Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1404-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
1-1404-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40829-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
G. Š.
Nukentėjusysis
V. J.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1404-548/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40829-2021-1
Teisminio proceso kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1;(S)2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1;KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,kaltinamajam G. Š., jo gynėjui advokatui A. K.,nukentėjusiajai V. J.,civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) 2017 m. gruodžio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. Š. 2021 m. lapkričio 15 d., apie 01.30 val. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą V. J. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, taip nukentėjusiajai V. J. padarydamas 31 ir 32 dantų (apatinio žandikaulio kairės pusės kandžių) vainikų viršutinių trečdalių lūžius bei viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisimažimo pilnai ir paaiškino, kad 2021 m lapkričio 15 d. naktį jis kartu su V. J. ėjo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo neblaivi ir pradėjo prie jo kabintis. Tarp jų kilo konfliktas ir jis delnu sudavė V. J. per veidą ir prakirto lūpą. Po to nuėjo namo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai pareikštą civilinį ieškinį. Taip pat paaiškino, kad sutinka atlyginti teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį.

Kadangi kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad 2021-11-14 ji kartu su pažįstamu G. Š. visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. 2021-11-15, apie 00.30 val., ėjo namų link. Ėjo (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp jos ir G. kilo žodinis konfliktas, dėl ko negali pasakyti, kadangi tuo metu pati buvo neblaivi, ko pasėkoje G. Š. jai rankos kumščiu, kuria ranka pasakyti negali, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po smūgio ji parkrito ant žemės. G. Š. tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus, t. y. nuskėlė dvejus apatinius dantis. G. Š., kai ji parkrito ant žemės, pasišalino, kuria kryptimi nematė. Prie ikiteisminio tyrimo prideda Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, kadangi buvo pati neblaivi ir daug ko neatsimena (t. 1, b. l. 22-24).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad 2021-11-15 ji kartu su G. Š. važinėjosi jam priklausančiu automobiliu po (duomenys neskelbtini) miestą. Kažkuriuo laiku G. paskambino brolis G., kuris paprašė jį parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie kartu nuvažiavo jį parvežti, tuomet automobilį paliko prie namų adresu (duomenys neskelbtini), ir G. Š. pasiūlė jiems išgerti alaus, jie sutiko. Vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestą ir gurkšnojo alkoholinį alų, visi trys. Kiek išgėrė negali pasakyti. Po to jie visi trys nuėjo iki parduotuvės „Gėrimai“, esančios (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į parduotuvės vidų užėjo visi trys. G. pirko alų, ji tuo metu nieko nepirko. Parduotuvės viduje tarp jos ir dviejų merginų kilo žodinis konfliktas, dėl ko ji šiuo metu nepamena. Su tomis merginom kartu stovėjo ir kažkoks vaikinas, kurio ji nepažįsta, ar su juo kilo koks konfliktas parduotuvės viduje, ji nepamena. Kiek pamena po to jai išėjus į lauką nebuvo jokio konflikto prie parduotuvės „Gėrimai“ tarp jos ir merginų bei su jomis kartu buvusio vaikino. Kai ji išėjo iš minėtos parduotuvės, kartu su ja išėjo ir G. su G., jie trise nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste. Einant (duomenys neskelbtini) gatve tarp jos ir G. Š. kilo žodinis konfliktas dėl ko nepamena, kurio metu G. jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Tai matė ir jo brolis G.. Po suduoto smūgio ji nukrito ant žemės. G. Š. iš karto pasišalino jai nežinoma kryptimi, o jo brolis G. dar pasiteiravo jos ar viskas gerai. Ji jam atsakė, kad jis eitų namo ir jis nuėjo namų link, o ji atsistojo ir kadangi su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono tad grįžo iki parduotuvės „Gėrimai“ ir dirbusios pardavėjos L. B. paprašė iškviesti pagalbą, ką ji ir padarė. Atvykus policijai bei medikams papasakojo kas nutiko. Tvirtina, kad tarp jos ir prie parduotuvės „Gėrimai“ su nepažįstamomis merginomis bei su jomis kartu buvusiu vaikinu lauke jokio konflikto nebuvo. Ji tvirtai laikosi parodymų, kad ją sužalojo pažįstamas G. Š.. Po patirto sužalojimo pas med. ekspertus nuvykusi nebuvo, tačiau apžiūrėję medikai jai konstatavo sužalojimus burnoje, tai yra buvo nuskelti du dantys. Po patirto sužalojimo jai teko lankytis pas odontologą, tad patyrė turtinę 240 eurų žalą. Civilinį ieškinį byloje reikš (t. 1, b. l. 33-35).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. B. paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gėrimų parduotuvėje, pardavėjos pareigose. Tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo jau po vidurnakčio į parduotuvės vidų užėjo V. J., G. Š. ir G. Š.. Juos visus pažįsta iš matymo. Kiek pamena jie tą vakarą matėsi, kad buvo neblaivūs, visi trys. Pamena, kad tuo metu parduotuvės viduje buvo dar keletas asmenų, tačiau kas tokie negali nurodyti, nes konkrečiai nepamena. G. tada kažką pirko ir už prekes susimokėjo, ką jis pirko negali pasakyti, nes nepamena. Tuo metu jokio konflikto parduotuvės viduje nebuvo nei žodinio tarp klientų, nei kokio kito. Minėti asmenys apsipirko ir iš parduotuvės išėjo. Kas vyko lauke negali papasakoti, kadangi ji į lauką darbo metu neišeina ir kas vyksta lauke nemato. Žino, kad yra parduotuvėje įrengto vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdo įrašai yra saugomi tik savaitę laiko. Tą naktį maždaug apie 01.30 val. į parduotuvę grįžo V. J., kuri buvo kruvinu veidu ir ant striukės matėsi kraujo žymių. Ji užėjusi į parduotuvę paprašė, kad ji jai iškviestų greitąją pagalbą. Ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, kad į parduotuvę užėjo sužalota mergina ir jai reikia greitosios med. pagalbos. Po keleto minučių iki parduotuvės atvyko greitoji pagalba bei policijos pareigūnai. Iki tol V. jai kelis kartus kartojo, kad jai trenkė G. einant namo (duomenys neskelbtini) gatve, ir kad G. pabėgo. Daugiau V. jai smulkmenų nepasakojo, dėl ko tarp jų įvyko ginčas ir dėl ko G. jai sudavė negali pasakyti. Po įvykio jai į mobilaus ryšio telefoną rašė ir V. ir G. teiraudamiesi apie įvykį. Ji jiems atsakė, kad ji jų konflikto nematė ir negali nieko pasakyti. G. jos klausė ar tuo metu parduotuvės viduje buvo koks konfliktas, ji jam atrašė, kad jokio konflikto parduotuvėje tą naktį nebuvo nei tarp jo su V., nei tarp jų ir tuo metu parduotuvėje buvusių pirkėjų. Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti (t. 1, b. l. 68-70).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios medicinos pagalbos paramediku. Tikslios datos šiuo metu nepasakys, tačiau pamena, kad buvo gautas pranešimas, jog reikalinga pagalba asmeniui (duomenys neskelbtini) mieste prie gėrimų parduotuvės, adreso tikslaus nepasakys. Pamena, kad tai buvo tamsus paros metas. Jis tą parą dirbo kartu komandoje su A. M.. Pagal gautą pranešimą nuvyko prie gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste. Privažiavus pastebėjo, kad lauke stovi dvi moterys, tai yra nukentėjusioji ir dar viena. Kai jis nukentėjusiąją moterį pasikvietė apžiūrai į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kita moteris nuėjo į parduotuvės vidų. Jis apžiūrėjęs nukentėjusią merginą matė, kad mergina buvo susijaudinusi, verkė, veide, tiksliau aplink burną buvo matyti kraujo, kiek pamena lyg buvo prakirsta lūpa. Mergina aiškino, kad jai trenkė kumščiu draugas, be jokios priežasties, taip pat teigė, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Mergina minėjo, kad nesitikėjo iš draugo smūgio ir, kad viskas įvyko ne prie gėrimų parduotuvės, o kitoje vietoje, tačiau kurioje vietoje adreso jis nepasakys. Apžiūros metu mergina prasižiojo ir jam parodė, kad jai kliba priekiniai du dantys, šiuo metu tiksliai nepamena ar klibėjo viršutiniai ar apatiniai du dantys. Apžiūrėjęs burnos ertmę matė, kad burnoje buvo kraujo, išmuštų dantų nematė, nuskilusių dantų taip pat nepastebėjo. Mergina demonstravo parodydama, kad jai kliba priekiniai du dantys kandžiai. Apžiūrėjus merginą buvo nuspręsta ją nuvežti detalesnei apžiūrai į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Merginą ten ir paliko, jos vardo ir pavardės šiuo metu jau nepamena. Taip pat nori pasakyti, kad tuo metu kai jie nuvyko iki gėrimų parduotuvės jokių kitų pašalinių asmenų tuo metu nebuvo, nei prie minėtos parduotuvės, nei kitoje gatvės pusėje. Daugiau papildomai neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 77-79).

Iš įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas kelias kurio dešinėje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) mieste esančios parduotuvės „MAXIMA“ yra šaligatvis išgrįstas plytelėmis. Minėtoje vietoje matomas geltonos spalvos pastatas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ant pastato, žaliame fone, baltomis raidėmis parašyta „MAISTO PREKĖS“. Šalia minėto pastato ant šaligatvio matomos raudonos spalvos dėmės galimai kraujo dėmės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Aplink minėtą įvykio vietą yra gyvenamieji daugiabučių pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės. Daugiau įvykiui tirti reikšmingų daiktų ir objektų nerasta, nepastebėta, nepaimta (t. 1, b. l. 11-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. konstatuota 31 ir 32 dantų (apatinio žandikaulio kairės pusės kandžių) vainikų viršutinių trečdalių lūžiai bei viršutinės lūpos gleivinės žaizda. Dantų vainikų lūžiai padaryti kietu buku daiktu, korio savybių pagal turimus duomenis patikslinti negalima, žaizda lūpoje padaryta lūpos išorei kontaktuojant su kietu buku daiktu, kurio savybių pagal turimus duomenis patikslinti negalima ir to pasekoje vidinei lūpos pusei kontaktuojant su kietu buku riboto paviršiaus daiktu (-ais), labiausiai tikėtina savo dantimis. Žaizda lūpoje, vertinant medicininėje dokumentacijoje aprašytus morfologinius sužalojimo požymius (epitelizacija, pasidengimas fibrinu), padaryta 4-14 parų laikotarpyje iki apžiūros odontologijos įstaigoje. Nesant medicininėje dokumentacijoje aprašytų dantų vainikų lūžių morfologinių požymių (pvz. aštrūs ar buki kraštai), nustatyti tiksliai, kada padaryti dantų sužalojimai, neįmanoma, tačiau įvertinus tiriamosios amžių, dantų paslankumą guolyje, skausmingumą, tikėtina, kad konstatuoti sužalojimai padaryti tuo pat metu. Konstatuoti medicininiai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau burnos srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį, V. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi (t. 1, b. l. 48-49, 63-65).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, apžiūros metu surašyta stenograma, kur užfiksuota, kad kviečiama pagalba (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pažįstamas asmuo, kuris pasišalino, trenkė su kumščiu, liko be danties, reikalingi medikai (t. 1, b. l. 94-95).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje, pateiktoje VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties, nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. 01.45 val. suteikta pagalba V. J., pastarosios teigimu, jai į veido, burnos sritį smogė draugas, skundžiasi skausmu burnos srityje, teigia, kad jai išmušė dantį. Diagnozė - burnos žaizda, sritis nepatikslinta (t. 1, b. l. 102-104).

Tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo apie kūno sužalojimą“ nurodyta, kad 2021-11-15, apie 01 val. 34 min., buvo gautas pranešimas, kad prieš 5 minutes lauke pranešėją sumušė pažįstamas, trenkė su kumščiu, išmušė dantį. Asmuo pasišalino. Pranešėjui 19 m. Laukia lauke, prie namo. Neprisistatė. Atvykus į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje jau buvo atvykę GMP. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi pranešėja V. J. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,34 prom. girtumas. Ant jos veido matėsi kraujo žymės. V. J. paaiškino, kad šiandien kartu su draugu G. Š. gim. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems einant (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), G. Š. vieną kartą trenkė V. J. į veido sritį. Taip V. J. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus. Medikai V. J. suteikė pirmąją pagalbą ir nustatė burnos sužalojimus, nukentėjusiajai klibėjo dantis. Greitosios medicinos darbuotojai nukentėjusiąją išvežė į Kauno klinikas atlikti tolimesnius tyrimus. Kur šiuo metu galėtų būti G. Š., V. J. nurodyti negalėjo. G. Š. nerastas (t. 1, b. l. 124-125).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad G. Š. kaltė dėl nesunkaus V. J. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog nukentėjusioji V. J. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo G. Š. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis G. Š. smurtavo nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, padarydamas 31 ir 32 dantų (apatinio žandikaulio kairės pusės kandžių) vainikų viršutinių trečdalių lūžius bei viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstama veika baigta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamasis G. Š. anksčiau teismo teistas du kartus, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 183-189), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 33-34), iki bausmės atlikimo dirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Š. priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei (t. 1, b. l. 177). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Š. konstatuojami psichikos sutrikimai, tačiau jis nusikaltimo padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali būti apklaustas, duoti objektyvius parodymus, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, taip pat atlikti bausmę. G. Š. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos (t. 2, b. l. 19-24). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei vidutinio dydžio. Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis G. Š. savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina 1/3.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – kardomoji priemonė panaikintina.

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 eurų turtinės žalos atlyginimo.

2022 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J. pareiškė, kad kaltinamasis jai atlygino civilinį ieškinį ir ji atsisako nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, todėl procesas dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 97 eurų 51 centų civilinį ieškinį už nukentėjusiajai V. J. suteiktas ambulatorines paslaugas: skubios medicinos gydytojo paslaugas bei atliktą galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (t. 1, b. l. 112 - 113). 2022 m. birželio 20 d. teisme buvo gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas iš kurio matyti, kad civilinis ieškovas atsisako pareikšto civilinio ieškinio, nes 2022 m. birželio 17 d. buvo atlyginta padaryta žala. Todėl procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 91).

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam G. Š. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl G. Š. buvimo pataisos įstaigoje bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniuose, 301-302 straipsniuose, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam – 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu G. Š. į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą pagal 2021 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. birželio 20 dienos.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – kardomąją priemonę panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 60,00 eurų išlaidų priteisimo iš G. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. Š. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis