Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., D. P., R. P., I. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (pranešimai apie bylos iškėlimą ir siūlymas pateikti atsiliepimus įteikti asmeniškai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje), nustatytu terminu suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja A. P. yra mirusiojo J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Pareiškėja A. P. ir palikėjas J. P. turėjo keturis vaikus – suinteresuotus asmenis L. V., D. P., R. P., I. P.. J. P. mirė būdamas santuokoje. Po jo mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas: dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. P. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po J. P. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė ir paveldi pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas, kur nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuoti asmenys L. V., D. P., R. P., I. P. palikimo, atsiradusio po tėčio mirties, nepriėmė, prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. P. po palikėjo J. P. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu, moka mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjai pateiktos apmokėti Mano Būstas sąskaitos, sąskaitos už suvartotą elektros energiją, būstui teiktą šilumos energiją bei mokėjimo kvitai, įrodantys, kad po J. P. mirties yra mokami būsto išlaikymo mokesčiai už suvartotą elektros energiją, šilumą, vandenį nekilnojamo turto objekte adresu: Radviliškio m., Žalioji g. 10-40, įsiskolinimo nėra.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po J. P. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėja A. P., mokėdama turto išlaikymo mokesčius (už šildymą, elektrą, vandenį), šiame turte gyvendama, prižiūrėdama ir puoselėdama nekilnojamąjį turtą. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio J. P. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.