- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-357-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. C. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimu A. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 45 (keturiasdešimt penkių) eurų bauda už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 22 d., 9.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B., apgadindamas priekines kairiąsias automobilio dureles ir padarydamas nukentėjusiajai 412,42 Lt (119,45 Eur) turtinę žalą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus (redakcija galiojusi iki 2014-10-10).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. A. C. atžvilgiu nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. C. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimo dalį, kuria jam pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 45 eurų bauda ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., nes neįrodytas faktas, kad V. B. priklausantis automobilis AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas būtent 2014 m. rugpjūčio 22 d., ir būtent jo vairuojama transporto priemone, kadangi nuketėjusioji į policijos įstaigą įvykio dieną nesikreipė, o apie jai priklausančio automobilio apgadinimus, policijai pranešė tik po keleto dienų, todėl byloje nėra duomenų neginčijamai patvirtinančių, kad nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimai buvo padaryti jos nurodytą dieną. Teismo posėdžio metu nuketėjusioji V. B. patvirtino, kad tą pačią dieną, kai ji pasakė, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos stovintį automobilį, apeliantas atsisakė pasirašyti deklaraciją, nes nesutiko su jos kaltinimais. V. B. policijos pareigūnų nekvietė, nes skubėjo į procedūras, tačiau ir grįžusi iš procedūrų policijos pareigūnų nepasikvietė. Jis, išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, jokio automobilio nekliudė, atbuline eiga nemanevravo, nes tam nebuvo jokio reikalo. Jo kaltės padarius eismo įvykį neginčijamai nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, vien tik prielaidos. 2015-02-10 surašant jam priklausančio automobilio FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktą jį atstovaujanti advokatė nedalyvavo, nes jai nebuvo pranešta apie tokio veiksmo atlikimo vietą ir laiką, iš arti stebėti matavimų bei jų tikslių duomenų, pareigūnai jam pačiam neleido, todėl jame surašytų duomenų nei patvirtinti, nei paneigti negali. Pareigūnas J. A. negalėjo atsakyti į klausimą pagal kokius požymius jis atskiria naują įbrėžimą nuo seniau padaryto, paaiškino, kad tokiu pačiu metodu, kaip jauną moterį nuo senos. Kyla klausimas, ar pareigūnas, duodamas teismui parodymus, jaučia atsakomybę už savo teiginius bei išvadas, ir ar galima jo parodymais vadovautis priimant teismo nutarimą. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas laikė, kad byloje tik vienintelė V. B. sakanti tiesą, o kitų liudytojų: A. T., A. J., N. M. parodymus vertino kritiškai, nors šie liudytojai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo, jie sakė tiesą ir neturėjo tikslo suklaidinti teismą. Visi neaiškumai turi būti aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino ne visus suriktus įrodymus ir netinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pažymima, jog tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais ir kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Nesant galimybės pašalinti abejones ar prieštaravimus dėl jo kaltumo, administracinės teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo palikti Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, A. C. skundo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji V. B. prašo A. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. C. padarytas eismo pažeidimas neįvertintas ATPK 130 straipsnio 1 dalies tvarka.
Motyvuojamoji dalis
A. C. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui buvo inkriminuoti du pažeidimai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, dėl pastarojo pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija skundo nėra pateikusi, atsiliepime ji sutinka su pirmosios instancijos teismo 2015-02-23 nutarimu todėl, vadovaujantis non reformatio in peius principu, skundžiamas nutarimas patikrinamas tik dėl A. C. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Atsiliepimą į skundą pateikusi nukentėjusioji V. B. atkreipia dėmesį, kad A. C. apeliacinis skundas datuotas 2014-12-15, nors skundžiamas nutarimas priimtas tik 2015-02-23, todėl turėtų būti vertinamas kaip niekinis. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, apelianto skundas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus, yra tinkamai pasirašytas, todėl klaidingai nurodyta data laikytina rašymo apsirikimu, kuris netrukdo skundo nagrinėti iš esmės. Apeliaciniame skunde A. C. neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kad jis 2014-08-22 dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino V. B. priklausančią transporto priemonę, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, surinkta bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad A. C. kaltė yra įrodyta, apylinkės teismas, analizuodamas surinktus įrodymus bei nagrinėdamas liudytojų parodymus, vertinimo klaidos nepadarė, t. y. aiškiai išskyrė, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos vertina kritiškai. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Taigi ATPK 257 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
2014 m. lapkričio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 79P-21363558-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė A. C., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime (b. l. 3), nukentėjusiosios V. B. pareiškime (b. l. 4-5), surašytame Prienų rajono policijos komisariatui, automobilių apgadinimai atsispindi policijos pareigūnų darytose nuotraukose (b. l. 9-13). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat eismo įvykio užfiksavimo momento, nukentėjusiosios parodymai nesikeitė ir buvo nuoseklūs. V. B. tiesiogiai, pro atvirą langą, šviesiu paros metu, matė A. C. daugiabučio namo kieme atliekamus vairavimo manevrus, t. y. nesėkmingą bandymą išvažiuoti iš kiemo, kliudant jos prie šaligatvio krašto pastatytą automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad nukentėjusioji konfliktuotų su kaimynu, turėtų išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu nėra, todėl A. C. apšmeižimo galimybė atmetama. Be to, nukentėjusiajai padarytas žalos dydis nėra didelis – 412,42 Lt (119,45 Eur), taigi nėra pagrindo finansiniam pasipelnymui gavus drausimo išmoką. Apelianto teiginys, kad nuketėjusioji į policijos įstaigą įvykio dieną nesikreipė, apie jai priklausančio automobilio apgadinimus policijai pranešė tik po keleto dienų, todėl nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimai buvo padaryti jos nurodytą dieną, atmetamas. Sutiktina, jog apie kilusį eismo įvykį privalu kuo greičiau pranešti policijos įstaigai, tačiau įstatymas nedraudžia eismo įvykio šalims susitarti užpildant eismo įvykio deklaraciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. pareiškimą Prienų rajono policijos komisariatui surašė 2014-08-25, o eismo įvykis buvo sukeltas 2014-08-22. Tačiau nukentėjusioji delsė tik todėl, jog manė, kad su A. C. pavyks susitarti gražiuoju. V. B. žinojo, kad A. C. yra garbaus amžiaus, neseniai turėjęs širdies operaciją, todėl nusprendė palaukti kaimyno sugrįžtant ir tuomet su juo pasikalbėti apie apgadintą jos transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji iš karto po incidento nuėjo į A. C. butą ir pasikalbėjo apie eismo įvykį su jo žmona. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja M. C.. Ji taip pat patvirtino, kad V. B. buvo atėjusi ir kitą kartą, buvo prisibraižiusi brėžinių. Kad nukentėjusioji bandė tartis be policijos pareigūnų įsikišimo paliudijo ir pats A. C.. Taigi V. B. uždelsė kreiptis į teisėsaugos institucijas pagrįstai tikėdamasi, jog kilusį incidentą pavyks išspręsti geranoriškai, A. C. sąžiningai, garbingai prisiimant atsakomybę už sukeltus padarinius. Tačiau į įvykio aplinkybių aiškinimąsi įsikišus pažeidėjo dukrai ir žentui, pradėjo kilti naujos versijos dėl eismo įvykio realumo, transporto priemonių apgadinimų pobūdžio.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti neaiškumus, įpareigojo Prienų rajono policijos komisariatą atlikti papildomą automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą bei iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ išsireikalavo duomenis apie A. C. 2013-2014 metais deklaruotus draudiminius eismo įvykius. Byloje esanti eismo įvykio deklaracija (b. l. 92) liudija, kad A. C. anksčiau yra sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadintas kito asmens automobilis. A. C. į kito asmens transporto priemonę, kaip ir analizuojamu atveju, rėmėsi galiniu bamperiu, tačiau eismo įvykio deklaracijoje aiškiai nurodyta, kad matomų apgadinimų ant A. C. priklausančios transporto priemonės Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Tuo tarpu atlikus papildomą minėto automobilio techninę apžiūrą, konstatuoti konkretūs galinio bamperio apgadinimai, kurie atsispindi ir byloje esančiose nuotraukose (b. l. 98-99). A. C. gynėjos nedalyvavimas minėto veiksmo atlikime, nedaro jo rezultatų niekinių. Užfiksuoti apgadinimai yra aiškiai matomi, taigi surinkta medžiaga paneigia keltą versiją, jog A. C. automobilio apgadinimai galėjo būti likę nuo ankstesnio eismo įvykio. Be to, naudojant liniuotę išmatuoti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų aukščiai sutapo. Policijos pareigūnas D. B., įvykio vietoje apžiūrėjęs transporto priemonių apgadinimus ir įvertinęs daugiabučio namo kiemo plotį bei ilgį, padarė išvadą, jog toje aikštelėje automobilis galėtų apsisukti važiuodamas ratu (vienu apsisukimu) tik tuomet, jei joje visai nebūtų automobilių. Tačiau tiek nukentėjusioji V. B., tiek A. C. pripažino, jog įvykio dieną aikštelėje stovėjo dar keli automobiliai, aikštelė nebuvo visiškai tuščia. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina faktą, jog A. C., norėdamas išvažiuoti iš kiemo, buvo priverstas manevruoti atbuline eiga. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnas J. A., ne vienerius metus dirbantis policijoje, remdamasis savo darbine patirtimi, nurodė, jog nubrozdinimas ant A. C. automobilio neatrodė senas. Nors konkrečių požymių, kuo atskiria seną nubrozdinimą nuo naujo jis nesuformulavo, tačiau, jau minėta, jo darbinė patirtis, turimi įgūdžiai, asmeninės savybės teismui leidžia tokius parodymus vertinti kaip patikimus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareigūnas stengėsi detaliai atgaminti eismo įvykio aplinkybes, motyvuotai atsakė į teisėjos užduodamus klausimus, tai, kad kai kurie atsakymai nebuvo suformuluoti teisine kalba, o naudojant buitinę leksiką, nėra pagrindas abejoti jo parodymų teisingumu.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų A. T., A. J. ir N. M. parodymus vertino kritiškai. N. M. yra A. C. žentas, t. y. yra suinteresuotas padėti savo uošviui, be to, jis eismo įvykio tiesiogiai nematė, tiesiog pateikė savo subjektyvią nuomonę, kad automobilių apgadinimai nesutampa. A. T. ir A. J. teigė kartu mačiusios A. C. įvykio dieną apsisukinėjantį namo kieme esančioje aikštelėje, tačiau neigė mačiusios sukeltą eismo įvykį. Vis dėlto, jų parodymuose yra prieštaravimų, t. y. neaišku iš kurios vietos buvo stebėtas A. C. išvažiavimas iš kiemo. A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su drauge A. J. gėrė kavą, o išgirdus A. C. automobilio keliamą specifinį garsą nulėkė į miegamąjį pasižiūrėti, nes iš ten geriau matosi. Tuo tarpu A. J. teigė, jog su A. T. buvo tik virtuvėje, į kitus kambarius nėjo. A. C. automobilį stebėjo pro virtuvės langą. Be to, abi liudytojos nurodė, kad apeliantas išvažiavo iš kiemo darydamas vieną posūkį, t. y. ratą aikštelėje, tačiau, jau minėta, kad aikštelėje buvo ir kitų automobilių, todėl tokiam išvažiavimui buvo per mažai vietos ir objektyviai tokio pobūdžio manevras nėra galimas.
Atsižvelgiant į aptartų objektyvių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. C., važiuodamas atbuline eiga, neatsargiai kliudė automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo metu galimai nesuvokęs sukelto eismo įvykio fakto (šio aspekto apygardos teismas nevertina, nes tai nėra apeliacinio skundo dalykas) iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas pažeidėjo bei jo gynėjos keltas versijas, pašalino bylos medžiagoje teisminio nagrinėjimo metu atsiradusius neaiškumus, naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir vertintos apylinkės teismo, A. C. apeliaciniame skunde nepateikia, todėl pagrindo tenkinti jo skundą nėra. A. C. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. C. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.