Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Donato Lengvino skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. K. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., t. y. tuo, kad mušdamas šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą: 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 4 val., poilsio namelio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. T. į galvą, o nukentėjusiajai D. T. iškritus iš lovos, ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė ir kojomis įspyrė ant nukentėjusiajai į kitas kūno vietas, pataikydamas į galvą, kojas, nugarą ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

S. K. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., t. y. tuo, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. neturėdamas leidimo, nenustatytoje vietoje laikė medžioklinį šautuvą „TOZ-25“, Nr. N11414-66, skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais ir du fabrikinės gamybos 16 kalibro šovinius, kuriuos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 2 d., apie 17.00 val., gabeno iki prekybos centro „Š“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), ir savo gyvenamosios vietos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šovinį, kuris buvo rastas patalpų apžiūros metu 2016 m. vasario 18 d. 9.00 val.

S. K. taip pat kaltinamas pagal BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., t. y. tuo, kad rengėsi nužudyti savo šeimos narį: 2016 m. vasario 2 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl įtartos neištikimybės turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę D. T., pasiėmęs lygiavamzdį medžioklinį šautuvą TOZ 25, Nr. N11414-66 ir užtaisęs jį dviem 16 kalibro šoviniais, automobiliu VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie prekybos centro „Š“ (duomenys pakeisti), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo D. T., su užtaisytu šautuvu ėjo į prekybos centrą, ketindamas D. T. nušauti, tačiau savo tikslo neįgyvendino dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi ginklą su šaudmenimis prie parduotuvės iš jo atėmė A. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka S. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė-suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 2 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais – būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti ( slėptis ) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Gynėjo nuomone, teismas kaltinamajam S. K. pratęsdamas suėmimą trims mėnesiams nepakankamai įvertino baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, iš kurios galima pagrįstai teigti, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p. Pasak advokato, tikėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikacija teisminio nagrinėjimo metu gali pasikeisti.

Taip pat teismas nepagrįstai įvardijo sąlygą, kad S. K. būdamas laisvėje sieks išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės už galimai siektą įvykdyti nusikaltimą kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Advokatas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis neįvykdė ir nesiekė įvykdyti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. nesirengė nužudyti savo šeimos nario. Gynėjas nurodo, kad S. K. su D. T. turi nepilnametį vaiką, todėl niekada neturėjo tikslo siekti savo vaiko mamos mirties, juo labiau kėsintis ją nužudyti. Pasak advokato, kaltinamasis jaučiasi neteisėtai apkaltintas ir siekia teisingumo, todėl nesiruošia bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis niekada anksčiau nebuvo teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gali gyventi pas brolį G. K. Klaipėdoje, jokių ryšių užsienyje neturi, augina nepilnametį vaiką, iki 2015-10-14 dirbo nuolatiniame darbe UAB „R“ (duomenys pakeisti). Iš darbo kaltinamasis išėjo dėl sveikatos sutrikimo, kuris buvo gydytas operaciniu būdu, dėl nesėkmingai atliktų kojų kelių sąnarių raiščių operacijų, kaltinamasis nuolat jaučia didelį skausmą, kaltinamojo sveikatos būklė yra reikalaujanti medikų priežiūros. Pratęsiant kardomąją priemonę kaltinamasis teisme paaiškino, kad neketina ieškoti jokių ryšių su sugyventine D. T., bendros ateities su šia moterimi nemato ir nebesieja.

Skirdamas kardomąją priemonę - suėmimą, teismas nurodė, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes 2015-09-28 teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąją D. T.. Pasak gynėjo, šis teismo įsitikinimas nėra pagrįstas, nes po susitaikymo su nukentėjusiąja S. K. daugiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje. Advokatas pažymi, kad 2016-02-02 įvykio metu kaltinamasis nesirengė nužudyti sugyventinės, nebuvo net prie jos prisiartinęs. Gynėjas mano, kad teigti, neva kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nėra pagrindo, nes po 2016-02-02 įvykio, kurį D. T. suprato, kaip galimą pasikėsinimą nužudyti, S. K. buvo sulaikytas 2016-02-03 ir per tą laiką jis nebandė nei artintis, nei grasinti savo sugyventinei.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, teismas net nesprendė klausimo dėl kitos rūšies kardomųjų priemonių taikymo pakankamumo. Pasak gynėjo, teismas galėjo apsiriboti švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimu. Teismo paskirta pati griežčiausia kardomosios priemonės rūšis neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įvardijamų tikslų, todėl turėtų būti panaikinta.

Nukentėjusioji D. T. taip pat prašo paskirti S. K. švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Donato Lengvino skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo, nukentėjusiosios D. T., liudytojų L. G., A. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų paėmimo, apžiūros protokolai, specialisto išvada, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju S. K. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., ir rengęsis padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Klaipėdos apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad S. K. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., ir rengęsis padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis S. K. yra neteistas (t. 2, b. l. 13), nevedęs, nedirba (t. 2, b. l. 19), neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, gyveno su sugyventine, su kuria turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 5), tačiau šiuo metu yra kaltinamas rengimusi ją nužudyti, 11 kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (t. 2, b. l. 6-11). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad S. K. su nukentėjusiąja D. T. turi nepilnametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gali gyventi pas brolį G. K. Klaipėdoje, jokių ryšių užsienyje neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad S. K. kaltinamas dėl rengimosi nužudyti būtent sugyventinę D. T., su kuria turi mažametį vaiką, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad S. K., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. S. K. taip pat yra kaltinamas rengęsis padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., kuris patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi S. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto prieš sugyventinę, susitaikius su nukentėjusiąja D. T. (t. 2, b. l. 14-17), šiuo metu jis taip pat kaltinamas rengęsis nužudyti savo sugyventinę D. T.. Visos nusikalstamos veikos galimai padarytos apsvaigus nuo alkoholio, todėl negali būti atmesta galimybė, kad būdamas laisvėje S. K. vėl gali pradėti smurtauti. Nors gyvenamojoje vietoje S. K. charakterizuojamas teigiamai, tačiau remiantis šia aplinkybe nepakanka konstatuoti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti panaikinus šiuo metu taikomą griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo ketinimo nužudyti sugyventinę kaltinamasis galimai neįgyvendino tik dėl to, kad jo veiksmai buvo nutraukti pašalinių asmenų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už S. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas S. K., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam S. K. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo S. K. gynėjo advokato Donato Lengvino skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi kaltinamajam S. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.