Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Batulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994m. liepos 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR B su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a, LR BK 46 str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu nustatant dviejų metų bandomąjį laikotarpį; 2) 1995m. kovo 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 6 mėn. l/a; 3) 1996m. rugpjūčio 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m. ir 6 mėn. l/a; 4) 1999m. gegužės 05d. Alytaus raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str. ir 45 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-1m l/a; 5) 2006m. lapkričio 20d. Vilniaus m. 1-os apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1d.-viešaisiais darbais 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 24 val. visuomenės labui; 6) 2009m. vasario 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 286 str.-6 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-3d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2010m. kovo 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi galutinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, visi teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2013m. gegužės 30d., apie 05⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis V. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu kambaryje, ant minkštasuolio sėdėjusiai sugyventinei-pil. R. Z. tyčia vieną kartą su virtuviniu peiliu dūrė į kairę koją, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiąją R. Z. sužalojo, t.y. pastarajai padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairiojo dvigalvio šlaunies raumens sužalojimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje su raumens sužalojimu sveikata nukentėjusiajai R. Z. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. D. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, iš vakaro jis kartu su sugyventine R. Z. girtavo pas kaimynę namuose, po to grįžo į savo namus, kur toliau vienas gėrė sidrą. Jų bendras sūnus Aivaras tuo metu miegojo kambaryje. Būnant namuose, sugyventinė ėmė nepagarbiai kalbėti apie jo šeimos narius, priekaištavo, kad jis(kaltinamasis V. D.) yra jai neištikimas. Žodis po žodžio įsiplieskė konfliktas. Nepakęsdamas įžeidinėjimų, jis, iš virtuvės pasiėmęs peilį, atėjo į kambarį, kur ant fotelio sėdėjusiai sugyventinei R. Z. su peiliu dūrė į kairės kojos šlaunį. Nuo kilusio triukšmo pabudo jų sūnus. Pamatęs bėgantį kraują, labai išsigando. Pats sugyventinės telefonu iškvietė greitąją pagalbą, po to padavė sugyventinei kitus drabužius, kad ši persirengtų, rankomis užspaudęs laikė sužalotą koją. Jis prašė sugyventinės R. Z., kad ši jo neišduotų policijai. Abu buvo sugalvoję, kad sugyventinė pameluos medikams ir policijai, kad ją sužalojo nepažįstami asmenys, tačiau atvykus policijos pareigūnams, pasakė visą tiesą apie įvykusį konfliktą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios R. Z. ir nepilnamečio liudytojo A. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 24-25, 37), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-8), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 41), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 33-34) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis V. D. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios R. Z. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusioji, duodama parodymus byloje, pilnai patvirtino savo sugyventinio-kaltinamojo V. D. aiškinamas aplinkybes apie kilusį konfliktą šeimoje, kurio metu kaltinamasis ją sužalojo su peiliu(b.l. 24-25).

Iš teisme išvardinto nepilnamečio liudytojo D. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, apie 05⁰⁰ val., ryte, kada jis dar miegojo namuose, jį pažadino motinos R. Z. šauksmas. Atsimerkęs, pamatė kambaryje, ant fotelio sėdinčią ir verkiančią motiną, kuri, susirietusi, rankomis dengė savo kairę koją. Tėvas V. D. buvo netoliese ir rankoje laikė kruviną peilį su medine šviesiai rudos spalvos rankena. Jis matė, kad tėvas tą peilį padėjo virtuvėje ant stalo, po to skambino ir iškvietė greitąją pagalbą. Motina prašė, o tėvas jai padėjo persirengti, o atvažiavus greitajai pagalbai, abu išvažiavo į ligoninę. Kada tėvas motinai dūrė su peiliu, jis nematė (b.l. 37).

Iš teisme išvardinto byloje esančio teismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint gyvenamojo namo vidų, virtuvėje, šalia kriauklės stovinčios spintelės stalčiuje buvo rasti keturi peiliai, ant vieno iš kurių ašmenų matosi raudonos į kraują panašios dėmės. Šis peilis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 212832. Toliau tęsiant įvykio vietos apžiūrą, kambaryje, ant fotelio sėdimosios dalies krašto, 18 cm plote buvo rastos rausvos į kraują panašios dėmės. Tokios pačios dėmės matosi ir ant šalia stovinčio fotelio patiesto kilimo. Kambaryje, tarp krosnies ir spintos buvo rasti džinsai su rausvomis į kraują panašiomis dėmėmis, kurie taip pat buvo papimti ir supakuoti į paketą Nr. 212837(b.l. 5-8). Įvykio vietos apžiūros metu paimti peilis ir džinsai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 9-12).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito) matyti, kad, patikrinus 2013m. gegužės 30d., 07⁰⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo V. D. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas(b.l. 38, 41).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2013m. birželio 27d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios R. Z. gydymą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, t.y. durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su kairiojo dvigalvio šlaunies raumens sužalojimu, galėjo būti padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, kas galėjo būti peilis, o sužalojimas padarytas 2013m. gegužės 30d. Nukentėjusiajai R. Z. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje su raumens sužalojimu sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 33-34).

Kadangi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai R. Z. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 33-34), laikytina, kad kaltinamojo V. D. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją R. Z., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus savo šeimos nario sužalojimas(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 406,91 Lt.(keturių šimtų šešių litų ir 91 ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios R. Z. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 14-17).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2013m. rugsėjo 13d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kaltinamasis V. D. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė dar 2013m. rugsėjo 09d. su Valstybine ligonių kasa sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą kas mėnesį pervesti pinigines lėšas valstybės turėtoms nukentėjusiosios gydymo stacionare išlaidoms atlyginti(b.l. 21-23). Kadangi tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl turėtų nukentėjusiosios gydymo išlaidų už suteiktas medicinos paslaugas atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pagal kurią galutinis žalos atlyginimo terminas dar nėra pasibaigęs, laikytina, kad nebėra teisinio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, ginančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo V. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. D. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. D. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas šešis kartus, tačiau pastarasis visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, nepadarė jokių pozityvių išvadų ir, tik 2013m. kovo 05d. išnykus paskutiniam teistumui už anksčiau padarytą veiką, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo V. D. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis V. D. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. D. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą jo dar pasigailėti ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės už padarytą veiką. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo V. D. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis V. D. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi jo ankstesni teistumai už pareityje padarytas nusikalstamas veikas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo metu jau buvo išnykę. Nežiūrint į tai, kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas), teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. D., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo sužalotas kilusio šeimyninio konflikto metu, kurį išprovokavo pati nukentėjusioji, kuri, teismo posėdžio metu išreikšdama savo poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. D. taikymo, pastarojo prašo griežtai nebausti ir palikti laisvėje, nes šeimoje auga jų bendras vaikas, laikytina, kad kaltinamasis V. D. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam V. D. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę-nemokamus darbus LR BK 70 str. pagrindu(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Kadangi kaltinamajam V. D., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam V. D. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę-40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsitesiėjimo dienos, ir šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; c) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. gegužės 30d., 07⁰⁵ val., iki 2013m. gegužės 31d., 12⁴⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis V. D. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios S. Z. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Daiktinį įrodymą-moteriškus džinsus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtai savininkei-nukentėjusiajai R. Z., o daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.