- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- 2-54-675/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01746-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- G. M., A. J., O. U.
- Trečiasis asmuo
- L. M., O. V., J. V., E. V., G. V., J. K.
- Atsakovas
- T. V.
- Kategorijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,
sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,
dalyvaujant ieškovų G. M. ir O. U. atstovei R. M.,
ieškovams A. J. U, A. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų G. M., O. U., A. J. U, A. U., ieškinį atsakovei T. V., tretieji asmenys L. M., J. V., O. V., E. V., G. V. ir J. K. dėl pažeistų bendraturčių teisių gynimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu ( b.l.67-71 ) kreipėsi į teismą prašydami nustatyti teisę be bendraturtės T. V. raštiško sutikimo kitiems bendraturčiams arba teisėtiems jų nuosavybės teisių perėmėjams tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti (rengti žemėtvarkos ir / ar miškotvarkos projektus, atlikti geodezinius ir / ar kadastrinius matavimus, tvarkyti, prižiūrėti, naudoti mišką, nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, parduoti žemės sklypą ir / ar mišką ar iškirstą medieną, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar bet kokiu kitokiu teisės aktų leidžiamu būdu tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti) miškų ūkio paskirties žemės sklypu, turinčiu 17.4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Laumėnų k.v., esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad jie yra 956/1740 dalies miškų ūkio paskirties žemės sklypo, turinčio 17.4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 8128/0003:84 Laumėnų k.v., esančio Ukmergės r. sav., Želvos sen., Krupeliškių k., bendraturčiai. G. M. priklauso 217/1740 dalis, O. U. - 217/1740 dalis, A. J. U - 261/1740 dalis, A. U. - 261/1740 dalis minėto turto. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tarp bendraturčių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo 58/1740 dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, kuris 2006 m. vasario 1 d. mirė. Pagal 2006 m. gegužės 2 d. Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. 2998, palikimą priėmė mirusio G. U. vaikai ir vaikaičiai, tame tarpe ir mirusiojo vaikaitė T. V., kuri paveldėjo 1/15 dalį iš seneliui G. U. priklausiusios minėto žemės sklypo 870/1740 dalies. Paveldėtojai savo nuosavybės teises pagal paveldėjimo teisės liudijimą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė - neįregistravo. Žemės sklypo 58/1740 dalies, kurią paveldėjo T. V., savininkas Nekilnojamojo turto registre liko nurodytas mirusysis G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovai nurodė, kad atsakovė sąmoningai vengia įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, kadangi nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jau praėjo daugiau nei 9 metai. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami ir kooperuodamiesi, laisva valia, derindami savo interesus. Atsakovės neveikimas ir nenoras bendrauti su kitais bendraturčiais užkerta kelią bet kokioms valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu galimybėmis. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Žemės sklypas yra miškų ūkio, miško žemės plotas sudaro 17.4000 ha. Pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. išduoto miško taksoraščio duomenis, medynai yra nevienodo amžiaus, daugelis jų smarkiai pažeisti žvėrių ir reikalaujantys skubaus retinimo. Siekiant išsaugoti miško kokybę, būtina atlikti miško priežiūros (kirtimo, valymo, atsodinimo) darbus, o subrendusius medynus kirsti, kol jų vertė nesumažėjo ir kokybė yra tinkamiausia medienos gamybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, miško valdytojai ir naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius. Tačiau pagal šią tvarką numatytais atvejais teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama tik gavus nustatytos formos leidimus. Ieškovai nurodė, kad privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir- pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus. Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad „piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu." Vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 6 punktu, jei miško valda valdoma bendrosios nuosavybė teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui, kuris pasirašydamas leidimą patvirtina, kad prašymas leidimui gauti pateiktas visų bendraturčių sutikimu. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406, reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą ir jų parengimo kokybės kontrolę, kuriose įtvirtinta nuostata, kad jei miško valda valdoma kelių bendraturčių bendros nuosavybės teise, prašymai dėl miško tvarkymo, teikiami raštišku visų bendraturčių sutikimu. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos, pavirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 237 redakcija), 9-ame punkte įtvirtinta nuostata, kad leidimas savavališkai iškirstiems medžiams ir krūmams ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti arba išvežti išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams pagal pateiktą notaro patvirtintą kitų bendraturčių įgaliojimą.
Dar viena bendraturčių teisių ribojimo sąlyga - Civilinio kodekso 4.78 straipsnyje nurodytas reikalavimas tam tikrais atvejais gauti bendraturčių sutikimą: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Ieškovai siekia bendro susitarimo dėl disponavimo daiktu, nepažeidžiant kitų bendraturčių nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Nors ieškovai ir kreipėsi į atsakovę su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį viešame registre, tačiau atsakovė į šį prašymą nereagavo ir nenurodė jokios šio neveikimo priežasties. Atsakovė, vengdama bendradarbiauti su ieškovais disponuojant bendru turtu bei nepateikdama jokių tokio elgesio motyvų akivaizdžiai nepagrįstai trukdo bendraturčiams pilnai įgyvendinti savo teises, todėl ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas turi būti ginamas.
Ieškovų G. M. ir O. U. atstovė R. M., posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės negali naudotis bendraturčių teisėmis tvarkant mišką. Ieškovai negali gauti leidimų be atsakovės sutikimo, todėl kreipėsi ieškiniu į teismą.
Ieškovas A. J. U teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, papildomai paaiškino, kad miškas netvarkomas, neįmanoma gauti visų miško bendraturčių sutikimo, todėl neįmanoma žemės sklypo tvarkyti.
Ieškovas A. U. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad nori tvarkyti mišką, yra vienas iš bendraturčių, atsakovę matė prieš 15 metų, be visų bendraturčių sutikimo negali valdyti savo turto, tokia situacija tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų.
A. T. Vilūnaitė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jai pranešta tinkamai interneto tinklalapyje www.teismai.lt., iš jos negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo.
Tretysis asmuo J. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, dėl jo patenkinimo neprieštarauja. Jis yra žemės sklypo bendrasavininkas. J. V. yra atsakovės T. V. brolis, kur randasi sesuo jis nežino, su seserimi paskutinį kartą bendravo maždaug prieš 10 metų.
Tretysis asmuo L. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, dėl jo patenkinimo neprieštarauja. Ji yra miško bendrasavininkė, miško tvarkyti negali, nes neturi dokumentų. Su atsakove T. V. dėl miško nebendravo.
Tretysis asmuo O. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, dėl jo patenkinimo neprieštarauja. Jis yra žemės sklypo bendrasavininkas. Tėčio seserį T. V. matė seniai, kai dar buvo vaikas. Nori naudotis savo turimu turtu, susiręsti namelį, kad turėtų kur apsistoti, t.y. įgyvendinti savo kaip savininko teises.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iš jo gautas prašymas (b.l. 112) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodė, kad pareikštą ieškinį palaiko, prašo ji patenkinti.
Tretysis asmuo G. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iš jo gautas prašymas (b.l. 113) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašyme nurodė, kad pareikštą ieškinį palaiko, prašo ji patenkinti.
Liudytoja J. S. teisme paliudijo, kad po 2007 m. mirė tėtis, tvarkant miško dokumentus , atsirado kliūtys, registruojant turtą. 2014 m. paaiškėjo, kad į G. U. turtą yra pareikštas paveldėjimas , o viena iš pareiškėjų atsakovė T. V., su kuria bendrasavininkai negali susisiekti. Dėl miško kreipėsi į miškų institutą Kaune, iš kurio gavo atsakymus, kad mišką reikia retinti , o to be visų bendrasavininkų sutikimo daryti negali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.7-9) matyti, kad žemės sklypą 17.4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. 8128-0003-0084, kadastrinis adresas 8128/0003:84 Laumėnų k.v., esantį Ukmergės r. sav., Želvos sen., Krupeliškių k dalinės nuosavybės teise valdo G. M., G. M., G. U., V. V., A. J. Uščiauskas, A. U., J. K., O. U., J. V., L. M.. Žemės sklypo 58/1740 dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, kuris 2006 m. vasario 1 d. mirė. Pagal 2006 m. gegužės 2 d. Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. 2998, palikimą priėmė mirusio G. U. vaikai ir vaikaičiai, tame tarpe ir mirusiojo vaikaitė T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - atsakovė), kuri paveldėjo 1/15 dalį iš seneliui G. U. priklausiusios minėto žemės sklypo 870/1740 dalies (b.l.16-17). Atsakovė neįregistravo nuosavybės teisių, o nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jau praėjo daugiau nei 9 metai. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami ir kooperuodamiesi, laisva valia, derindami savo interesus. Atsakovės neveikimas ir nenoras bendrauti su kitais bendraturčiais užkerta kelią bet kokioms valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu galimybėmis. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Žemės sklypas yra miškų ūkio, miško žemės plotas sudaro 17.4000 ha. Pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės miškų tarnybos išduoto miško taksoraščio duomenis (b.l.11-15), medynai yra nevienodo amžiaus, daugelis jų smarkiai pažeisti žvėrių ir reikalaujantys skubaus retinimo. Siekiant išsaugoti miško kokybę, būtina atlikti miško priežiūros (kirtimo, valymo, atsodinimo) darbus, o subrendusius medynus kirsti, kol jų vertė nesumažėjo ir kokybė yra tinkamiausia medienos gamybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, miško valdytojai ir naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius. Tačiau pagal šią tvarką numatytais atvejais teisė vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą įgyjama tik gavus nustatytos formos leidimus. Vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055, 6 punktu, jei miško valda valdoma bendrosios nuosavybė teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui, kuris pasirašydamas leidimą patvirtina, kad prašymas leidimui gauti pateiktas visų bendraturčių sutikimu. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406, reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą ir jų parengimo kokybės kontrolę, kuriose įtvirtinta nuostata, kad jei miško valda valdoma kelių bendraturčių bendros nuosavybės teise, prašymai dėl miško tvarkymo, teikiami raštišku visų bendraturčių sutikimu. Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos, pavirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 237 redakcija), 9-ame punkte įtvirtinta nuostata, kad leidimas savavališkai iškirstiems medžiams ir krūmams ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti arba išvežti išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams pagal pateiktą notaro patvirtintą kitų bendraturčių įgaliojimą. Atsakovė T. V. yra pasyvi proceso dalyvė, apie vyksiančią bylą jai pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt , iš jos negautas atsiliepimas, teismo posėdžiuose atsakovė nedalyvavo.
Ieškovai siekia bendro susitarimo dėl disponavimo daiktu, nepažeidžiant kitų bendraturčių nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarant neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Nors ieškovai ir kreipėsi į atsakovę su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį viešame registre, tačiau atsakovė į šį prašymą nereagavo ir nenurodė jokios šio neveikimo priežasties. Atsakovė, vengdama bendradarbiauti su ieškovais disponuojant bendru turtu bei nepateikdama jokių tokio elgesio motyvų akivaizdžiai nepagrįstai trukdo bendraturčiams įgyvendinti savo teises. Teismas pripažįsta jog esant nekilnojamojo daikto paveldėjimo faktui, teisėtu paveldėtos žemės sklypo dalies savininku laikytina atsakovė T. V., ji yra sklypo bendrasavininkė. Atsakovės neveikimas turimo bendrasavininkės turto atžvilgiu trukdo kitiems bendrasavininkiams įgyvendinti savo teises bendros dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui. Pažymėtina, kad nuosavybės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, tačiau teisinės registracijos nebuvimas nepaneigia nuosavybės teisinių santykių fakto. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškovų ieškinys tenkintinas, nustatytina teisė be bendraturtės T. V. raštiško sutikimo kitiems bendraturčiams arba teisėtiems jų nuosavybės teisių perėmėjams tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti (rengti žemėtvarkos ir / ar miškotvarkos projektus, atlikti geodezinius ir / ar kadastrinius matavimus, tvarkyti, prižiūrėti, naudoti mišką, nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, parduoti žemės sklypą ir / ar mišką ar iškirstą medieną, išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar bet kokiu kitokiu teisės aktų leidžiamu būdu tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti) miškų ūkio paskirties žemės sklypu, turinčiu 17.4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)
Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 euras turėtų žyminio mokesčio išlaidų G. M. naudai, 37,70 eurų teismo turėtų pašto išlaidų priteistina valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti teisę be bendraturtės T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), raštiško sutikimo kitiems bendraturčiams arba teisėtiems jų nuosavybės teisių perėmėjams tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti (rengti žemėtvarkos ir / ar miškotvarkos projektus, atlikti geodezinius ir / ar kadastrinius matavimus, tvarkyti, prižiūrėti, naudoti mišką, nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, parduoti turimą žemės sklypo dalį ir / ar mišką ar iškirstą medieną, išnuomoti turimą žemės sklypo dalį, suteikti panaudai turimą žemės sklypo dalį, įkeisti turimą žemės sklypo dalį ar bet kokiu kitokiu teisės aktų leidžiamu būdu tvarkyti, valdyti, naudotis, disponuoti) miškų ūkio paskirties turima žemės sklypo dalimi, turinčia 17.4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Priteisti 41,00 eurą (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio iš atsakovės T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. V. M. k., (duomenys neskelbtini), ieškovės G. M., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti 37,70 eurus (trisdešimt septynis eurus 70 centų) pašto išlaidų iš atsakovės T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini)
Informuoti atsakovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.