- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4939-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00047-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. D.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos šiuo metu miręs tėvas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens D. D. motina B. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jų tėvas R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyminiai B. K. turto paveldėtojai buvo tik jos sutuoktinis ir vaikai t. y. pareiškėja, kartu su D. D.. Per įstatymu nustatytą laikotarpį niekas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl B. K. palikimo priėmimo. O kada pareiškėja kreipėsi į notarą dėl R. K. palikimo priėmimo, sužinojo, kad yra praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po B. K. mirties. Dėl šios priežasties notaras pareiškėjai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tik į po B. K. mirties likusią ½ dalį buto, kuri R. K. kaip B. K. sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nors R. K. į notarą per 3 mėnesių laikotarpį ir nesikreipė, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad B. K. ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje, 1992-07-17 B. K. ir R. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). R. K. tiek iki savo sutuoktinės mirties, tiek po jos nuolat gyveno minėtame bute. R. K. po sutuoktinės mirties rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius. Mokėjimo kvitai už tris mėnesius po sutuoktinės mirties nėra išsaugoti, kadangi praėjo penkeri metai ir R. K. dėl teisinių žinių stokos nežinojo, jog mokėjimo kvitus yra būtina išsaugoti. Po sutuoktinės mirties R. K. taip pat pradėjo valdyti savo mirusios sutuoktinės kilnojamuosius daiktus – baldus, indų komplektus, papuošalus, nuotraukas, dokumentus, t. y. buto techninės apskaitos knygą. R. K. dėl teisinių žinių stokos praleido palikimo priėmimo terminą po savo sutuoktinės mirties. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą R. K. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. D. motina B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) - jų tėvas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 9, 11, 12, 14, 15). Po pareiškėjos motinos B. K. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 25). Notarė 2017-09-22 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į R. K. priklausantį turtą. (el. b. l. 23). Iš prie ieškinio pridėto santuokos liudijimo matyti, kad B. K. ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei 1992-07-17 sutarties matyti, kad 1992-07-17 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria B. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 16-17, 18-19). Iš prie ieškinio pridėto 2013-09/2017/11 apyvartos žiniaraščio, 2017 m. sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad R. K. mokėjo komunalinius mokesčius ir po sutuoktinės B. K. mirties (el. b. l. 26-32). Taip pat Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinė B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iki jų mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20).
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 str. 1 d.).
Pareiškėjos V. D. pareiškime nurodytais paaiškinimais, suinteresuoto asmens paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad R. K. po savo sutuoktinės B. K. mirties naudojosi ir prižiūrėjo likusį turtą – perėmė kilnojamuosius daiktus, po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius. Taigi R. K. tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinės palikimą ir jį priėmė juo naudodamasis kaip savu turtu, tai yra faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nepaneigė, pareiškėjos prašymui neprieštaravo.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis – R. K., priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti B. K. priklausiusį turtą, yra nustatytas (CK 5.50 str. 1-3 d., 5.51 str. 1 d).
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajai B. K. priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.