- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2-1364-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00914-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Atsakovas
- Kredito unijai ,,Mėmelio taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- V. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovams Kredito unijai ,,Mėmelio taupomoji kasa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, dalyvaujant trečiasis asmuo byloje V. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-00004 (su visais paskesniais pakeitimais), sudarytą tarp ieškovės UAB ,,Emilė“ ir atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“; pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovės UAB „Emilė“ ir atsakovių Kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. balandžio 4 d. sudarytą hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas prievolės pagal 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-00004 vykdymas.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ inicijuotą išieškojimą antstolės N. Š. – S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103.
3. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, motyvuotas teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, todėl reikalavimas yra prima facie pagrįstas. Teigiama, kad nutraukusi sutartį atsakovė nedelsdama inicijavo priverstinę skolos iš ieškovės išieškojimo procedūrą. Atsakovės pasitelkta antstolė N. Š. – S. 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo, vadovaudamasi CPK 759 straipsnio nuostatomis, prisijungė prie kito iš ieškovės vykdomo išieškojimo, kurį atlieka antstolis A. N.. A. N. Š.– S. jau buvo inicijavusi Turto varžytines, tačiau apskundus neteisėtą patvarkymą varžytinės buvo atšauktos. Šiuo metu atsakovės inicijuotas priverstinis skolos iš ieškovei priklausančio turto išieškojimas jau yra gerokai pasistūmėjęs. Jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą ir pripažintų ginčijamą sandorį negaliojančiu, atsakovės pasitelktam antstoliui atlikus priverstines išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto procedūras ir turtą perleidus tretiesiems asmenims ieškovė nebegalėtų atgauti turto ir privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Tokių pačių veiksmų turės imtis ir atsakovė UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios sklypas yra įkeistas pagal ginčijamą sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme tarp tų pačių ginčo šalių yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2331-1067/2018 pagal UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, kurioje UAB „Emilė“ prašo pripažinti 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties Nr. 13-0004 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę atnaujinti šios paskolos sutarties vykdymą, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį prašydama tą pačią paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi minėtoje byloje taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (laikinai sustabdė atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ inicijuotą išieškojimą antstolės N. Š. – S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103) iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Ši nutartis yra galiojanti, turto realizavimo procedūra sustabdyta, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia tolesnio tos pačios paskolos sutarties vykdymo, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo tą pačią paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, papildomai teikdama prašymą dėl paskolos sutarties užtikrinimui sudaryto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad jos kelia abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kas iš esmės reiškia vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Emilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinai sustabdyti atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ inicijuotą išieškojimą antstolės N. Š. – S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 turi būti sustabdytas, nes antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas turtas gali būti parduotas iš viešųjų varžytynių. Ieškinio tenkinimo atveju sandorį pripažinus negaliojančiu, turtas jau galimai bus perleistas tretiesiems asmenims, todėl egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.2. Teigia, kad nutraukus sutartį atsakovė inicijavo priverstinę skolos iš ieškovės išieškojimo procedūrą. A. N. Š. – S. 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo vadovaudamasi CPK 759 straipsnio nuostatomis prisijungė prie kito iš ieškovės vykdomojo išieškojimo, kurį atlieka antstolis A. N.. A. N. Š. – S. jau buvo inicijavusi turto varžytines, tačiau apskundus neteisėtą patvarkymą varžytinės buvo atšauktos.
7.3. Priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovei priklausančio turto jau yra pasistūmėjęs, todėl jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą ir pripažintų sandorį negaliojančiu, o antstoliui atlikus priverstines išieškojimo procedūras ir turtą perleidus tretiesiems asmenims, ieškovė nebegalėtų atgauti turto ir privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Tokių pat veiksmų turės imtis ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kurio sklypas yra įkeistas pagal sandorį. Taip pat tiek ieškovė, tiek UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ privalėtų inicijuoti papildomus teisminius ginčus, siekiant išsireikalauti nuostolių, kurie kilo dėl nepagrįsto turto perleidimo, priteisimą. Vienintelis būdas užtikrinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kaip įkaito davėjo teisių apsaugą, yra laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymas ir bet kokių vykdymo veiksmų iš ieškovei priklausančio turto sustabdymas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Kredito unija „Mėmėlio taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Atskirasis skundas grindžiamas bendro pobūdžio argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nėra įvardijami konkretūs argumentai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta bei varžyti atsakovės teises.
8.2. Aplinkybė, kad antstolė N. Š. – S. prisijungė prie antstolio A. N. vykdomo išieškojimo iš UAB „Emilė“ šioje byloje neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi A. N. išieškojimo iš atsakovei įkeisto turto nevykdo (priešingų duomenų apeliantė nepateikė).
8.3. Nepriklausomai nuo ieškinio patenkinimo, apeliantė turi pareigą grąžinti atsakovei pagal paskolos sutartį gautas lėšas. Apeliantės pareikšto ieškinio išnagrinėjimo rezultatas realiai neturės jokios įtakos šio ginčo nagrinėjimo metu apeliantės galiojančiai pareigai grąžinti paskolintas lėšas, t. y. bet kuriuo atveju apeliantė privalės grąžinti gautus pinigus.
8.4. Apeliantė UAB „Emilė“ Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje siekė tolesnio tos pačios paskolos sutarties vykdymo (atnaujinimo), tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje prašo tą pačią paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio, papildomai teikdama prašymą dėl paskolos sutarties užtikrinimui sudaryto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pati apeliantė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje yra nedviprasmiškai pripažinusi, kad ta pati 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartis iš tiesų yra galiojanti ir vykdytina. Ši aplinkybė patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme pareikštas ieškinys prima facie nepagrįstas, o vienintelis šio ieškinio tikslas yra kuo labiau užvilkinti išieškojimą iš UAB „Emilė“ turto Kredito unijos „Mėmėlio taupomoji kasa“ naudai.
8.5. Nurodo, kad vienas ir tas pats paskolos sandoris objektyviai ir logiškai vertinant negali būti ir negaliojantis, ir kartu vykdytinas, todėl apeliantės UAB „Emilė“ pozicija, kai dviejuose skirtinguose teismuose to paties paskolos sandorio atžvilgiu palaikomos dvi priešingos pozicijos, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė UAB „Emilė“ reiškiamais ieškiniais siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynybos, bet kitų tikslų – šiuo atveju išieškojimo pagal paskolos sutartį užvilkinimo.
8.6. Ieškinio prima facie nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog apeliantė UAB „Emilė“ notarinio hipotekos sandorio negaliojimą bando paneigti nepakankamais įrodomosios galios įrodymais, t. y. išimtinai vien tik savo paaiškinimais. Apeliantė UAB „Emilė“ savo teiginius grindžia tik samprotavimais apie tai, jog neva hipotekos sandoris yra neteisėtas/negaliojantis, tačiau nepateikia pagrįstų įrodymų.
8.7. Taip pat nurodo, kad po apeliantės UAB „Emilė“ vadovo V. Ž. įgaliojimų pasibaigimo/išregistravimo iš Juridinių asmenų registro apeliantei UAB „Emilė“ toliau vadovavo mažiausiai trys skirtingi vadovai. Nei vienas iš jų nereiškė atsakovei pretenzijų dėl paskolos sutarties negaliojimo, priešingai –UAB „Emilė“ veikloje toliau sėkmingai naudojosi paskolintais pinigais.
Šalies argumentai
8.8. Apeliantė skunde teigia, kad hipotekos sandoris yra negaliojantis, kadangi UAB „Emilė“ akcininkė neva nebuvo priėmusi atitinkamų sprendimų dėl paskolos paėmimo ir/ar turto įkeitimo. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes minėtoje Klaipėdos miesto teisme nagrinėjamoje byloje į bylą pateikti UAB „Emilė“ akcininkės sprendimai, kuriais UAB „Emilė“ akcininkė nusprendė pritarti paskolos suteikimui apeliantei UAB „Emilė“ ir pritarė UAB „Emilė“ nekilnojamojo turto įkeitimui, užtikrinant apeliantės prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Šie sprendimai nebuvo ginčijami ir yra galiojantys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė (ieškovė) ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovams, ir pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina šias aplinkybes. Apeliantės reikalavimai kildinami iš 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties Nr. 13-00004 (sudaryta tarp UAB „Emilė“ ir Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“) ir 2013 m. balandžio 4 d. hipotekos sandorio (sudarytas tarp UAB „Emilė“, Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“). Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
6. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Teismo pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštu reikalavimu ir, ieškinio patenkinimo atveju, užtikrinti jo įvykdymą. Apeliantė teigia, kad išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 turi būti sustabdytas, nes antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas turtas gali būti parduotas iš viešųjų varžytynių, o ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, ieškinio tenkinimo atveju, turtas jau galimai bus perleistas tretiesiems asmenims. Tokiu atveju apeliantė nebegalėtų atgauti turto ir privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-00004 (su visais paskesniais pakeitimais) ir 2013 m. balandžio 4 d. sudarytą hipotekos sandorį (kuriuo užtikrintas prievolės pagal 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-00004 vykdymas). Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-2331-1067/2018 tarp tų pačių ginčo šalių, kurioje apeliantė (ieškovė) prašė pripažinti neteisėtu 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties Nr. 13-0004 nutraukimą ir įpareigoti atsakovę atnaujinti šios paskolos sutarties vykdymą. Ieškinys atmestas, tačiau dėl teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovė Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, nutraukusi 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutartį Nr. 13-0004, inicijavo išieškojimą iš įkeisto turto, kuris vykdomas antstolės N. Š. – S. vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103. Kaip teisingai nurodoma atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą, bet kurio iš paminėtų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, apeliantei atsirastų pareiga grąžinti atsakovei pagal paskolos sutartį gautas lėšas. Šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą) negali padaryti įtakos galimai palankaus ieškovei sprendimo šioje byloje įvykdymui, kadangi ieškinyje apeliantė prašo būti įpareigota grąžinti atsakovei pagal ginčijamą sandorį gautas lėšas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė neįrodė antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos.
8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Emilė“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė UAB „Emilė“ neįrodė antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. (CPK 144 str. 1 d.).
9. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.