- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-640-574/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31291-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir R. J. nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2022 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1447, įsigaliojusio nuo 2022 m. lapkričio 1 d., redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 3 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos –1,060 Eur konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 3 dalimi, 72⁵ straipsnio (Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d., redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant per 8 mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos išklausyti visą programos kursą.
R. J. pripažintas recidyvistu.
Pagal BK 243 straipsnį R. J. išteisintas, jo veiksmuose nenustačius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. R. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 19.40 val., vakare, R. J. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą fizinio asmens – J. S. – vardu, būdamas neblaivus, kai R. J. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę patruliavę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0163, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 19.40 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 20.08 val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 1060 Eur išieškojimo, t. y. prašo paskirti švelnesnę bausmę ir sumažinti išieškotiną konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šalies argumentai
2.1. Nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jo atlikti veiksmai nebuvo piktybiški, automobiliu nevažinėja. Tą dieną jis taisė šeimos automobilį, o sutaisęs, pabandė važiuoti apie 100 metrų – norėjo tik patikrinti, kad šeima galėtų saugiai šiuo automobiliu naudotis. Turi 3 mėnesių kūdikį ir norėjo, kad sugyventinė saugiai važinėtų. Jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už padarytą nesunkų nusikaltimą yra per griežta. Jis neseniai grįžo iš pataisos namų, tokiose įstaigose nuteistųjų netaiso, o tik „sugadina“, todėl, siekiant kad asmuo pasikeistų, reikia su juo dirbti, o ne atimti laisvę. Todėl prašo paskirti bausmę su intensyvia priežiūra, skirti psichologą ar kažką kita, kas padėtų susitvarkyti.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad konfiskuotino turto (automobilio) vertė neatitinka realybės ir rinkos kainos, kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma yra 600 Eur, be to, pačios transporto priemonės slenksčiai yra supuvę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras Darius Žvirblis prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo taisykles ir pagrindus. Teismas, tinkamai įvertinęs nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, kurie nėra išnykę, atsižvelgiant ir į tai, jog R. J. jau anksčiau yra teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taip pat realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir pripažino recidyvistu. Nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. BK 41, 54 ir 60 straipsnio nuostatų teismas nepažeidė, todėl mažinti bausmę nėra teisinio pagrindo.
3.2. Dėl konfiskuotinos automobilio vertės nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1060 Eur, rėmėsi byloje pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Ši konfiskuotina suma neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo R. J. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, taip pat su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu.
Dėl paskirtos bausmės
5. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.
7. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. J. bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teimas įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalsta nebe pirmą kartą, anksčiau teistas vienuolika kartų, be kita ko, ir už analogiškos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju, aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nuteistajam anksčiau, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, jokio poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8. Nuteistojo argumentai, kad jis tik norėjo patikrinti, ar jo taisytas automobilis (pakeistos stabdžių kaladėlės) veikia tinkamai tam, kad sugyventinė galėtų saugiai važinėti, nuvažiavo nedidelį atstumą (ape 100 m.), turi 3 mėnesnių kūdikį, niekaip nepateisina jo veiksmų ir nelengvina atsakomybės, kadangi, kaip pats R. J. parodė, jis suprato, jog išgėręs ir kartu neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negalėjo vairuoti automobilio, tačiau, būdamas neblaivus jis negali savęs kontroliuoti, galva pasidaro „tuščia“. Vadinasi, jis pats pasirinko patikrinti automobilį būtent tuo metu, kai buvo vartojęs alkoholį, suvokdamas, jog vairuoti automobilio negali.
9. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu, tai yra iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė kiek didesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trrečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. J. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją pakeisti kita – švelnesne bausme, ar bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, taip pat taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžio
11. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad nuteistojo R. J. vairuota kelių transporto priemonė, registruota trečiojo (fizinio) asmens – J. S. – vardu.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konfiskuotino turto vertė neatitinka realybės, nes R. J. vairuotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma yra 600 Eur., o paties automobilio slenksčiai yra supuvę. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išieškotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos dydį pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pateiktą automobilio „VW Golf“ vidutinę kainą Lietuvoje, kadangi kitokių duomenų, patvirtinančių, jog automobilio kaina įvykio metu buvo mažesnė, į bylą nepateikta.
13. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog R. J. vairuoto keleivinio automobilio „VW Golf“ vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1060 Eur su PVM (222,60 Eur) (1 t., b. l. 27). Kaip minėta, jokių kitų duomenų apie kitokią automobilio vertę byloje nėra. Nuteistasis nurodo, jog pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis buvo pirktas už 600 Eur, tačiau tokią aplinkybę patvirtinantys duomenys teismui taip pat nebuvo pateikti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirkimo-padavimo sutartyje nurodoma automobilio pirkimo kaina gali neatitikti realios automobilio vertės.
14. Įvertinus tai, kad VšĮ „Emprekis“ žinynas „Autotransporto kainos Lietuvoje“, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta keleivinio automobilio „VW Golf“ vidutinė kaina Lietuvoje, į tai, jog ir pats nuteistasis jokių kitų duomenų apie kitą automobilio vertę nepateikė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Dėl dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo
15. Prieš apeliacinio skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nuteistasis R. J. pateikė 2025 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teigdamas, jog yra nubaustas du kartus – patrauktas ir baudžiamojon, ir administracinėn atsakomybėn už tą patį vairavimą, t. y. tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 2 d. – atliktus veiksmus. Šie apelianto teiginiaivisiškai nepagrįsti.
16. Draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos administracinų nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Taigi, teismų praktikoje non bis in idem principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje A. prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas nebuvo pažeistas – baudžiamoji atsakomybė nuteistajam taikyta pagrįstai.
18. Iš apelianto pateikto 2025 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimo matyti, jog R. J. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 424 staripsnio 5 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privataus namo kieme apsisukdamas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko nuosavo namo kieme automobiliu pervažiavo ant žolės gulėjusią skardinę stogo dangą ir lietvamzdžių. R. J. eismo įvykio metu pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti ir po įvykusio eismo įvykio pasišalino. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. J. paskirta administracinė nuobauda – 1420 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėn. bei konfiskuota automobilio „VW Golf“ vertė pinigais – 990 Eur.
19. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. rugsėjo 2 d., apie 19.40 val., vakare, R. J. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą fizinio asmens – J. S. – vardu, būdamas neblaivus, kai jo vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę patruliavę pareigūnai, alkotesteriu atlikę blaivumo testą, nustatė, kad 19.40 val. atlikto pirmo pūtimo metu jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 20.08 val. – 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija.
20. Kaip matyti iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos nėra susijusios, vietos bei laiko atžvilgiu viena nuo kitos nutolusios; non bis in idem principo prasme šios veikos nėra tapačios, jos skiriasi savo objektyviaisiais sudėties požymiais, padarymo aplinkybėmis, nėra pagrindo jas pripažinti viena ar tęstine veika vien tuo pagrindu, jog aptarti administraciniai nusižengimai ir nusikalstama veika buvo padaryti tą pačią dieną – administracinis nusižengimas 18 val., o nusikaltimas, už kurį R. J. nuteistas nagrinėjamoje byloje – 19.40 val.
21. Tiek BK, tiek ANK yra numatyta galimybė kartu su paskirta bausme ar administracine nuobauda skirti ir baudžiamojo ar administracinio poveikio priemones (BK 42 straipsnio 6 dalis, ANK 27 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju iš 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio matyti, kad aplinkybė, jog R. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nusikalstamos veikos aprašyme apskritai neminima, o teismas, pasisakydamas dėl to, kad R. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tai darė tik pabrėždamas, kad tai neužkerta kelio skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalis), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. ANK 424 straipsnio 7 ir 8 dalys numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 426 straipsnio 8 dalis nurodo, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat abiem atvejais, individualizuotai skiriant baudžiamojo (administracinio) poveikio priemones, buvo atsižvelgta į R. J. charakterizuojančias aplinkybes (atitinkamai jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, baudžiamas ne pirmą kartą, praeityje teistas 11 kartų, linkęs pažeidinėti KET, savo elgesiu sukėlė pavojų saugumui, vairavo ne jam priklausantį automobilį). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog automobilis „VW Golf“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, atsižvelgdamas į tai, jog automobilis priklauso kitam asmeniui, nusprendė išieškoti iš nuteistojo byloje nustatytą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Už administracinių nusižengimų padarymą R. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesiams bei automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieskojimas, kaip minėta, paskirtos už administracinių nusižengimų, kurie jokiu aspektu nėra susiję su šioje byloje nagrinėjama nusikaltama veika, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistajam paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės ir nėra pagrindo teigti, jog už tą pačią veiką nuteistasis baudžiamas du kartus.
22. Teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas.
23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, nuteistajam R. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant nuteistąjį per aštuonis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą. Taigi, pagal teismo nuosprendį, nuteistasis baudžiamojo poveikio priemonę privalės vykdyti po bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesuderinama su laisvės atėmimo bausme. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies neaišku kokiu būdu būtų vykdomas teismo paskirtas įpareigojimas, nuteistajam atlikus laisvės atėmimo bausmę ir kas užtikrintų tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą. Pažymėtina, kad nuteistiesiems skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimai turi būti suderinti su jam skiriama bausme. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam paskirtas BK 72⁵ straipsnyje numatytas įpareigojimas nesuderinamas su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl jis naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 staripsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. J. paskirto BK 72⁵ straipsnyje numatyto įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar įkalinimo vietos (taip nurodyta nuosprendyje), atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.