- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- AS-520-444-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00551-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) 366,87 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, taip pat Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.
Teismas pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. kovo 1 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1660-244/2012 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareiškimą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centas“ ir V. V. individualiajai paruošų įmonei „Vygis“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį.
Nustatė, jog Nuostatų normos turi būti taikomos ir nagrinėjant pareiškėjo skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, kuris nėra įsiteisėjęs, turės įtakos sprendžiant nagrinėjamą bylą. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas sustabdė bylą.
III.
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.
Mano, jog administracinė byla sustabdyta nepagrįstai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Vilniaus apygardos i administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 gali turėti įtakos nagrinėjant šią bylą. Teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl būtinybės stabdyti šią bylą, neįvertino svarbių aplinkybių dėl Nuostatų neteisėtumo momento.
Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, kurioje buvo tiriamas Nuostatų teisėtumas, 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pripažino, kad Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Taip pat teismas sprendimu įpareigojo Varėnos rajono savivaldybę įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir leidinyje „Savivaldybės žinios“.
Teigia, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nuostatai pripažintini neteisėtais ne nuo Nuostatų priėmimo dienos, kaip tai numato ABTĮ 116 straipsnio 2 dalis, o nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs Vilniaus administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Nuostatų neteisėtumo (ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Nuostatų neteisėtumo yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl iki šiol yra neįsiteisėjęs ir nepaskelbtas, kaip tai numato ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis.
Pažymi, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, apskaičiuotą remiantis minėtais Nuostatais, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008. Teigia, jog, atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti rinkliavą, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 šioje byloje neturi ir negali turėti prejudicinės reikšmės, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs ir Nuostatų neteisėtumas nėra paskelbtas spaudoje, o jeigu ir įsiteisėtų, Nuostatų neteisėtumas negaliotų laikotarpiui, už kurį pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo A. S. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.)
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 98 straipsnio, numatančio baigtinį administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.
Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina tinkamai nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-665/2010, kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2378-624/2012 ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pareiškimą atsakovui Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centas“ ir V. V. individualiajai paruošų įmonei „Vygis“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Teismas šiuo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pripažino, kad Nuostatai tiek, kiek jie nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų sukaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
Pirmosios instancijos teismas, stabdydamas bylą, analizavo, kokios aplinkybės, nustatytos administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, yra reikšmingos sustabdomai bylai, t. y. teismas nustatė, jog Nuostatų, kurių atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui klausimą sprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, normos turi būti taikomos ir nagrinėjant pareiškėjo skundą ir, teismo nuomone, aplinkybės, kurios bus nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, turės įtakos sprendžiant nagrinėjamą bylą.
Pažymėtina, jog administracinė byla Nr. I-1660-244/2012 pradėta, kai pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo atlikti tyrimą dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Prašyme paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. individualiosios paruošų įmonės „Vygis“ 2 112,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Byloje buvo nagrinėjama tai, kad pagal Nuostatų nustatytą tvarką atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, bei sprendžiamas klausimas, ar toks Nuostatuose įtvirtintas reglamentavimas gali būti laikomas kaip peržengiantis tai, kas būtina, administraciniu aktu siekiamiems tikslams pasiekti.
Šiuo metu nagrinėjamoje byloje taip pat yra nagrinėjamas ginčas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, t. y. pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 366,87 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Šiam administraciniam ginčui išspręsti reikia remtis Nuostatais, kurių atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui klausimą sprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje egzistuoja tokia pozicija, kai administracinės bylos nagrinėjimas sustabdomas tokiu atveju, kai administraciniame teisme yra nagrinėjama individualią bylą nagrinėjusio teismo inicijuota norminė administracinė byla, t. y. teismo kreipimasis ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1121/2010 nurodė, jog iš nagrinėjamoje byloje skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo matyti, kad Lietuvos auditorių rūmų 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 5.10.3 patvirtinta Kandidato į auditorius supažindinimo su jo kvalifikacinio auditoriaus egzamino darbo įvertinimu tvarka yra vienas iš sprendžiant šį ginčą taikytų teisės aktų, todėl sustabdė administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta norminė byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1121/2010). Pabrėžtina, kad minėta 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1121/2010 administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas būtent dėl to, jog teismas pripažino, kad teisės aktas, kurio teisėtumas nagrinėjamas norminėje byloje, yra vienas iš sprendžiant byloje nagrinėjamą ginčą taikytų teisės aktų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išdėstęs poziciją ir tokiu atveju, kai administracinė byla yra sustabdoma ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas prašymas. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. AS858–443/2011 kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 146/2010 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 15/2011. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aiškinant šias normas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Teismo bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją) yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas. Todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011).
Pažymėtina, jog šią teismų praktikoje suformuotą poziciją galima pagal analogiją pritaikyti ir sprendžiant administracinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta norminė administracinė byla klausimą. Vadinasi, sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais jau inicijavo norminės administracinės bylos nagrinėjimą, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip teisėtą bei pagrįstą, priimtą atsižvelgiant į egzistuojantį norminės administracinės bylos nagrinėjimą, proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus, pagrįstai konstatavus tarp minėtos administracinės bylos Nr. I-1660-244/2012 ir nagrinėjamos bylos egzistuojantį ryšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, įsiteisėjus sprendimui administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, Vilniaus apygardos administracinis teismas galės inter alia išnagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, atsakydamas ir į klausimus, susijusius su Nuostatų teisėtumu.
Pareiškėjo argumentas, jog Nuostatų neteisėtumas, įsigaliojus teismo sprendimui, negaliotų laikotarpiui, už kurį pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo A. S. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis dar nėra įsiteisėjęs, todėl jame konstatuotos išvados dar negali būti laikomos galutinėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtas sprendimas gali būti apeliacinės instancijos teismo tiek paliktas nepakeistas, tiek ir pakeistas ar panaikintas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė tam, kad vėliau galėtų priimti visapusiškai pagrįstą, t. y. teisingą sprendimą. Todėl ta aplinkybė, jog procesas šioje konkrečioje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-631/2006, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-665/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-727/2010).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.
Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.