automobilį savo vardu buvo registravusi dar iki santuokos su A. Ž., todėl laikyti šį automobilį bendra sutuoktinių nuosavybe, priklausančia ir A. Ž., ir BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu konfiskuoti jį natūra teismas neturi teisinio pagrindo.

Sprendžiant automobilio rinkos vertės konfiskavimo klausimą, ši vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra - pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Renault“, 2003 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 720 Eur (b. l. 28), duomenų apie kitokią šio automobilio vertę teismui nepateikta. Atsižvelgiant į visa tai, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio rinkos vertės (720 Eur) konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. S. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prokurorės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 5 dalis, R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį dirbti arba aktyviai ieškoti darbo, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. rugpjūčio 22 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Renault“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rinkos vertės – 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to panaikinti.

Nepriteisti iš R. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.