Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 4 d. V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir ATP protokolas) už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 4 d., 21.55 val. Vilniaus r., kelyje Vilnius-Minskas, apie 30 metrų nuo Medininkų SPP, rodydamas nepagarbą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos sargybų būrio pasieniečiams pareigūnams, einantiems jiems pavestas pareigas, triukšmavo, įžeidinėjo juos, plūdo rusiškais, lietuviškais necenzūriniais žodžiais, į pastabas nepažeidinėti viešosios tvarkos ir rimties nereagavo, savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje.

II.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ATPK 272 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 187 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo V. Š. nedalyvaujant ir nėra duomenų, apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti V. Š. į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Pabrėžė, jog nei pažeidimus betarpiškai fiksavę asmenys, t. y. pareigūnai, nei apelianto nurodyti galimi kiti liudytojai (kurių asmenybės net nebuvo nustatinėjamos), teisme nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl nutarimą panaikino, o byla grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III.

Apeliaciniu skundu (b. l. 51–53) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2012 m. gegužės 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas Vilniaus rajono apylinkės teimo 2012 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kuriuo numatyta administracinė atsakomybė už Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, padarymą.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo apelianto prašytų įrodymų bei neapklausė papildomų liudytojų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje pateiktus įrodymus – ATP protokolą (b. l. 2), V. M. tarnybinį pranešimą (b. l. 3), V. A. tarnybinį pranešimą (b. l. 4), patrulės I. K. tarnybinį pranešimą (b. l. 5), bei V. M., V. A. ir apelianto parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35–39), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė, dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl V. M. ir V. A. parodymų objektyvumo ar kitų aplinkybių, kad jie būtų suinteresuoti duoti neteisngus parodymus. Apeliantas taip pat nenurodo kaip kitų liudytojų parodymai galėtų paneigti pareigūnų V. M. ir V. A. parodymų objektyvumą ir nešališkumą. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymais. Šių liudytojų parodymai yra logiški, išsamūs ir iš esmės atitinka vieni kitus ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad apklausti papildomus liudytojus, įskaitant ir ATP protokolą surašiusią patrulę I. K., nebuvo pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad apeliantui administracinė atsakomybė kilo iš esmės dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno įžeidimo, o ne dėl jo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, todėl dėl apelianto argumentų, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas neturėjo teisės duoti privalomųjų nurodymų, teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo ATPK 284 straipsnio 2 dalies taikymo, kurioje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nutarime pažymėjo, kad ATP protokolo nuoroda į ATPK 187 straipnio 1 dalį keistina į ATPK 187 straipsnio 2 dalį, o protokole nurodytos aplinkybės tikslintinos. Kaip matyti iš ATP protokolo, buvo suklysta ne tik dėl nuorodos į atitinkamą ATPK straipsnio dalį, bet ir nurodyta, kad apeliantas įžeidė policijos pareigūną. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ATP protokolo turinį, daro išvadą, kad jame nuosekliai aiškinama apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno įžeidimą ir dėl to apeliantui kilusią administracinę atsakomybę, o faktas, kad neteisingai buvo įvardytos pareigūno pareigos, nesudaro pagrindo teigti, kad ATP protokolo turinys nėra aiškus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu skyrė apeliantui 300 Lt baudą, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi šį nutarimą panaikinus ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutarimu negalėjo paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui didesnės administracinės nuobaudos nei buvo paskirta teismo, nagrinėjusio bylą pirmą kartą, kadangi tai prieštarauja non reformatio in peius principui, draudžiančiam bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Dėl šios priežasties V. Š. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarimu paskirta 400 Lt bauda keičiama į 300 Lt baudą.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgusi į tai ir patikrinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarimą V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtą 400 (keturių šimtų) litų baudą, sumažinti iki 300 (trijų šimtų) litų.

Nutartis neskundžiama.