Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-232-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-03
Bylos Nr.: 2A-232-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16940-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Gintautas Koriaginas (pran.)
Ieškovas: L. E.
Atsakovas: Z. E.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-232-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16940-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 2.6.4.4.3; 2.6.4.2; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. E. ir atsakovo Z. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-752-924/2015 pagal ieškovės L. E. patikslintą ieškinį atsakovui Z. E. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo Z. E. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. E. ir atsakovas Z. E. yra nepilnamečių vaikų E. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. E., gim. duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu. Nutraukdamas santuoką, teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas Z. E. įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Šalies argumentai

Ieškovė 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 107-120) prašydama:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6961-451/2011, ir padidinti dukrai E. E. priteistą išlaikymą nuo 86,89 Eur (300 Lt) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 246,18 Eur (850 Lt) nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;

2) nustatyti nepilnamečio sūnaus L. E. gyvenamąją vietą su motina L. E.;

3) priteisti išlaikymą sūnui L. E. po 246,18 Eur (850 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti L. E. lėšų, skiriamų L. E. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis;

4) priteisti iš atsakovo Z. E. ieškovei L. E. 3 421,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. E. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir 5 procentus metinių palūkanų (108,49 Eur) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 24 d.;

5) nustatyti atsakovo Z. E. bendravimo su sūnumi L. E. tvarką;

6) priteisti iš atsakovo Z. E. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo (vaiko tėvo) ir sūnaus L. E. bendravimo tvarką (t. 2, b. l. 79-82).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje raštu išvadoje nurodė, kad ginčo dėl gyvenamosios vietos nėra, 500 Lt/mėn. išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti (t. 1, b. l. 55).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

1) nustatė nepilnamečio vaiko L. E. gyvenamąją vietą su jo motina L. E.;

2) priteisė iš atsakovo Z. E. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-10-24) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3) priteisė iš atsakovo 373,47 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui L. E.;

4) pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą ir padidino dukros E. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą nuo 86,89 Eur iki 140 Eur per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-09) iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) paskyrė ieškovę L. E. vaikams E. E. ir L. E. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6) patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. E. tvarkos nustatymo ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Kitą patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmetė ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 65,26 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 27,76 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo 52,97 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl nepilnamečio vaiko L. E. gyvenamosioms vietos nustatymo. Nesant šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko L. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir įvertinęs tai, kad vaikas yra 2 metukų amžiaus ir nuo gimimo yra prižiūrimas motinos, o ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė mažamečio šalių sūnaus Lino gyvenamąją vietą su motina (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui L. E. priteisimo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikių lentelėje sumos yra išdidintos. Sutikdamas su ieškovės argumentais, kad vaiko visapusiškam vystymuisi būtinas nuolatinis lavinimas ir pramoginė veikla, teismas pažymėjo, kad tokia veikla ir kiekis (būreliai, kelionės, žaislai) turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Teismas sprendė, kad pateiktoje vaikų poreikių lentelėje nurodytos išlaidos, skirtos kelionėms į užsienį, lankymasis restoranuose, išlaidos šventėms nėra būtinosios išlaidos. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir pateikė daug sąskaitų faktūrų, tačiau nedetalizavo, kokie jose esantys pirkiniai skirti būtent mažamečio sūnaus Lino poreikiams tenkinti. Teismas kritiškai vertino išlaidas vaiko rūbams, avalynei, sauskelnėms ir atkreipė dėmesį, kad nurodydama, jog nuo rugsėjo mėnesio leis vaiką į privatų darželį, kuris kainuos apie 230 Eur, ieškovė nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat kad prieš tai kreipėsi į valstybinį darželį ir jame negavo valstybės finansuojamos vietos. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, normalią sveikatos būklę, specialiųjų poreikių nebuvimą ir įprastus tokio amžiaus vaiko poreikius, teismas sprendė, kad 280 Eur per mėnesį suma yra pakankama šalių sūnaus poreikiams patenkinti. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, teismas vertino šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovė nuo 2013 m. lapkričio 4 d. yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna vidutiniškai per mėnesį 468 Eur pajamų. Nuo rugsėjo mėnesio grįžus ieškovei į darbą, jos gaunamos pajamos per mėnesį padidės iki 800-1200 Eur. Ieškovė turi įgijusi nekilnojamąjį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę VW Touran. Nors ieškovė ir nurodė, kad jos turtinę padėtį sunkina būsto kredito grąžinimas, teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pažymėjo, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens, t. y. ieškovės nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą ir dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia aplinkybės, bloginančios ieškovės turtinę padėtį bei nesudaro pagrindo didinti išlaikymo dydį. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur, atsakovas turi įgijęs dvi transporto priemones VW Golf, nekilnojamojo turto neturi. Atsakydamas į ieškovės argumentus, kad atsakovas gauna didesnes nei nurodo pajamas, teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, o atsakovo argumentus apie dar vieną išlaikytinį (pilnametę dukrą iš pirmos santuokos) pripažino nepagrįstais, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečiams vaikams. Nors pagal pateiktus duomenis ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, teismas pažymėjo, kad šalių sūnus gyvena su motina, kuriai dėl to tenka didesnė finansinė našta, kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Todėl teismas sprendė, kad mažamečio sūnaus L. E., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams patenkinti atsakovas turėtų skirti 140 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui L. E. priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 3421,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. E. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. (t. y. vaiko gimimo dienos) iki 2014 m. spalio 24 d. Nors atsakovas tvirtino, kad teikė sūnui išlaikymą nuo pat jo gimimo ir gyveno kartu su ieškove iki 2014 m. sausio mėnesio, teismas sprendė, kad šių aplinkybių atsakovas neįrodė . Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. spalio yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 1563,95 Eur (5400 Lt) sumą, skirtą sūnaus išlaikymu, todėl šią suma išskaičiavo iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumos, t. y. teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 iki 2014 m. spalio 24 d., skaičiuojant po 140 Eur kas mėnesį, iš šios sumos išskaičiuodamas 1563,95 Eur, suteiktus kaip išlaikymą.

Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti už minėtą laikotarpį 5 proc. metines palūkanas, pažymėdamas, kad įstatymas tokios galimybės nenumato, o šalys dėl to nebuvo susitariusios.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo padidinti Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu priteistą išlaikymą šalių dukrai E. E. nuo 86,89 Eur iki 246,18 Eur. Atsakydamas į atsakovo argumentu ir nekėlė ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo, teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turto pasidalijimo klausimai negali būti siejami su vaiko išlaikymu, kadangi tėvų ir vaikų turtas yra atskirtas, o tėvas turi pareigą teikti išlaikymą, kuris tenkintų būtinuosius dukters poreikius, jeigu jie padidėtų. Tačiau teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė neįrodė visų padidėjusių ir būtinų dukters poreikių bei jiems tenkinti patiriamų išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyta per mėnesį skiriama 482,99 Eur (per metus 5 795,88 Eur) suma atostogoms ir kelionėms, taip pat gimtadieniams ir šventėms 14,48 Eur (per metus 143,76 Eur) skiriama suma yra neproporcinga dešimties metų vaiko poreikiams. Ieškovei visa apimtimi neįrodžius būtinų vaiko poreikių ir patiriamų išlaidų jiems tenkinti, atsižvelgdamas į tai, kad augančiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir gyvenamasis būstas, kad mergaitei nėra nustatyti specialieji poreikiai, teismas sprendė, kad 280 Eur per mėnesį suma yra pakankama šalių dukters E. E. poreikiams patenkinti. Todėl išlaikymo nepilnametei dukrai sumą teismas padidino iki pusės nurodytos sumos dydžio, t. y. 140 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 876,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (83,71 Eur žyminio mokesčio ir 792,61 Eur advokato pagalbos išlaidas), o atsakovas – 602,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (42 Eur žyminis mokestis ir 560,26 Eur advokato pagalbos išlaidos). Ieškinio reikalavimus tenkinęs 44,93 proc., teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 379,58 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ((876,32 Eur – 31,50 Eur) x 44,93 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteisė 314,32 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ((602,26 Eur – 31,50 Eur) x 55,07 proc.) Atlikęs priteistų priešpriešinių sumų užskaitą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 65,26 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (379,58 Eur – 314,32 Eur = 65,26 Eur). Įvertinęs tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, žyminį mokestį už priteistą išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymo padidinimą 80,73 Eur ((140 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) + (373,47 Eur x 3 proc.) + (53,11 Eur x 12 mėn. x 3 proc.)) teismas priteisė iš atsakovo. Įvertinęs tai, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skiriasi nežymiai, valstybės patirtas išlaidas teismas priteisė iš šalių lygiomis dalimis, po 3,74 Eur. Užskaičius priešpriešines sumas, teismas grąžino ieškovei L. E. iš valstybės biudžeto 27,76 Eur (31,50 Eur – 3,74 Eur = 115,79 Lt), o atsakovą Z. E. į valstybės biudžetą įpareigojo sumokėti 52,97 Eur (84,47 Eur - 31,50 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Z. E. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui L. E. priteisimo bei dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. E. ir E. E. po 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikai taps pilnamečiai; panaikinti sprendimo dalį dėl 373,47 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui L. E.; priimti papildomus rašytinius įrodymus - Veterinarijos Fakulteto, veterinarijos medicinos studijų 2015-2016 m. rudens semestro detalųjį tvarkaraštį bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymą Nr. SCP-2577; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas iš jo nepilnamečiams vaikams po 140 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nesilaikė proporcingumo principo, iš esmės pablogino atsakovo turtinę padėtį, tokiu būdu pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas taipogi neįvertino atsakovo finansinių galimybių išlaikyti ne du, o tris vaikus, kadangi atsakovas turi materialiai remti ir savo besimokančią pilnametę dukrą U. E.. Todėl teismo priteista išlaikymo suma (280 Eur per mėnesį abiem vaikams) yra neadekvati atsakovo gaunamoms pajamoms, atsižvelgiant ir į tai, kad turi likti lėšų ir pačiam atsakovui. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas gauna stabilias pajamas, nors atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo darbo apimčių ir nėra fiksuotas, ką patvirtino byloje liudytoju apklaustas atsakovo darbovietės vadovas A. R.. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nedaro nieko, kad jo turtinė padėtis pagerėtų. Pažymi, kad atsakovas dirba dvejose darbovietėse ir jose uždirba apie 300 Eur per mėnesį, neturi jokio nekilnojamojo turto, tik du nedidelės vertės automobilius. Tuo tarpu ieškovė turi įsigijusi didelės vertės kilnojamąjį turtą: prabangų namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovas.

2. Dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo. Atsakovo nuomone, padidindamas priteistą išlaikymo E. E. sumą nuo 86,89 Eur iki 140 Eur, teismas pažeidė CK 3.201 straipsnyje numatytą reikalavimą, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių iš esmės pasikeitusius E. poreikius. Ieškovė, sudarydama sutartį dėl dukters išlaikymo, turėjo galimybę įvertinti jos poreikius, juos žinojo ir sutiko, kad dukrai atsakovas teiktų po 86 Eur/mėn. išlaikymą iki pilnametystės. Nuo sutarties sudarymo praėjęs 3 metų terminas nesudaro įstatyminio pagrindo keisti šalių pasirašytos sutarties sąlygas.

3. Dėl išlaikymo L. E. teikimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti sūnui išlaikymą po 140 Eur per mėnesį, nes pajėgė teikti laikiną išlaikymą po 144 Eur per mėnesį. Pažymi, kad teismo įpareigojimą atsakovas vykdė iš paskolintų sesers pinigų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Vertinant tai, kad sūnui tik dveji metai, apelianto nuomone, jam išlaikyti pakanka 300 Eur per mėnesį, atsakovui teikiant 100 Eur išlaikymą, o ieškovei prisidedant trūkstama pinigų suma, kadangi ieškovės turtinė padėtis daug geresnė negu atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. gauna 1000 Eur algą, kas net tris kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas, be to, ieškovė nurodė turinti santaupų.

4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam L. E. priteisimo. Atsakovas nesutinka su priteistu 373,47 Eur išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2014-10-24, kadangi spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė bendro su ieškove gyvenimo fakto, kad gimus sūnui atsakovas teikė jam išlaikymą. Darydamas tokias išvadas teismas vadovavosi tik ieškovės, jos motinos bei ieškovės geros draugės parodymais, tačiau neatsižvelgė į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. spalio (imtinai) atsakovas buvo pervedęs į ieškovės sąskaitą 1 563,95 Eur. Teismas nevertino liudytojo V. R. parodymų, antstolės R. S. 2015 m. sausio 5 d. protokolo Nr. 0106/15/01192, kurie patvirtina, kad iki 2014 balandžio mėnesio ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas neišlaikė savo sūnaus nuo jo gimimo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

5. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo. Atsakovas pažymi, kad pateikti naujų įrodymų anksčiau nebuvo galimybės, kadangi dukra U. E. pradėjo mokslus nuo 2015 rugsėjo 1 d., o paskutinis teismo posėdis įvyko 2014 rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik dukros būsimų studijų sutartis.

Apeliaciniu skundu ieškovė L. E. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą tokiu būdu:

1) pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Z. E. išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-10-24) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo Z. E. išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. E. po 246,18 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-10-24) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

2) pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 373,47 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui L. E., ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 421,86 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (419 d.) ( 1 m. 1 mėn. ir 27 d. x 246,18 Eur/1 mėn.);

3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (419 d.), t.y. 108,49 Eur nuo įsiskolinimo sumos (3421,86 Eur x5 proc = 171,09 Eur, 171,09 Eur/365 d. = 0,47 Eur/d.; 419 d. x 0,47 Eur = 195,38 Eur);

4) pakeisti sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6961-451/2011, dalis dėl išlaikymo nepilnametei E. E. priteisimo, padidinant išlaikymą E. E. nuo 86,89 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 246,18 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo L. E. priteisimo. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai prašomą priteisti išlaikymo sumą sumažino iki 140 Eur., nors atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė galintis teikti vaikui išlaikymą po 144,81 Eur per mėnesį. Teismas, kritiškai vertindamas ieškovės patiriamas išlaidas dviejų metukų vaikui rūbams ir avalynei, grubiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, nes tokio amžiaus vaikui rūbai ir avalynė ypatingai svarbūs, kadangi tokiame amžiuje formuojasi vaiko kojos, odos ligos ir pan., todėl avalynė ir rūbai turi būti itin geros kokybės, iš natūralių medžiagų. Atsakovas dirba, tuo tarpu ieškovė nedirba ir prižiūri dviejų metų sūnų, gauna motinystės pašalpą, galimybės dirbti šiuo metu neturi, o pasamdyti auklę neišgali. Be to, ieškovė turi išlaikyti ir nepilnametę dukrą E. E., gim. (duomenys neskelbtini), vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui (už būstą), mokėti komunalinius mokesčius ir pati save išlaikyti bei apsirūpinti bent būtiniausiomis reikmėmis (maistu, rūbais ir pan.). Atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos sūnumi nesirūpino, neteikė jam išlaikymo ir tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pradėjo vykdyti savo kaip tėvo pareigą ir teikti sūnui išlaikymą. Ieškovės nuomone, atsakovas pajėgus sūnui teikti išlaikymą po 246,18 Eur kas mėnesį, nes sūnaus poreikiai mėnesiui sudaro apie 492,35 Eur. Pirmosios instancijos teismo nustatyta teikiama vaikui išlaikymo suma – 280 Eur/mėn. grubiai pažeidžia vaiko interesus. Už tokią sumą, ieškovės nuomone, gali būti patenkinti tik minimalūs vaiko egzistavimo poreikiai.

2. Dėl išlaikymo L. E. įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės nuomone, teismas, nepagrįstai sumažindamas ieškovės prašomą sūnaus išlaikymo sumą iki 140 Eur per mėnesį, atitinkamai nepagrįstai paskaičiavo ir išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, kad įsiskolinimo laikotarpiu šalių sūnus buvo tik keturiais mėnesiais mažesnis nei ieškinio pateikimo metu, dėl ko vaiko poreikiai neišaugo. Be to, teismas be pagrindo vertino aplinkybę, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario iki 2014 m spalio (imtinai) yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 1563,95 Eur sumą, skirtą sūnaus išlaikymui, dėl ko šią sumą išskaičiavo iš priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos. Apeliantė pažymi, kad minėta suma buvo skirta dukters E. išlaikymui. S. L. atsakovas pradėjo teikti išlaikymą tik Kauno apylinkės teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus kas mėnesį laikiną 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą. Todėl minėta suma negalėjo būti įskaičiuota.

3. Dėl metinių palūkanų priteisimo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė iš aiškino teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nurodo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

4. Dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai, padidėjo E. E. poreikiai ir dėl to teismo priteista 86,89 Eur suma tapo nepakankama vaikui išlaikyti. Pažymi, kad ieškovė teikia savo nepilnamečiams vaikams nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, kurios užtikrina būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Ieškovės pateiktoje vaikų poreikių paskaičiavimo lentelėje detalizuotos išlaidos vienam mėnesiui šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Todėl ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad 280 Eur suma yra pakankama dukters poreikiams patenkinti. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir argumentų dėl vaiko poreikių pasikeitimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus ir didelę laiko dalį turi skirti jų priežiūrai bei lavinimui, tuo tarpu atsakovas turi daugiau galimybių dirbti ir uždirbti, taigi tokiu būdu teikti didesnį išlaikymą vaikams.

Žemesnės instancijos teismas

5. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais, bei numanoma vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo prielaida, tačiau ne realiomis ir faktiškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Teismas neįvertino, kad atsakovas su vaikais negyvena, nežino jų poreikių, o jo atsisakymas mokėti ieškovės prašomą išlaikymą yra vengimas vykdyti tėvo pareigą savo vaikams ir teikti išlaikymą, kuris atitinka jų amžių, poreikius ir būtinas vystytis sąlygas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Z. E. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo nepilnamečiui L. E. priteisimo. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo 140 Eur dydžio išlaikymą, grubiai pažeidė sūnaus teisę gauti tinkamą išlaikymą. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą apeliaciniame skunde, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas pajėgus mokėti sūnui 140 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, kuomet atsakovo turtinė padėtis to padaryti objektyviai neleidžia. Atsakovas, įvertinęs savo turtinę padėtį, nurodė teismui galintis teikti po 100 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui. Atsakovo nuomone, ieškovė, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nepateikė jokių leistinų įrodymų dukros E. poreikių lentelėje nurodytu sumų pagrindimui bei nepateikė įrodymų apie savo pačios turtinę padėtį, todėl darytina išvada, kad ji pilnai neatskleidė savo turtinės padėties. Ieškovė turi santaupų banke, tačiau nepateikė įrodymų, kokiomis sumomis disponuoja. Ieškovės teigimu, ji gauna tik motinystės pašalpą, kuri siekia apie 738,32 Eur per mėnesį, tačiau pati sau prieštaraudama ieškinyje teigia, kad kartu su vaikais ji kasmet aplanko Lietuvos pajūrį, Druskininkus, Birštoną, vyksta į poilsio keliones į užsienį (Kretą, Ispaniją, Turkiją, Austriją, Bulgariją). Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dažnai išlaidauja restoranuose, kas leidžia daryti išvadą, kad jos pajamos yra ženkliai didesnės, todėl ji prie vaikų išlaikymo turi pridėti ne lygiomis dalimis su atsakovu, o proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovo teigimu, vaiko normaliam vystymuisi visiškai nebūtina jo vesti į restoranus tam, kad vaikas taptų labiau visuomeniškas. Be to, ieškovė gyvena užmiestyje, privačiame name, ramioje vietoje, sutvarkytoje teritorijoje, kur yra visos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas, siekdamas patenkinti vaikų poreikius gali parduoti automobilį, pažymi, kad pardavus transporto priemonę jis netektų darbo, kadangi ja moko vairuoti mokinius. Be to, nors ieškovė nurodo išlaidas statybinėms medžiagoms, atsakovo teigimu, namas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, buvo pirktas iš varžytinių dar šalims gyvenant kartu ir pilnai įrengtas, todėl apeliantės teiginiai, kad statybinės medžiagos pirktos kuriant vaikams saugią aplinką, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė yra nurodžiusi, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio jos darbo užmokestis siekia 1000 Eur, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso prabangus turtas: namų valda – 0,0815 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esanti (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė pagal pridedamą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ konsultacinę išvadą yra 115 000 Eur, bei automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė apie 7 530 Eur. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nors ieškovė tvirtino, kad negali samdytis auklės, į bylą pateikti įrodymai – 2015 m. balandžio 2 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 6950087 už auklės suteiktas paslaugas patvirtina, kad ieškovė, būdama vaiko auginimo atostogose, naudojasi auklės paslaugomis ir jos finansinė padėtis leidžia šias paslaugas apmokėti. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad išlaikant vaikus ieškovė patiria dideles transporto išlaikymo išlaidas. Atsakovas pažymi, kad sprendimą parinkti dukros mokyklą, kuri yra 20 km nuo gyvenamosios vietos, priėmė ieškovė, kuriam atsakovas nepritarė, todėl patiriamos išlaidos turėtų tekti ieškovei. Be to, ieškovė dukrą veda į pramoginių šokių užsiėmimus, vykstančius E. D. šokių studijoje, kurie yra vieni brangiausių K. mieste. Nors ieškovė tvirtina, kad turi įsipareigojimų bankui, ši aplinkybė nesudaro pagrindo ją vertinti kaip bloginančią ieškovės turtinę padėtį ir atitinkamai negali būti pagrindu vaiko išlaikymo dydžiui didinti. Minėtos aplinkybės įrodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo.

Šalies argumentai

2. Dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo. Atsakovas pažymi, kad dėl išlaikymo pakeitimo dukrai ieškovė kreipėsi į teismą praėjus 3 metams nuo sprendimo, kuriuo buvo priteista išlaikymo suma. Per šį laikotarpį tėvų turtinė padėtis ir dukros poreikiai iš esmės nepasikeitė. Ieškovės pateikti kvitai, kuriais ji grindė neva ženkliai padidėjusiais dukros išlaidas, negali būti priskirtini dukros išlaidoms ar ieškovės patirtoms išlaidoms, nes iš pateiktų kvitų negalima nustatyti, ar ieškovės pirkti daiktai, paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, nes daugelyje čekių yra taikytos nuolaidos „senjorams“, nors ieškovė nėra pensijinio amžiaus. Iš kvitų matyti, kad ieškovė dažnai lankosi restoranuose, perka buitinę techniką, ir kitas prekes, nesusijusias su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu (gėlių vazonai, pūkų rinkiklis, vazoninė gėlė, tušas Supersize, kilimėliai voniai, moteriškos tamprės, kepimo krepšeliai, plieniniai skutimosi peiliukai, loterijos bilietai ir pan.). Kai kurie kvitai kelia pagrįstų abejonių, ar pagal šiuos kvitus atlikti mokėjimai iš tiesų buvo atlikti pačios ieškovės. Iš kvitų turinio aiškiai matyti, jog kvitai yra skirti ne tik E., bet visai ieškovės šeimai, todėl vadovautis ir spręsti apie iš esmės padidėjusius vaiko poreikius nėra pagrindo. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovas visiškai nesirūpino sūnumi, neteikdamas jam materialinio išlaikymo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo pateikęs įrodymus, kad nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. spalio (imtinai) buvo pervedęs į ieškovės sąskaitą sūnaus išlaikymui 1563,95 Eur, ieškovė šio fakto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo ir tik apeliaciniame skunde pateikė naują, jokiais įrodymais negrįstą versiją, kad minėta suma buvo skirta dukros išlaikymui. Kadangi minėtos aplinkybės nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jomis negalima remtis ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas neprisideda prie vaikų priežiūros, o tik teikia sūnui išlaikymą, ieškovė pati patvirtino, kad atsakovas vykdo savo pareigą išlaikyti sūnų Liną.

3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo pilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos – U. E. ir T. E. reikalingas išlaikymas. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo abu vaikai iš pirmosios santuokos buvo moksleiviai. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dukros U. E. mokymąsi aukštojoje mokykloje faktą, paskutinio teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2014 m. rugpjūčio 26 d., atsakovas teismui pateikė dukros būsimų studijų sutartį, patvirtinančią, kad U. E. yra Lietuvos Sveikatos Mokslų U. V. fakulteto Veterinarinės medicinos vientisųjų nuolatinės formos studijų programos 1 kurso studentė. Šį faktą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2015-2016 metų rudens semestro detalusis tvarkaraštis bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pažymą Nr. SCP-2577. Pažymi, kad byloje esantys duomenys taipogi patvirtina, kad duktė yra našlaitė, jos mama mirusi, todėl atsakovas, kaip tėvas turi bent iš dalies paremti jau pilnametį vaiką. Atmestini kaip neįrodyti ieškovės skundo argumentai, kad dukra U. turi daug turto: garažą, mašiną, nes tokių duomenų byloje nėra. Pateiktos VĮ „Registrų centras“ pažymos patvirtina, kad U. paveldėjo tik buto dalį, kurią turi išlaikyti, todėl ši aplinkybė tik pagrindžia atsakovo teiginius, kad jis privalo prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo. Įvertinus tai, kad atsakovo gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, yra praktiškai lygios išmokoms, kuriais ieškovė prašo priteisti vienam vaikui, prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma yra neteisinga ir neprotinga. Mano, kad 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui užtikrintų minimalius būtinus jų poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. E. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas po 140 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikyti, nesilaikė proporcingumo principo, iš esmės pablogindamas atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė pažymi, kad ir priteisto 140 Eur išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl apelianto prašymas sumažinti priteistą išlaikymą, kiekvienam vaikui mokant po 100 Eur per mėnesį, ne tik grubiai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, bet neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė lentelę, kurioje konkrečiai detalizavo išlaidas, reikalingas vaikų išlaikymui, iš kurios matyti, kad teismo priteistas vaikams išlaikymas nėra pakankamas. Ieškovė pažymi, kad nors atsakovas teigia turintis išlaikyti papildomai savo pilnametę dukrą, teismui nepateikė įrodymų, liudijančių, kad jo dukrai U. E., sulaukus pilnametystės, reikalingas išlaikymas. Be to, po motinos mirties atsakovo pilnamečiai vaikai yra daug turtingesni nei jų tėvas, kadangi motinai mirus vaikai paveldėjo nemažai turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pilnametė atsakovo dukra turi nuosavą automobilį ir garažą šalia gyvenamosios vietos, neseniai išsilaikė vairuotojo teises, vasaros metu atostogavo pas brolį F. miestelyje, J. K., kas rodo, jog ji sau leidžia ne būtiniausius dalykus, o prabangą. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovo dukra teikia mokamas manikiūro paslaugas, kas rodo, kad mergaitė gauna pajamas iš darbinės veiklos, kuriai vykdyti taip pat reikalingos brangios priemonės. Atsakovo teiginys, kad jis dirba dviejose darbovietėse dar neįrodo, kad atsakovas stengiasi visomis išgalėmis uždirbti daugiau, nes abiejose darbovietėse jis dirba tą patį mažai apmokamą darbą, nors su savo patirtimi ir išsilavinimu galėtų vairuoti sunkiasvores transporto priemones ir uždirbti per mėnesį 3-5 kartus didesnį darbo užmokestį. Atsakovo turimos dvi transporto priemonės, nors ir nepriklauso prabangių automobilių klasei, tačiau yra prabangos, o ne būtinybės dalykas, kadangi atsakovas gyvena miesto centre, o darbui atlikti automobilį suteikia darbdavys.

2. Dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. E. pakeitimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nėra pasikeitę dukters poreikiai. Ieškovė pažymi, kad atsakovas su dukra nebendrauja, nedalyvauja jos gyvenime, todėl negali žinoti ir jos poreikių. Anot ieškovės, dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 523,42 Eur. Atsakovo motyvai dėl išlaikymo paremti tik asmeniniais interesais. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis, t. y. po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, neužtikrintų net minimalių vaikų poreikių maistui, aprangai, nekalbant apie lavinimą ir galimybes, kadangi vaikui per dieną tektų tik daugiau nei po 3 Eur, t. y. vaikas atsidurtų tokioje situacijoje, kad jo poreikiai taptų mažesni už skurdo ribą.

Šalies argumentai

3. Dėl išlaikymo L. E.. Nors atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu sūnui išlaikymo dydžiu, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutinka mokėti 144,81 Eur išlaikymą. Be to, atsakovas realiai teikė tokį išlaikymą tiek iki laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo šioje civilinėje byloje, tiek ir po jų nustatymo.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiui L. E. įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nepagrįstai neigia įsiskolinimo buvimą, nurodydamas, kad atsakovas su ieškove nuo pat vaiko gimimo iki 2014 metų sausio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi vaiku bei jo išlaikymu, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, o jo paaiškinimai teismo metu buvo nenuoseklūs. Tuo tarpu ieškovės nurodytas aplinkybes, kad sūnui gimus šalys kartu negyveno, patvirtino liudytojos – ieškovės motina D. D. ir šeimos draugė D. S.. Nei ieškovės nurodytų aplinkybių, nei liudytojų parodymų atsakovas nepaneigė.

5. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo. Ieškovė prieštarauja naujų rašytinių įrodymų prijungimui, nes, jos manymu, įrodymai yra pertekliniai ir neturi jokios faktinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi pažyma be studijų sutarties jau gali būti netekusi galios, o studijų tvarkaraštį atsispausdinti ar nusikopijuoti gali bet kuris nestudijuojantis asmuo, nes visi tvarkaraščiai yra vieša visiems prieinama informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kiti klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi pirmiausiai turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir norus, jam taipogi turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009), kuri šiuo metu sudaro 350 Eur.

Bylos duomenimis, kurių neginčija abi šalys, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. spalio 6 d. atsakovas sumokėjo nepilnamečių vaikų E., gim. (duomenys neskelbtini), ir L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 9000 Lt/2606 Eur išmokų, nurodydamas, kad 300 Lt/86,89 Eur buvo skirti E. išlaikymui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą, kita dalis – 500 Lt/144,81 Eur skirta L.išlaikymui (t. 1, b. l. 36-38, 86, t. 2, b. l. 21). Be to, atsakovas tvirtino, kad toks išlaikymo dydis buvo nustatytas abipusiu šalių susitarimu (t. 1, b. l. 12-13). Taigi atsakovas vidutiniškai per vieną mėnesį vaikų išlaikymui sumokėdavo 1125 Lt/325,82 Eur išmokų. Bylos duomenys taipogi patvirtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovas dirbo V. R. individualioje įmonėje, kurioje per mėnesį gaudavo 455 Lt/131,77 Eur pajamų, ir, kaip teigė pats atsakovas, nepilnamečiams vaikams išlaikyti buvo pasiskolinęs 2000 Lt iš savo sesers (t. 1, b. l. 68, t. 2, b. l. 75, 129). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas tvirtino, kad dirba dar vienoje darbovietėje, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tokiu būdu, vidutiniškai per mėnesį faktiškai ir oficialiai atsakovo deklaruotos pajamos siekė 704,95 Lt/204 Eur (455 Lt – darbo užmokestis; 250 Lt - paskola), nors vaikų išlaikymui buvo mokama 1125 Lt/325,82 Eur suma. Taigi akivaizdu, kad atsakovas pagal oficialiai byloje pateiktus įrodymus tokio išlaikymo (1125 Lt/325,82 Eur per mėnesį) teikti negalėjo, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas galimai turėjo (turi) ir kitą pajamų šaltinį, kurio bylos nagrinėjimo metu neatskleidė (CPK 185 straipsnis).

Kita vertus, sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės poilsinės kelionės, kai vienos savaitės jų kaina nedaug mažesnė už ieškovės faktiškai deklaruojamą (1614 Lt) ir atsakovo teikiamą (1125 Lt) išlaikymo dydį kartu sudėjus, leidžia pagrįstai abejoti ieškovės gaunamų (turimų) pajamų objektyvumu (t. 1, b. l. 195, 157, t. 2, b. l. 62-64). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, jos privalo dalyvauti savo vaikų išlaikyme lygiomis dalimis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Aptariama kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė turi brangų nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu), dėl ko, apelianto nuomone, jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad toks turto likimas buvo nuspręstas su atsakovo žinia ir pritarimu (t. 1, b. l. 86); antra, minėtas turtas yra įkeistas bankui, taigi ieškovė laisvai disponuoti šiuo turtu neturi galimybės (t. 2, b. l. 13-14).

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, nustatydamas priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus apie būtinus vaikų poreikius, kurie, anot apeliantės, gali būti patenkinami tik ieškovės dokumentuose (lentelėse) nurodytais skaičiavimais. Pažymėtina, kad apeliantei nenurodžius, kokius konkrečiai įrodymus teismas vertino netinkamai, kur vadovavosi prielaidomis ir samprotavimais (t. 4, b. l. 22-23), teisėjų kolegija pripažįsta tokius apeliacinio skundo argumentus deklaratyviais ir tinkamai nepagrįstais (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad pateikti prekybos centrų mokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 88-194, t. 2, b. l. 165-184, t. 3, b. l. 38-47), kuriais buvo grindžiami vaikų poreikiai ir ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis, neleidžia objektyviai nustatyti, kuri iš šių išlaidų dalies skirta vaikų poreikių tenkinimui, o kuri kitoms reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats oficialiai teigė galėsiantis teikti sūnaus L. išlaikymui 500 Lt dydžio išlaikymą ir tokio dydžio išlaikymą jis faktiškai teikė per visus 2014 metus ir nenurodė priežasčių, kurios turėtų reikšmės išlaikymo dydžio sumažinimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes apie šalių turtinę padėtį ir pagrįstai sprendė, kad 140 Eur išlaikymo dydis nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pakankamas būtiniems jo poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų galimybėms tokį išlaikymą teikti. Aptariamam kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas privalo išlaikyti dar vieną savo pilnametį vaiką – dukrą U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė (išlaikymo pareiga) egzistavo ir 2014 metais, kuomet atsakovas sugebėjo sūnaus L. išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius ir pilnamečius vaikus įstatymo reguliuojama skirtingai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, prioritetas tokiu atveju turi būti skiriamas nepilnamečių vaikų išlaikymui, nes pareiga teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams tėvams neatsiranda, jeigu tėvai tokios galimybės neturi (CK 3.192(1) straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo)

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010;kt.).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. gimus šalių sūnui L., ieškovė tapo nedarbinga ir jos pajamos, lyginant su tomis, kurias ji gavo iki sūnaus gimimo, sumažėjo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja. Lietuvos statistiniais duomenimis, minimali alga nuo 800 Lt/231,69 Eur 2011 metais, kuomet šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas, iki bylos išnagrinėjimo 2016 metais padidėjo iki 380 Eur (1208,48 Lt). Todėl ieškovės turtinės padėties pasikeitimas, šalies ekonominių pokyčių raida leidžia spręsti, kad egzistuoja teisinės prielaidos peržiūrėti (padidinti) Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu šalių dukrai E. E. priteistą 86,89 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymą (CK 3.201 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, prioritetinius vaiko interesus ir CK 3.198 straipsnio nuostatas, padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 140 Eur ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Todėl keisti arba naikinti teismo sprendimą šioje reikalavimų dalyje nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir įrodymo vertinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje kilo ginčas, nuo kada ieškovei atsirado teisė reikalauti išlaikymo šalių mažamečiui sūnui L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teigė, kad tokią teisę ji įgijo gimus vaikui, nes atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo jam neteikė. Atsakovas teigė kitaip ir įrodinėjo, kad gimus vaikui su ieškove kartu gyveno, taigi ir išlaikė vaiką, iki 2014 m. sausio mėn. Ir tik vėliau, kai jis (atsakovas) paliko šeimą ir persikėlė gyventi kitur, pradėjo siųsti abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines pinigines išmokas, skirdamas dukters E. išlaikymui 300 Lt (86,89 Eur), o sūnaus L. išlaikymui 500 Lt (144,81 Eur).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas savo įrodinėjamas aplinkybes įrodė iš dalies, todėl ieškovės reikalavimą dėl 3421,86 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. (vaiko gimimo) iki 2014 m. spalio 24 d. (pradinio ieškinio pareiškimo dienos) tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 373,47 Eur.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007, kt.).

Šeimos bylų nagrinėjimo specifika lemia, kad tam tikros aplinkybės apie sutuoktinių gyvenimą gali būti žinomos tik artimiems asmenims, nes paprastai šeiminio gyvenimo detalės viešai neaptarinėjamos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, vadovavosi ir daugiau tikėtinais pripažino ieškovės ir jos liudytojų D. D. (ieškovės motinos) ir D. S. (šeimos draugės) parodymus ir su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija pažymi, kad netgi pasitvirtinus faktui, jog atsakovas iki 2014 m. sausio mėn. gyveno kartu su ieškove, tai nereiškia, kad šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, o atsakovas prisidėjo prie šeimos ūkio ir santykių puoselėjimo, teikė išlaikymą (jo dalį) vaikams tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių jo dalyvavimą vaikų išlaikyme, todėl pagrįstai už ginčo laikotarpį priteisė išlaikymo įsiskolinimo dalį (CK 3.200 straipsnis).

Dėl metinių palūkanų priteisimo

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti palūkanas už išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai taikė ir aiškino minėtą teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.210 straipsnis). Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai pažymi, kad šeimos teisė ir prievolių teisė yra dvi skirtingos teisės šakos, reguliuojamos skirtingų teisės institutų (CK trečioji ir šeštoji knygos) ir turinčios skirtingus tikslus bei uždavinius. Šeimos teisėje nėra numatytos palūkanos (CK 6.37 straipsnis), o panašią funkciją atlieka įstatyminis priteistos išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) sumos indeksavimo mechanizmas (CK 3.208 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko šalių apeliaciniai skundai atmestini, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių apeliacinius skundus atmetus, jų patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas