Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-07 · Byla Nr. N-63-2049-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-07
Bylos Nr.
N-63-2049-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-2049/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad T. B. 2009 m. balandžio 25 d., 11 val. 40 min., Kaune, R. Kalantos gatvėje, vairavo transporto priemonę BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 promilių girtumas), nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 punktų reikalavimus.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu T. B. pripažino kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Teismas T. B. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nubaudė 30 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtąsias nuobaudas subendrino ir skyrė galutinę nuobaudą – 2530 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teismas pažymėjo, kad T. B. visiškai neprisipažino kaltas ir paaiškino, kad jis protokole nurodytą dieną automobilio girtas nevairavo, o išgėrė tik garaže, tačiau neneigė, kad tą dieną su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Teismas atmetė T. B. versiją bandžiusių patvirtinti jo paties pakviestų liudytojų D. M., N. D. ir V. M. parodymus kaip neinformatyvius, todėl neturinčius jokios įrodomosios vertės. Teismas vadovavosi liudytojo J. S. ir V. D. parodymais. Nurodė, kad J. S. įvykio dieną kartu su V. D. atvyko prie garažų, esančių Kaune, R. Kalantos g., ir matė kaip vienas iš jį vėliau sumušusių asmenų atvažiavo automobiliu BMW, kurį pats vairavo ir šio asmens girtumas buvo akivaizdus, V. D. patvirtino šias aplinkybes ir paaiškino, kad J. S. pasiliko prie mašinos, o jis nuėjo į gretimai esančią parduotuvę, kur netrukus atbėgo J. S. su praskelta galva ir papasakojo, kad jį ką tik sumušė du asmenys, nuėjęs į įvykio vietą liudytojas pamatė T. B., kuris buvo akivaizdžiai girtas. Teismas nurodė, kad T. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų ? policijos pareigūnų Š. U., nustačiusio T. B. neblaivumą, K. K. ir A. B., tiesiogiai dalyvavusių ir patvirtinusių įvykio aplinkybes, parodymai, rašytinė bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 7), pažeidimus užfiksavusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b .l. 9), paaiškinimai (b. l. 10, 11), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b .l. 12). Teismas, T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai kvalifikavo veiką ir priėmė neteisėtą nutarimą. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis vairavo neblaivus – automobilio jis nevairavo, kai buvo sulaikytas policijos patrulių, gėrė garaže, to negalėjo patvirtinti nei policijos pareigūnai, nei liudytojas V. D.. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo J. S. parodymais, nes su juo santykiai konfliktiški, pagal minėto asmens pareiškimą jam iškelta baudžiamoji byla. Teismas neatsižvelgė, kad yra tik 40 procentų darbingas, todėl jam reikalinga transporto priemonė važiuoti pas gydytojus bei dukrą, gyvenančią Vokietijoje. T. B. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, atsiliepimą grindžia skundžiamame teismo nutarime išdėstytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas T. B. prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jo prašymas atmetamas, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Be to, prašymas nemotyvuotas, nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būti tiriamos nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus, betarpiškai dalyvavo tiriant įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui nėra.

T. B. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Teismas T. B. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį nubaudė 30 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtąsias nuobaudas subendrino ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2530 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde T. B. neigia, kad vairavo automobilį neblaivus ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė eilę liudytojų (J. S., V. D., D. M., N. D., V. M., Š. U., K. K., A. B.). Ginčo, kad T. B. įvykio metu buvo neblaivus nėra. Jo neblaivumas nustatytas specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Kaip matyti iš testo alkoholiui protokolo Nr. 80 (b. l. 8), T. B. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Alkotesterio tinkamumas patvirtintas patikros sertifikatu (b. l. 8). Įvertinus laiko tarpą, per kurį T. B. buvo pristatytas neblaivumui patikrinti, t. y. mažiau nei per valandą nuo pažeidimo padarymo, pripažintina, kad pagrindo abejoti T. B. girtumo laipsniu automobilio vairavimo metu nėra. Pažymėtina, kad T. B. su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 3), neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau teigė, kad atvažiavo blaivus, o išgėrė garaže. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys T. B. versiją – J. S. parodymai teisme (b. l. 35) bei jo rašytiniame paaiškinime išdėstytos aplinkybės (b. l. 10). Minėtas asmuo nurodė, kad įvykio dieną, jam stovint prie garažų, esančių R. Kalantos g. 73, Kaune, matė, kaip iš R. Kalantos gatvės atvažiavo BMV automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. B., šalia sėdėjo dar vienas pilietis, vėliau įvyko konfliktas ir jis buvo sumuštas. Analogišką įvykio versiją J. S. išdėstė kartu su juo atvykusiam bei į parduotuvę trumpam nuėjusiam, dėl to konflikto nemačiusiam draugui V. D., kuris patvirtino šias aplinkybes bei nurodė, jog išėjęs iš parduotuvės pamatė neblaivų T. B. ir dar vieną asmenį (b. l. 35-36). Šiais parodymais netikėti nėra pagrindo – J. S. parodymai nuoseklūs, pakankamai detalizuoti, V. D. sąžiningai nurodė, kad asmeniškai nematė, kad T. B. vairavo automobilį, kas patvirtina jo nešališkumą. Apeliantas nurodo, kad J. S. yra suinteresuotas asmuo, nes santykiai tarp jų konfliktiški, jam pagal J. S. pareiškimą yra iškelta baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į tai, kad minėto suinteresuotumo atsiradimo pagrindas – 2009 m. balandžio 25 d. įvykusio konflikto pasekmė, laikytina, kad tai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti J. S. parodymų objektyvumu. Be to, minėti parodymai įvertinami kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje. , T. B. buvo nurodęs, kad jo versiją gali patvirtinti liudytojai D. M., N. D. ir , V. M.. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų parodymus (b. l. 35), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie neinformatyvus ir niekaip negali patvirtinti to fakto, kad T. B. vairavo blaivus. D. M. ir V. M. paaiškino, kad jie konflikto tarp apelianto ir J. S. nematė. Iš to darytina išvada, kad minėtas konfliktas įvyko jau po apsilankymo garaže, po to su T. B. jie nebendravo, nes jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai prieštarauja T. B. apeliaciniame skunde nurodytai versijai, kad atvažiavus policijos pareigūnams jis gėrė garaže, bei patvirtina V. D. ir J. S. nurodytas aplinkybes, kad nuo konflikto pradžios iki policijos pareigūnų atvykimo T. B. nebuvo dingęs iš jų akiračio. Pažymėtina, kad D. M. nurodė, kad T. B. gėrė pas jį garaže degtinę, kas neginčijamai patvirtina, kad apeliantas konflikto metu buvo neblaivus, bei sustiprina įsitikinimą V. D. ir J. S., apibūdinusių T. B. būseną, parodymų patikimumu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo N. D. parodymų vertinimu kaip neturinčių įrodomosios galios, kadangi jis jokių įvykio aplinkybių nenurodė. Papildomai pažymi, kad N. D. yra apelianto draugas, iš policijos pareigūnų K. K. ir A. B., nurodžiusių, kad policijos automobilyje sėdėjo du asmenys (b. l. 40), V. D. ir J. S., paties T. B. rašytinių paaiškinimų (b. l. 22) matyti, kad N. D. buvo tiesioginis įvykio liudininkas, todėl jo teigimas, kad konflikto ir atvažiavusių policijos pareigūnų nematė, yra akivaizdžiai melagingas ir vertinamas kaip vengimas duoti parodymus T. B. nenaudai, siekiant jam padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinus nustatytus įrodymus, išnagrinėjus juos visų bylos aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi J. S. parodymais ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad T. B. 2009 m. balandžio 25 d., 11 val. 40 min., Kaune, R. Kalantos g., vairavo transporto priemonę BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 promilių girtumas), jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl T. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, pastarajam neneigiant, kad įvykio dieną neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo liudijimo, privalomosios techninės apžiūros liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. B. padarė minėtame ATPK straipsnyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą, jo veika kvalifikuota tinkamai.

T. B. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog yra tik 40 procentų darbingas, todėl transporto priemonė jam reikalinga važiuoti pas gydytojus bei dukrą, gyvenančią Vokietijoje, t. y. iš esmės nurodo, kad teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 35-40) matyti, kad T. B. tokio prašymo nereiškė, jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nenurodė. Be to, dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Apelianto nurodytos aplinkybės – automobilio reikalingumas važinėtis pas gydytojus ir Vokietijoje gyvenančią dukrą – nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis, jos nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti pagal ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, be to, yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas