Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-135/2007

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.1

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-08-22 nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo subendrinta su Jurbarko r. apylinkės teismo 2007-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-17 apie 21.40 val. pro nerakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė A. Š. priklausančio turto už 255 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Skirdamas K. B. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, priešingai nei nurodė apeliantas, atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintus bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad K. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei neišnykus teistumui, būdamas tris kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, augo vaikų globos namuose, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis ne kartą yra bėgęs iš vaikų globos namų, buvo paskelbta jo paieška, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, teismas pripažino K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 123). Byloje surinktų duomenų apie nuteistojo K. B. asmenybę ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką pakanka padaryti išvadai, kad jis nesistengia pasitaisyti, linkęs sistemingai vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas. Visa tai pagrįstai teismui leido manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakanka, bei paskirti realią mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, po to, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, prie griežtesnės bausmės, paskirtos Jurbarko r. apylinkės teismo 2007-04-25 nuosprendžiu, pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam, žala nusikaltimu nepadaryta, yra svarbi, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pavogtus daiktus surado ir nukentėjusiajam grąžino policijos pareigūnai, nuteistasis savanoriškai žalos neatlygino, todėl nėra pagrindo nurodytos aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia ir mažinti paskirtą bausmę.

Kolegijos nuomone, teismas išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl bausmės skyrimo ir jos individualizavimo nepažeidė. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad K. B. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.