Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. M. dėl socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

3. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

4. Byloje ginčas kilo dėl 280 Lt (81,09 Eur) dydžio socialinės išmokos permokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-05-01, grąžinimo.

5. Nustatyta, kad atsakovas 2011-11-24 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės seniūniją, prašė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio skirti socialinę pašalpą (b. l. 5–13). Administracijos Socialinių išmokų skyrius 2011-11-28 sprendimu Nr. 101991 A. M. skyrė socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2012-05-01, mokant po 72 Lt (b. l. 14), ir apie tai 2011-11-28 pranešimu Nr. 69111 informavo atsakovą, kuriam, be kita ko, priminė apie pareigą per mėnesį pranešti apie pasikeitimus, turinčius įtakos pašalpos mokėjimui (b. l. 15). Administracijos Socialinių išmokų skyrius 2012-11-28 priėmė sprendimą Nr. 17-38/871, kuriuo nustatė, kad A. M. yra susidariusi 360 Lt dydžio socialinės pašalpos permoka (b. l. 17). Administracijos Socialinių išmokų skyrius 2012-12-07 raštu Nr. A740-7606-(2.11.4.1-SR7) atsakovą informavo apie laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-05-01 susidariusią socialinės pašalpos permokos sumą, nurodė, kad permoka nuo 2012-11-01 išskaičiuojama po 20 proc. iš atsakovui mokėtinos pašalpos sumos per mėnesį (b. l. 18–19). Administracijos Socialinių išmokų skyrius 2014-01-21 raštu Nr. A740-424/14(2.11.4.1-SR7) atsakovą informavo, kad pasibaigus socialinės pašalpos mokėjimui liko neišskaičiuota 280 Lt suma, prašė ją grąžinti (b. l. 20).

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2011-06-22 įstatymo Nr. XI-1502 redakcija) (toliau – Įstatymas), kuriame įtvirtinta, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų (Įstatymo 5 straipsnio 1–3 punktai). Atitinkamai, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose įtvirtinta, jog asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus; šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo, t. y. jei tokie asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pareiškėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį (Įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).

7. Nustatyta, kad A. M. į Administraciją dėl socialinės pašalpos kreipėsi nurodydamas, kad dėl socialinės pašalpos kreipiasi ne pirmą kartą ir kad Šeimos duomenų socialinei paramai SP-1 formoje bei Duomenų apie asmens ir jo šeimos narių veiklos pobūdį ir socialinę padėtį SP-2 formoje anksčiau pateikti duomenys nepasikeitė, todėl jų tikslinti nereikia. Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-27 įsakymu Nr. A1-183 (2011-08-11 įsakymo redakcija Nr. A1-369) patvirtintos SP-2 formos „Duomenys apie asmens ir jo šeimos narių veiklos pobūdį ir socialinę padėtį“ matyti, kad šioje formoje pateikiami duomenys, be kita ko, patvirtinantys asmens atitikimą Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, kurie yra būtini socialinei pašalpai gauti (vienas kurių – darbingas asmuo, įsiregistravęs darbo biržoje). Remiantis byloje pateiktu Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu (b. l. 16), matyti, kad A. M. 2011-04-19 buvo užregistruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau 2011-11-01 kaip ieškantis darbo asmuo, buvo perregistruotas, pasikeitus statusui, o 2011-11-17 jam buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruotis Lietuvos darbo biržoje 6 mėnesius. Taigi 2011-11-24 prašymo Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės seniūnijai pateikimo metu A. M. buvo išregistruotas iš Lietuvos darbo biržos be teisės joje registruotis 6 mėnesius, t. y. nebeatitiko Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nustatytos sąlygos socialinei pašalpai gauti, tačiau apie tai Administracijos neinformavo. Šias aplinkybes įvertinus byloje esančių įrodymų, taip pat tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-05-01 atsakovas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų sąlygų socialinei pašalpai gauti, todėl socialinė pašalpa šiuo laikotarpiu A. M. buvo paskirta neteisėtai.

8. Administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2012-11-28 sprendimu Nr. 17-38/871 A. M. buvo nustatyta 360 Lt dydžio socialinės pašalpos permoka. Administracija šioje byloje teismo prašo iš atsakovo priteisti minėtos sumos dalį – 280 Lt (81,09 Eur), nurodo, jog kita dalis buvo išskaityta iš atsakovui mokėtos socialinės pašalpos. Nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tačiau šiame kontekste paminėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą); teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008), todėl teismas nevertina pareiškėjos teiginių apie tai, kad dalis atsakovui priskaičiuotos socialinės pašalpos permokos buvo išskaityta, pagrįstumo.

9. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, Administracijai, kaip viešojo administravimo subjektui, yra nustatyta pareiga imtis aktyvių veiksmų, siekiant susidariusį įsiskolinimą išieškoti teismo tvarka. Taigi asmenims nepagrįstai (t. y. nesant tam pagrindų) išmokėta socialinė pašalpa ar jos dalis privalo būti grąžintos. Atsižvelgiant į tai, Administracijos prašymas dėl 280 Lt (81,09 Eur) dydžio socialinės pašalpos permokos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš A. M. (duomenys neskelbtini) 81,09 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir devynis centus).

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.