Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, nedirbantis, turintis invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnį, 323 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 5 MGL dydžio baudos bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, 2004-09-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2005-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 4) 2005-07-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2009-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio baudos bausme; 6) 2010-02-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 20 MGL dydžio baudos bausme; 8) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, subendrinus su 2010-12-02 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 30 parų arešto ir 20 MGL dydžio baudos bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs); 9) 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 31 MGL dydžio baudos bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2015-02-09 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.29 %o girtumo laipsnis), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti buvusią sugyventinę A. L. (dabar A.), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas grasino nužudyti A. L. ir K. A. (K. A.), esant pakankamam pagrindui nukentėjusiesiems A. L. ir K. A. manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Taip pat, V. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – kastetą, ir taip neteisėtai įgijęs pastarąjį nešiojo, kol nešaunamasis ginklas – kastetas, 2015-02-10 apie 0.10 val. buvo rastas jo kuprinėje Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu.

Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti I. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu – 2015-03-27.

Ikiteisminio tyrimo metu I. V. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį laiko kartu gyveno jos dukra A. L. su dukromis – A. ir K. bei savo buvusiu sugyventiniu V. L.. Dukters santykiai su V. L. buvo įtempti, jie dažnai barėsi, konfliktavo. V. L. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus. Kuomet V. L. tapdavo visiškai nekontroliuojamas, ji dukrą A. L. apgindavo. 2015-02-09 apie 20.30 val. jos dukra A. grįžo į namus iš darbo. V. L. dėl kažko A. priekaištavo. Po valandos laiko ji iš kambario išėjo į virtuvę. Buto koridoriuje pamatė A., kuri vis dar barėsi su V. L.. Netrukus pamatė, kaip į jų butą norėjo užeiti nepažįstamas vyriškis, kaip dukra A. L. vėliau pasakė, tai buvo jos draugas K.. Dukra A. L. pastarajam neleido įeiti, kadangi V. L. buvo labai agresyvus. Kas vyko lauke ji nežino, kadangi ji tuo metu buvo namuose kartu su savo mažąja anūke K.. Vėliau dukra A. papasakojo, kad V. L. grasino pastarajai ir dar kažkam peiliu ir buvo sulaikytas policijos (t. 1, b. 1. 37).

Papildomai teisminio nagrinėjimo metu I. V. nurodė, jog savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ji neatsisako. V. L. vartojo alkoholį, bet ne visą laiką. Bute vyko žodinis konfliktas, bet jokių muštynių nebuvo. Tą dieną kaltinamasis buvo pavartojęs alkoholio.

Liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose buvo ne kartą. 2015-02-09 įvykį su peiliu pamena. Jie gavo iškvietimą, kad buvęs vyras nori sužaloti peiliu. Nuvyko ir eidami į kiemą prie namo pamatė kaltinamąjį, kuris mosikavo peiliu prieš moterį. Buvo su vyriškiu kalbėta, sakyta padėti peilį, tačiau tada jis atsisuko į juos mosikuodamas peiliu. Jis jį perspėjo ir išsitraukė tarnybinį ginklą, tačiau asmuo nereagavo. Tuomet gumine lazda išmušė peilį, paguldė su porininke jį ant žemės. Atvyko dar vienas ekipažas ir jį sulaikė. Jis tiesiogiai jiems negrasino, bet sakė, kad jam vienodai ir ką nori tą ir daryk. Jis atsisuko į juos su peiliu ir artėdamas juo mosikavo, jie jautė grėsmę, todėl išsitraukė ginklą. Jis nereagavo į jo nurodymus mesti peilį. Teko panaudoti fizinę prievartą. Radus galimybę, jie jį pargriovė. Buvo panaudota guminė lazda suduodant per ranką, kad peilis nukristų. Įvykio vietoje jis buvo su pareigūne A. K.. Lauke buvo tamsu, žiema. Rankoje jis tikrai matė peilį. Teritorija kažkiek apšviesta nuo gatvės, bet peilį matė gerai. Konfliktas jiems atvykus dar vyko 4-5 min., o į įvykio vietą nuvyko kažkur per 5 min. Jis atsimena replikas, kad jam vienodai ir jam niekas nieko nepadarys. Konkretaus grasinimo konkrečiam asmeniui jis nepamena, bet jeigu tarnybiniame pranešime yra parašyta, taip galėjo būti. Jiems atvažiavus buvo kaltinamasis ir netoliese moteris. Kaltinamasis nuo jų stovėjo 3 m atstumu, o po to ėmė artėti mosikuodamas peiliu. Jis iškvietė dar vieną ekipažą, nes asmuo atrodė neadekvatus. Kai sulaikė, peilį pasiėmė kartu, o apžiūra buvo atlikta komisariate. Atvykus jie prisistatė, kad yra pareigūnai, tiesioginių grasinimų, kad nužudys nebuvo. Jis peiliu mosikavo ir peilis buvo ištiestas į priekį. Kaltinamasis nevykdė jų reikalavimų, nes buvo įniršęs. Norėjo moteriškei kažką blogo padaryti, o kadangi jie įsikišo, tai jis supyko ir ant jų. Iš kaltinamojo pusės replikų buvo daug, bet ką konkrečiai sakė – nepamena. Jie buvo su uniformomis.

Liudytoja A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamąjį kažkiek pamena. Tai buvo įvykis Iešmininkų gatvėje, žiemos metu. Kiek pamena, buvo iškvietimas, kadangi buvęs sugyventinis atėjo į namus ir grasino peiliu. Jiems atvažiavus, kaltinamasis turėjo peilį, todėl įspėjo, kad jį mestų, tačiau jis nereagavo ir peiliu mosikavo prieš A. A., po to atsisuko į juos. Porininkas garsiai sušuko mesti peilį. Galėjo būti, kad jie panaudojo guminę lazdą siekiant sulaikyti kaltinamąjį. Kartu su kolega pargriovė jį ir atėmėme iš asmens peilį. Jis nevykdė jų teisėto reikalavimo nusiraminti ir mesti peilį. Grasinimai buvo nukreipti ir prieš juos. Tuo metu buvo tamsu, gal vakaras. Jie prisistatė, kad yra pareigūnai, taip pat buvo su uniformomis. Tarp jų ir kaltinamojo buvo kažkur 3 m atstumas. Grasinimas nužudyti berods buvo pasakytas. Jis garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnų atžvilgiu grasinimo nebuvo. Jis buvo nusisukęs į pilietę, tačiau kai sušuko mesti ginklą, jis atsisuko į juos, artėjo. Tuomet moteris suriko ir jis nusisuko į ją, o ji pasinaudojo tuo momentu, kad jis prarado budrumą.

Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus AVPK patrulių rinktinėje patrule. 2015-02-09 patruliavo kartu su vyr. patruliu A. V.. Apie 22.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos patėvis mušasi bei puola motiną su peiliu. Atvykus į įvykio vietą, kieme pastebėjo tris asmenis – du vyrus ir vieną moterį. Moteris su vienu vyru stovėjo kartu, o kitas vyras stovėjo priešais juos bei dešinėje rankoje, kuri buvo nuleista, laikė peilį. Vyras su peiliu stovėjo atsukęs patruliams nugarą. Priėjus arčiau, moteris, kaip vėliau paaiškėjo yra A. L., pareigūnus perspėjo būti atsargiems, kadangi buvęs sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo V. L., yra ginkluotas peiliu. A. V. liepė V. L. nejudėti bei ant žemės mesti peilį. V. L. į raginimus nereagavo, kolegos išreikštiems reikalavimams nepakluso bei mosikuodamas peiliu artinosi prie A. L. su vyriškiu. Besiartindamas jis grasino A. L., kad pastarąją papjaus. V. L. nepaklusus reikalavimams, pastarasis buvo įspėtas, kad gali būti panaudotas šaunamasis ginklas. V. L. tuomet atsakė, kad „nušauk mane, man vienodai“, atsisuko ir pradėjo artintis prie patrulių, toliau mosikuodamas peiliu, tačiau staigiai nusisuko. Ji stvėrė V. L. už striukės ar megztinio apykaklės, pastarasis susvyravo ir pargriuvo. Iš V. L. dešinės rankos buvo išmuštas peilis, pastarajam buvo uždėtos spec. priemonės – antrankiai. V. L. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato budėtojų dalį. Jai jokia žala nepadaryta, ji pretenzijų V. L. neturi (t. 1, b. l. 41).

Liudytoja I. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamojo nepamena. Nepamena ką jis su savimi turėjo, kai buvo pristatytas į PK. Pagarsinos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog pas kaltinamąjį galėjo būti rastas kastetas.

2015-02-09 A. L. pareiškime nurodyta, kad 2015-02-09 apie 22 val., buvęs sugyventinis V. L. puolė ją rankoje turėdamas peilį, grasino visiems susidorojimu, papjauti (t. 1, b. 1. 6).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš V. L. paimto peilio apžiūra, iš kurio matyti, kad paimtas peilis yra atlenkiamas, geležtės ilgis 11,5 cm (bendras ilgis su atlenkta geležte 24,5 cm), plačiausioje vietoje geležtės plotis 3 cm (t. 1, b. l. 63-65).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas peilis, paimtas 2015-02-09 iš kaltinamojo V. L. yra buitinės paskirties lenktinis peilis, pagamintas gamykliniu būdu, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 68).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams (t. 1, b. l. 59, 60).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiosios A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikra. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu A. A. tiksliai parodė vietą idiniame kieme prie išėjimo durų, kur vyko konfliktas, kur kaltinamasis išsitraukė peilį ir grasino tiek jai, tiek jos draugui (t. 1, b. l. 50-56).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-02-10 V. L. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, jog V. L. 2015-02-10 0.03 val. buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 152).

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino žmogų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. L. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino grasinęs sugyventinei, tik teigė neketinęs jos žudyti, o norėjęs tik pagąsdinti, kad ji išsigąstų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kiek kitaip, dviprasmiškai, nurodė, jog tarp jo, jo sugyventinės ir jos naujo draugo įvyko konfliktas, jis tiesiog norėjo, kad K. A. išeitų iš namų, tačiau pastarasis jam spyrė, todėl jis išsitraukė peilį, bet A. L. negrasino. Apklausos pabaigoje kaltinamasis nurodė, jog gal ir grasino, kad papjaus, bet buvo strese, todėl nepamena. Peilį jis atlenkė po K. A. smūgio. Jis K. A. grasino, sakė, kad dingtų, bet nepamena ar sakė, jog užmuš. Teismas tokius kaltinamojo parodymus, jog jis atlenkęs peilį niekam negrasino nužudyti, vertina kaip nelogiškus, prieštaringus ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenims bei jais nesiremia. Pats kaltinamasis teisme pripažino, jog grasinimai galėjo būti išsakyti, bet jis buvo streso būsenoje ir kaltas alus. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog kaltinamasis atrodė neadekvatus, buvo su peiliu, netoli jo buvo moteris, jai buvo išsakyti grasinimai, buvo galima manyti, kad jis padarys kažką blogo. Netikėti tokiai policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vietoje buvo paimtas peilis, kurio geležtės ilgis 11,5 cm, o bendras ilgis 24,5 cm, kas leidžia daryti išvadą, jog su tokiu peiliu galima padaryti sunkių sužalojimų žmogui ar netgi nužudyti. Kad situacija buvo grėsminga liudija ir tas faktas, kad pareigūnams netgi teko išsitraukti šaunamąjį ginklą. Be to, įvykio metu apie V. L. buvo neblaivus, jam 2015-02-10 0.03 val. nustatytas 1,29 promilės neblaivumas. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu iš esmės pakeitė parodymus ir nurodė, jog namuose jis ją tik įžeidinėjo, peilio išsitraukęs nebuvo, o kai peilį išsitraukė, jai baisu nebuvo. Nors tiek pareiškime policijai, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai nurodė, jog V. L. ją nužudyti grasino namuose, dar net neatvažiavus jos naujajam draugui, o atvažiavus jam, kaltinamasis visiškai pasiuto. Kuomet ji tarp jų įlindo, kad nebūtų muštynių, V. L. išsitraukė peilį ir ji labai išsigando. Nukentėjusysis K. A. teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus taip pat iš dalies pakeitė ir nurodė, jog V. L. kažką rėkė, kad jį nužudys, artėjo prie jo su peiliu, bet nelabai jo išsigando, tiesiog pasitraukė ir sudavė smūgį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog dėl neadekvataus V. L. buvo išsigandęs, pastarasis galėjo pulti jį ir A.. Liudytoja I. V. patvirtino, jog tą dieną tarp jos dukros A. L. ir V. L. įvyko konfliktas, o V. L. buvo labai agresyvus. Be to, jos dukra paskui jai papasakojo, kad V. L. grasino pastarajai ir dar kažkam peiliu ir buvo sulaikytas policijos. A. L. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tarp jos mamos ir patėvio įvyko konfliktas, pastarasis buvo agresyvus, o mama jos paprašė iškviesti policiją, ką ji ir padarė. Ji matė, kaip V. L., atvažiavus mamos draugui, išsitraukė peiliuką. Kai pareigūnai bandė V. L. sulaikyti, jis staigiai sulenkė ranką su peiliu ir pradėjo artintis prie mamos su jos draugu, V. L. netgi buvo užsimojęs. Esant tokiai situacijai, kitų įrodymų kontekste, teismas nesivadovauja nukentėjusiųjų K. A., tiek ir A. L. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu toje dalyje, jog jie neišsigando V. L. ir pastarasis jiems negrasino nužudymu, kadangi tokie jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems aukščiau aptartiems įrodymams. Kaip matyti iš A. L. parodymų, pati nukentėjusioji paprašė jos iškviesti dukros policiją, nes kaltinamasis buvo agresyvus. Nustatytos, faktinės įvykio aplinkybės rodo, jog buvo ne tik pagrindas bijoti V. L., bet ir reali grėsmė nukentėjusiųjų sveiktai, kadangi V. L. buvo išsitraukęs pakankamai didelį peilį, manė esąs išduotas savo ilgametės sugyventinės, peiliu mosikavo, buvo neblaivus, jo itin agresyvų elgesį patvirtino policijos pareigūnai, bei kiti liudytojai, juo labiau, jis netgi nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus mesti peilį ir toliau bandė artintis užsimojęs peiliu link nukentėjusiųjų. V. L. veiksmai su peiliu akivaizdžiai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiesiems K. A. ir A. L. siekdamas juos įbauginti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tos aplinkybės, jog nukentėjusieji sušvelnino savo pozicijas duodami parodymus teisminio nagrinėjimo metu yra suprantamos, kadangi kaltinamasis turi bendrą vaiką su nukentėjusiąja, šiuo metu jie turi bendrauti ir palaikyti santykius, kaip nurodė pati nukentėjusioji, kaltinamasis netgi susidraugavo su K. A..

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. V. L. savo kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo pripažino pilnai, nurodė, jog kartą jo paprašė sutvarkyti rūsį ir besitvarkydamas jis rado tą kastetą, kurį įmetė į dėžę, o kai ruošėsi išeiti iš namų, įsidėjo į rankinę bei pasiėmė kartu su visais daiktais. Specialisto išvadoje konstatuota, jog tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Tokia V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo įgijimo ir nešiojimo pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Smogiamosios paskirties, specialiai pritaikyto žmonėms žaloti daikto laikymas savo rankinėje atspindi nuteistojo tiesioginės tyčios turinį. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas V. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, panaudodamas peilį ir baudžiamąjį nusižengimą, materialinė žala nepadaryta), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau teistas 8 kartus, nedirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. V. L. yra teisiamas 9 kartą, jis teistas 8 kartus, dažniausiai už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (2010-12-02 nuosprendžiu skirtos bausmės nesumokėjo). Tai leidžia spręsti, kad ankščiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. V. L. nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimą kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, tačiau artimesnes sankcijoje numatytų bausmių minimumui.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis prieš padarant šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo teistas 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 20 MGL dydžio baudos bausme. Ir nors skirtos baudos kaltinamasis nesumokėjo, ilgą laiką įstatymų laikėsi. 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteitas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų padarytų 2013 m.) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir bausmės vykdymas buvo atidėtas. Šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė dar iki minėto nuosprendžio priėmimo. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo V. L. klausimą, taip pat atkreipia dėmesį ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes, o būtent į kilusį konfliktą su sugyventine dėl to, kad sugyventinė susirado kitą vyrą. Kadangi V. L. padarytas nusikaltimas susijęs su jo smurtu šeimoje, tai pirmas tokio pobūdžio nusikaltimas jo gyvenime, šeima šiuo metu yra iširusi, jo sugyventinė ištekėjusi už kito vyro, jie kartu negyvena, tai mažina analogiškų nusikalstamų veikų tikimybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. L. serga sunkia kepenų liga – ciroze (t. 2, b. l. 7-10). Kita vertus, V. L. nevykdant šiuo nuosprendžiu teismo paskirtų įpareigojimų, jam gali būti taikomos Probacijos įstatymo nuostatos, tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. L. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam V. L. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o vadovaujantis BK 72² straipsniu, per pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Be šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų, V. L. yra nuteistas 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos su 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 5 MGL (625 Lt), 2009-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 10 MGL (1300 Lt) ir 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda. V. L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 31 MGL (1167,46 €) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme. Minėtu nuosprendžiu V. L. skirta bausmė subendrinta su 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda bei jam paskirta subendrinta 30 parų arešto ir 20 MGL dydžio baudos bausmė. Šiuo metu minėtas 2015-04-09 nuosprendis yra neįsiteisėjęs, o pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus skelbiamas 2016-03-29. Kaip matyti iš šių duomenų, 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL bauda subendrinta dviem nuosprendžiais, be to, akivaizdu, kad paskelbus Vilniaus apygardos teismo sprendimą bus būtinybė dar kartą bendrinti skirtas bausmes, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo metu netikslinga bendrinti šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės su 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl 2015-04-09 nuosprendžio.

V. L. laikino sulaikymo 2015-02-10 (t. 1, b l. 151) klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Peilis, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 69, 70), ir kastetas, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 61, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 straipsnis) ir sunaikinti.

Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį

Kaltinamajam V. L. yra pateiktas kaltinimas pagal BK 286 straipsnį dėl to, jog jis 2015-02-09 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.29 %o girtumo laipsnis), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, nepakluso Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. ir patrulės A. K. teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus A. A. ir K. A. atžvilgiu, turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas, artinosi link policijos pareigūnų, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams – Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patruliui A. V. ir patrulei A. K., atliekantiems savo pareigas, dėl ko jis buvo sulaikytas.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia dviem alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. L. nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas, artinosi link policijos pareigūnų, tokiu būdu grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, V. L. iš tikrųjų turėjo rankoje peilį, juo grasino A. L. ir K. A., atvykus policijos pareigūnams, jų teisėtų nurodymų mesti peilį nevykdė, su peiliu buvo atsisukęs į policininkus, mosikavo peiliu, o vėliau nuo jų nusisuko ir pradėjo vėl artėti prie A. L. ir K. A.. Tuo metu, panaudojant fizinę prievartą, policijos patruliai V. L. sulaikė. Teismui nekyla abejonių, kad policijos pareigūnai vykdė savo pareigas, matydami pavojingą kaltinamojo elgesį reikalavo jį nutraukti (taip pat ir mesti peilį), o reikalavimo neįvykdžius, pavojingus V. L. veiksmus teisėtai ir pagrįstai nutraukė panaudodami fizinę prievartą. Kad V. L. neišsakė tiesiogiai jokių grasinimų policijos pareigūnams ir jų su peiliu nepuolė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tiek policijos pareigūnai, tiek ir kiti liudytojai. Tačiau policijos pareigūnas A. V. nurodė, jog kaltinamasis atsisuko į juos su peiliu ir artėdamas juo mosikavo, kaltinamais buvo ištiesęs ranką, o jis jautė grėsmę, todėl išsitraukė ginklą. Kadangi kaltinamasis nereagavo į jo nurodymus mesti peilį, sakė „daryk ką nori“, teko panaudoti fizinę prievartą. Visgi policijos pareigūnė A. K. nurodė šiek tiek kitokias aplinkybes, jog policijos pareigūnų atžvilgiu grasinimo nebuvo. V. L. buvo nusisukęs į pilietę, tačiau kai porininkas sušuko mesti ginklą, jis atsisuko į juos, artėjo. Tuomet moteris suriko ir kaltinamasis nusisuko į ją, o ji pasinaudojo tuo momentu, kad jis prarado budrumą ir jį sulaikė. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai, policijos pareigūnai, teisminio nagrinėjimo metu konkrečiai nepatvirtino, jog V. L. jiems peiliu grasino. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog vien atsisukimas į policininkų pusę su peiliu, būnant 3 m atstumu nuo policijos pareigūnų, visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste nelaikytini pasipriešinimu policijos pareigūnams grasinant panaudoti fizinį smurtą, juo labiau, jog nukentėjusiajai surikus, kaltinamasis vėl pradėjo judėti prie nukentėjusiųjų ir buvo sulaikytas. Vien tai, jog kaltinamasis laikė rankoje peilį, juo mosikavo ir policininkams surikus atsisuko į jų pusę su peiliu, negali būti vertinamas kaip tyčinis grasinimas panaudoti fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu, kadangi V. L. su peiliu nebandė jiems suduoti, nesiekė jų sužaloti ar pan. Toks V. L. elgesys vertintinas kaip natūrali neblaivaus asmens spontaniška ir neadekvati reakcija į įvykio metu susiklosčiusią situaciją, juo labiau, kad policijos pareigūnas buvo išsitraukęs ginklą, sakė šausiąs jam į koją, o kaltinamasis prašė šauti jam į galvą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nustatyti ir kaltinamajam inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje numatytos grasinimo panaudoti fizinį smurtą sampratos. Esant išdėstytoms aplinkybėms V. L. išteisintinas pagal BK 286 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).

Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šiuo atveju V. L. veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o vadovaujantis BK 72² straipsniu, per pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikino sulaikymo laiką – 2015-02-10 (viena diena, prilyginama 2 MGL).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

V. L. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, patalpintą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 69, 70), ir kastetą, patalpintą saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 61, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.