Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B., institucija, teikianti išvada, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovo pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: atsakovas D. B. pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį kiekvieno mėnesio penktadienį 18.00 val. pasiima savo dukras G. B. ir D. B. iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžina jas į dukrų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20.00 val.; atsakovas bendrauja su savo dukromis G. B. ir D. B. jų gyvenamojoje vietoje darbo dienomis nuo 11:00 val. iki 19:00 val. Nurodė, jog ieškovė neleidžia jam bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais G. B.. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiomis kartu su ieškove. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl bendravimo tvarka gali būti nustatyta teismo.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-07-21 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Įpareigojo atsakovą D. B., esant nesutarimams, suderinti savo su vaikais bendravimo tvarką su ieškove J. B., kartu šią tvarką derinant tiek su institucijomis, teikiančiomis išvadą byloje, šiuo atveju Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriais, o negalint šios tvarkos suderinti su ieškove, pateikti teismui duomenis, patvirtinančius šį faktą.Nurodė, kad bylos nagrinėjimas prasidėjo 2016 m. gegužės mėnesį, atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovė atsakovui trukdo bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad nors teismas ir turi būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, tačiau tai nesuteikia teisės būti neaktyviam pačiam atsakovui. Teismui be deklaratyvaus pareiškimo nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, nėra gauta jokios informacijos iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad atsakovas būtų kreipęsis į šią instituciją su prašymu dėl susitarimo sudarymo su ieškove dėl bendravimo tvarkos, teismui nepateikta jokių duomenų, kokiu pagrindu ieškovas prašo bendravimo tvarkos faktiškai didesniam laikui, negu lieka ieškovei, nes pagal teikiamą prašymą atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną darbo dieną nuo 11 val. iki 19 val., o penktadieniais ir savaitgaliais nuo 11.00 val. iki pat sekmadienio 20.00 val., tokiu būdu toks bendravimo intensyvumas yra faktiškai didesnis nei laiko tarpas, kai vaikai gyvena pas ieškovę, tokiu būdu šios laikinosios apsaugos priemonės tampa ne bendravimo tvarkos nustatymu, o vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu.Atskiruoju skundu atsakovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus, užtikrinti jiems galimybę nevaržomai bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu, laikina bendravimo tvarka turi būti nustatyta ne tik pagal atsakovo prašymą, bet ir paties teismo iniciatyva. Teismas nepagrįstai atsakovą įpareigojo atlikti veiksmus, kurie neįmanomi esant konfliktiškiems santykiams su ieškove. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Mano, kad skundas atmestinas teismo nutartyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra, nenustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą motyvuodamas tuo, kad be deklaratyvaus pareiškimo nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, nėra gauta jokios informacijos iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad atsakovas būtų kreipęsis į šią instituciją su prašymu dėl susitarimo sudarymo su ieškove dėl bendravimo tvarkos, teismui nepateikta jokių duomenų, kokiu pagrindu ieškovas prašo bendravimo tvarkos ilgesniam laikui, negu jo lieka ieškovei. Su šiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnyje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.156 straipsnyje numatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Be to, kaip minėta aukščiau, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). CPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.Taigi esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad spręsdamas klausimus dėl galimybės kartu negyvenančiam tėvui matytis su vaikais teismas turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl esant pareikštam atsakovo prašymui dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas turėjo pareigą nagrinėti tokio prašymo pagrįstumą. Kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl išvados pateikimo, iškilus abejonėms, ar ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais ir kodėl atsakovas prašo bendravimo tvarkos ilgesniam laikui, negu jo lieka ieškovei, ar nepilnamečių vaikų interesus atitiks maksimalus bendravimas su tėvu, o gal yra pagrindas skirti tik minimalų bendravimą, skirti žodinį prašymo nagrinėjimą ir šiuos klausimus išsiaiškinti su šalimis teismo posėdyje, o ne formaliai atmesti atsakovo prašymą motyvuojant įrodymų nepateikimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, tai yra, iš esmės nesiaiškino atsakovo pateiktos bendravimo tvarkos pagrįstumo, yra pagrindas konstatuoti, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir atsakovo D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.