Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga byloje, kurioje M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, VSDFV duomenimis, vykdantis individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-12-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012-02-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2012-10-19 bausmė atlikta;

2) 2013-01-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 str. 1 d. - 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

3) 2017-09-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. - 45 parų arešto bausme; Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – 30 parų arešto ir 7 MGL (263,55 €) dydžio bauda, arešto bausmę atliekant poilsio dienomis. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus; turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 400 €. 2018-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės atlikimo tvarka pakeista, nustatant neatliktą arešto dalį atlikti įprastine arešto atlikimo tvarka (arešto bausmė atlikta 2019-02-06), teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2020 m. liepos 25 d., apie 02:20 val., Olandų gatvėje, ties Vilniaus laidojimo rūmais, esančiais Olandų g.22, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,89 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Įtariamasis M. Ž. 2020-07-25 apklausos metu parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato ir savo kaltę pilnai pripažįsta. 2020-07-24 vakare jis kartu su savo draugais gėrė namuose (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė nemažai, apie butelį degtinės. O po to apie 2 val. nakties, t.y. jau 2020-07-25, jis nusprendė parvežti draugą namo į (duomenys neskelbtini). Kartu su draugu įsėdo į automobilį „Škoda Superb“, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jo draugei O. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Šį automobilį iš O. pasiskolino vakar, iki savaitgalio pabaigos. Važiuojant Olandų gatve, Vilniuje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kadangi vyko reidas. Pareigūnas iš karto liepė pūsti į alkotesterį. Kiek pirmu kartu pripūtė promilių į alkotesterį, nepamena, o antrą kartą tai buvo mažiau, tačiau kiek tiksliai pripūtė, jau nepamena. Jis buvo sulaikytas pareigūnų ir nuvežtas į policijos komisariatą, o automobilis tralo pagalba buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Vairuotojo pažymėjimą jis turi, tačiau prieš maždaug trejus metus dėl vairavimo išgėrus minėtas vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas trejiems metams. Tačiau po teisių atėmimo iš naujo vairavimo egzamino jis nelaikė ir teisės vairuoti kelių transporto priemonės jis neturi. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 45). 2020-11-28 apklausos metu parodė, kad sutinka duoti parodymus jam gerai suprantama lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Pas psichiatrus nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Nuo priklausomybės alkoholiui taip pat negydytas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-07-24 vakare jis kartu su savo draugais vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė apie 0,5 litro butelį degtinės. 2020-07-25 apie 2 val. nakties draugas paprašė parvežti jį namo į (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), jis taip pat buvo girtas. Kartu su draugu įsėdo į jo draugei O. R. priklausantį automobilį „Škoda Superb“, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį. Šį automobilį iš O. pasiskolino iš vakaro, kol buvo blaivus, ji leido paimti iki savaitgalio pabaigos. Ji nematė, kaip jis įsėdo į automobilį. Važiuojant Olandų gatve, Vilniuje, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į areštinę, o automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Jis jau buvo nuteistas 2017 m. dėl to, kad vairavo neblaivus ir jam buvo atimta teisė vairuoti trejiems metams, t.y. iki 2021 m. sausio mėn., ir tada buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Supranta, kad neturėjo teisės vairuoti automobilio ir dar buvo girtas. Dėl to labai gailisi (b. l. 50).

Liudytoja Ž. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2020-07-25, apie 02.20 val. tarnybos metu kartu su specialistu S. T. tarnybiniu automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo Olandų g., Vilniuje ir ties Laidojimo rūmais, adresu Olandų g. 22, Vilnius, kitoje gatvės pusėje, vykdant policines priemones, sustabdė patikrinimui važiuojantį nuo Olandų žiedo automobilį „Škoda Superb“, v/n (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad už vairo buvo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė savo asmens tapatybės kortelę bei pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Nustatė, kad jam atimta teisė vairuoti. Bendraudama su juo, ji pastebėjo, kad M. Ž. judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, kelis kartus ieško dokumentų toje pačioje vietoje. Pajuto, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Ji paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vartojo alkoholį vakar ir šiandien. Alkotesteriu kolega - vyriausiasis patrulis S. S. laiku 02 val. 25 min. nustatė M. Ž. girtumą 1,99 promilių, ir laiku 02 val. 44 min. jam nustatė girtumą 1,89 promilių. M. Ž. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį. M. Ž. automobilis buvo apžiūrėtas ir perduotas nugabenti į saugojimo aikštelę (b.l. 30).

Liudytoja O. R. parodė, kad pažįsta M. nuo gimimo, jiedu yra užaugę tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, sutaria gerai. M. ir jos nesieja jokie santykiai, nėra ir niekada nebuvo gyvenimo partneriai. 2020-07-25 vakare, tikslaus laiko įvardinti negali, paskambino M. ir paprašė paskolinti automobilį, sakė, kad jam labai reikia kažką nuvežti, bet detalių netikslino. Yra tikra, kad M. tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, kitaip jam tikrai nebūtų skolinusi savo automobilio. M. automobilį pasiskolino savaitgaliui, sekmadienį žadėjo grąžinti atgal, nes buvo jam sakiusi, kad turės važiuoti į darbą. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes nuo paskolinimo momento su M. nebendravo, bandė jam kelis kartus paskambinti, tačiau visą laiką jo telefonas buvo išjungtas.

Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose nurodoma, kad M. Ž. 2020-07-25, 02 val. 25 min. nustatyta 1,99 prom. alkoholio koncentracija; 02 val. 44 min. nustatyta 1,89 prom. alkoholio koncentracija (b. l. 18).

2020-07-25 neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad M. Ž. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 19).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2020-07-25 išraše nurodoma, kad automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra O. R.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad 2008 metų automobilio „Škoda Superb“ TDI PD DSG Elegance A6, kategorija M1-AA, 5 durų sedano, vidutinė kaina be PVM yra 4381 eurai, o kaina su PVM yra 5300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Neneigė, jog prieš sėsdamas vairuoti namuose vartojo stiprų alkoholinį gėrimą - degtinę, išgėrė jos apie 0,5 l. Būdamas neblaivus nusprendė parvežti tokį pat neblaivų draugą į pastarojo namus (duomenys neskelbtini). Pakeliui sustabdė policijos pareigūnai. Jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, teismui nekyla abejonių, jog vidutinis girtumo laipsnis neigiamai įtakojo vairuotojo koordinaciją, suvokimą, reakcijas, gebėjimą saugiai vairuoti. Be M. Ž. prisipažinimo vairavus transporto priemonę neblaiviam, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnė Ž. M., kuri patruliavimo metu su kolega sustabdė M. Ž. vairuojamą automobilį, tiesiogiai bendravo su jį vairavusiu asmeniu – M. Ž., tikrino pastarojo blaivumą. Policijos pareigūnų įtarimą, kad sustabdyto automobilio vairuotojas neblaivus, ką liudijo alkoholio kvapas nuo jo, sutrikusi koordinacija, nerišli kalba, objektyviai patvirtino alkotesterio duomenys. Du kartus patikrinus M. Ž. alkotesteriu, abu sykius jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,99 prom. girtumas, antro patikrinimo metu - 1,89 prom. girtumas. Šiais byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog M. Ž. 2020 m. liepos 25 d., apie 02:20 val., Olandų gatvėje, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus būdamas neblaivus, kadangi jo iškvėptame ore nustatyta 1,89 promilių etilo alkoholio koncentracija. M. Ž. neslėpė, kad vairuoti sėdo būdamas prieš tai išgėręs butelį degtinės ir aiškiai suvokdamas, jog yra neblaivus. Teismas vertina, jog darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais M. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikių priemonių rūšimi bei dydžiu, tačiau prašo leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, nes nuo 2020-12-01 įsidarbino (b. l. 76-78).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę M. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už kitą tyčinį nusikaltimą, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Ž. – teistas tris kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą (vairavimą neblaiviam), bausmės (išskyrus baudą) atliktos, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus (b. l. 72-73). Transporto priemonę neblaivus vairavo nepraėjus nei pusantrų metų po atliktos bausmės už tokį patį nusikaltimą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis nurodo, jog minėtose įstaigose nesigydė, jų įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas bausmės dydis – 60 parų arešto bausmė yra adekvati bausmė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-07-25 02:20 val. – 2020-07-25 15:32 val., t. y. viena diena.

Nors kaltinamasis prašė nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis, teismas pažymi, jog BK 49 straipsnio 5 dalis, numačiusi galimybę atlikti arešto iki 45 parų bausmę poilsio dienomis, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnis, numatęs arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis tvarką, neteko galios nuo 2019-07-06 ir įstatymų leidėjas tokios galimybės nebenumato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamasis būdamas vidutinio girtumo būsenos ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra atimta, vairavo automobilį, tuo keldamas didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai bei jų turtui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams. Teismo vertinimu, toks terminas padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 25 d.

Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė –„Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, jo savininkas yra trečiasis asmuo (O. R.). Kaltinamasis teigė, jog automobilį iš savininkės pasiėmė savaitgalio išvakarėse, būdamas blaivus, kaip jis sėdo automobilio vairuoti girtas, pastaroji nematė. Šios kaltinamojo nurodomos aplinkybės tyrimo metu paneigtos nebuvo. Apklausta liudytoja automobilio savininkė O. R. jas patvirtino. Nurodė, kad automobilį paskolino kaltinamajam, kai šis buvo blaivus, nesitikėjo ir nežinojo, kad vairuos išgėręs, kitaip jokiu būdu nebūtų jo davusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes netaikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, ir svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Ž. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris priklauso trečiajam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio modelio, kurį neblaivus vairavo M. Ž., vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje 5300 eurų. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, iš kaltinamojo išieškotina minėta suma.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 9 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu UAB „Tomadas“ aikštelėje, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 23). Šių išlaidų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš M. Ž. (BPK 103 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę M. Ž. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-25 02:20 val., paleistas – 2020-07-25 15:32 val., t.y. vieną dieną ir M. Ž. nustatyti galutinę – 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. Ž. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-07-25.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio - „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5300 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų).

Iš M. Ž. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 9 eurus kaip išlaidų už automobilio saugojimą atlyginimą. Šios išlaidos turi būti pervestos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, esančią SEB banke, mokėjimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant saugoto automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo sprendimo (nuosprendžio, teismo baudžiamojo įsakymo, nutarties) įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.