- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- I-921-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Graželis
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Graželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. patikslintą skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su patikslintu skundu (b. l. 13-14) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 69-629.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-629 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti iš lengvosios į paprastąją grupę, už tai jog jis 2018 m. rugpjūčio 10 d. savo darbo vietoje į duodą užduotį sureagavo agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų meistrės nurodymų. Nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi su meistre nesiginčijo, jos atžvilgiu nepasitenkinimo nereiškė, necenzūrinių žodžių nevartojo, neatsisakė vykdyti užduoties, pavestą darbą atliko. Teigė, kad meistrės paklausė - „kodėl jis kitai pamainai atveža medžiagas, o jam medžiagų neatveža“. Paklausė ramiai, mandagiai. Akcentavo, kad konflikto dieną buvo labai geros nuotaikos, kadangi buvo jo gimtadienis ir dar tą pačią dieną Drausmės komisija už gerą elgesį jį perkėlė į atvirąją koloniją. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas rašytinis pranešimas iš VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui buvo duota užduotis atvežti į gamybą plėvelę. Pareiškėjas reagavo agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius, reiškė pretenzijas dėl užduoties atlikimo, reiškė nepasitenkinimą, kodėl medžiagų neatvežė kitos pamainos vežėjas, nors tai yra pareiškėjo tiesioginis darbas. Meistrė rašytiniame pranešime nurodė, kad toks pareiškėjo elgesys kartojasi nebe pirmą kartą, kad meistrai turi išklausti pareiškėjo replikas ir reiškiamą nepasitenkinimą, taip pat nurodė, kad pareiškėjas vangiai reaguoja į meistrės nurodymus, vėlina ruošinių pristatymą į gamybą. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 69-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimus. Atsižvelgus į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą, jam buvo paskirta nuobauda – perkelti iš lengvosios į paprastąją grupę. Pareiškėjas, nesilaikydamas bendrųjų pareigų bei netinkamai vykdydamas pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, sudarė pagrindą drausminei atsakomybei kilti. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 69-629 pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkelti iš lengvosios į paprastąją grupę už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., nevykdė VĮ „Mūsų amatai Paslaugų ir gamybos cecho meistrės nurodymų, vartodamas keiksmažodžius, reiškė nepasitenkinimą meistrės atžvilgiu ir šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimus (b.l. 4, 31-32).
Pareiškėjas minėtą nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), tačiau Departamentas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2S-2932 pripažino Pravieniškių PN-AK paskirtą nuobaudą pagrįsta ir pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 5-6).
Ginčas šioje byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 69-629, kuriuo nuteistajam S. N. paskirta nuobauda – perkelti iš lengvosios į paprastąją grupę, pagrįstumo bei jo teisėtumo.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) bei pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-549-858/2015).
Nuteistojo teisės apskųsti pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus (reikalavimus, nurodymus) įstatymas nevaržo, tačiau tai turi būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Pagal šių Taisyklių nuostatas nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), skundus gali pateikti raštu arba žodžiu. Žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai pateikiami administracijos atstovui ir registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale. Nei BVK, nei su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai nesuteikia nuteistajam teisės pačiam spontaniškai aiškintis, grubiai priekaištauti pataisos įstaigos administracijos pareigūnams, kurie, nuteistojo nuomone, pasielgė jo atžvilgiu neteisėtai. Taip pat pažymėtina, kad Taisyklių 50 punktas ir 73.4 punktas, reglamentuojantys pataisos įstaigų personalo ir nuteistųjų santykius, reikalauja kad Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, nebūtų vartojami necenzūriniai žodžiai, žargonas.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu nuobauda buvo skirta už nemandagų bendravimą su VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistre R. J. bei jos nurodymų nevykdymą, t.y. – už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų ir Taisyklių 50 ir 73.4 punktų reikalavimų pažeidimus.
Pareiškėjas tvirtina, kad jokio pažeidimo nepadarė, su meistre bendravo mandagiai, kultūringai, necenzūrinių žodžių nevartojo, tik uždavė darbinį klausimą, pavestą darbą atliko.
Bylos duomenimis nustatyta, jog VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu cecho meistrė R. J. pranešė, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d. 15.30 val. nuteistajam S. N. buvo duota užduotis atvežti į gamybą plėvelę, nuteistasis sureagavo agresyviai, vartodamas keiksmažodžius, reikšdamas priekaištus, kodėl jis tai turi daryti, kodėl neatvežė kitos pamainos vežėjas (b. l. 35). 2018 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime Nr. 72(7)5 29 pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. atėjęs į darbą pastebėjo, kad kitos pamainos darbuotojas nepristatė plėvelės į gamybą, todėl paklausė meistrės, kodėl jis pristato plėvelę kitai pamainai, o jam plėvelė nebuvo pristatyta (b. l. 36-37).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas P. A. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 46-607 (b. l. 34) surašė tik remiantis VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, įvykio aplinkybių negalėjo tiksliai paaiškinti, kadangi įvykio vietoje konflikto metu nebuvo, nei su pareiškėju, nei su meistre po įvykio nebendravo, įvykio aplinkybių nesiaiškino.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Taigi, nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl svarbu nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktiką, pagal kurią teismas, nagrinėjanti paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013).
Šiuo atveju teismas ėmėsi visų ABTĮ numatytų procesinių priemonių, kad apklausti liudytoją R. J., tačiau liudytoja išvykusi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (b. l. 76). Adresas Jungtinėje Karalystėje nėra žinomas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-607 (b. l. 34) surašytas remiantis tik VĮ „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho meistrės R. J. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu, o pačios liudytojas R. J. apklausti nėra galimybės, liudytoja R. J. nėra įspėta bei pasirašiusi dėl melagingų įrodymų davimo ABTĮ nustatyta tvarka, o liudytojas P. A. teismo posėdžio metu nepatvirtino R. J. pranešime nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta medžiaga nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo įvykio versijos.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, taikyti jam drausminę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-460/2014 ir kt.). Be to, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejonę reikia aiškinti kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, ginčijamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 69-629 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. N. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 69-629.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.