Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, ( duomenys neskelbtini ) profesinio rengimo centro II kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra, 2010 m. birželio mėnesį, ne vėliau kaip iki birželio 11 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, Kelmėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1,707 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai atgabeno į(duomenys neskelbtini) Radviliškio r., ir neteisėtai laikė su savimi bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., iki 2010 m. birželio 14 d. 18.00 val., kol šią psichotropinę medžiagą paėmė policijos pareigūnė, bei 2010 m. birželio 13 d. apie 19.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., kieme, perduodamas vartoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, R. P., G. K. ir V. S., gim. 1993-01-18, platino jiems šią psichotropinę medžiagą.

Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje Kelmėje iš nepažįstamo asmens už šimtą litų įsigijo plastikiniame maišelyje baltų miltelių – narkotinių medžiagų, kaip jam sakė, vadinamų „gaidžiu“. Norėjo pats pabandyti, pajusti, kas tai yra, nes iki tol nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas laikė namuose, striukės kišenėje. Po to telefonu jis pasiūlė pabandyti narkotinių medžiagų geriems savo draugams – V. S., R. P. ir G. K., kurie birželio 13 d. apie 18 val. atėjo pas jį į namus, (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. lauke jie pasipylė narkotinę medžiagą juostelėmis ir per iš tušinuko padarytą vamzdelį visi traukė per nosį. Kaip vartoti, jis buvo matęs per televiziją. Turbūt kiekvienas sau į juostelę papylė. Pinigų iš draugų jis neprašė. R. P. ir G. K. buvę jo „klasiokai“, o su V. S. susipažino prieš metus iki įvykio, žinojo, kad pastarajam buvo 17 metų. Kitą dieną atėjusiems policijos pareigūnams jis pats atidavė narkotines medžiagas. Po narkotinių medžiagų pavartojimo jis nepajuto jokio poveikio. Labai gailisi, daugiau taip nedarys. Dėl epilepsijos turi neįgalumą, nuo vaikystės serga, lankėsi pas psichiatrus, gydėsi Kaune, Radviliškyje. Gyvena su mama, kurios klauso ir kiek gali, padeda. Vidurinėje mokykloje mokėsi vidutiniškai, nebuvo problemų dėl jo elgesio, į policijos įskaitą nebuvo įrašytas. Jo šeimoje nėra teistų asmenų, ir jis su policija nėra turėjęs jokių reikalų. Vasarą norėjo kažkuo užsiimti, dirbo. Gali pažadėti, kad daugiau taip nesielgs.

Liudytoja A. S. parodė, kad jos santykiai su sūnumi geri, sūnus jos klauso, padeda, kiekvieną savaitgalį grįžta namo, nebuvo niekada jokių problemų su juo. Nuo 6 m. sūnus serga, vaistus nuolat vartoja. Apie įvykį ji sužinojo tik atvykus policijai. Niekada nematė sūnaus apsvaigusio. Sūnus labai gailisi, verkė, pažadėjo, kad daugiau taip nebedarys. Tėvas gyvena kartu, dirba, neturi jokių problemų.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2010 m. birželio 11 d. jo buvęs „klasiokas“ kaltinamasis V. S. jam pasakė, kad parsivežė narkotikų, kuriuos vadino „gaidžiu“, ir paaiškino, kad narkotikus per šiaudelį reikia traukti per nosį. Kitą dieną jis dirbo su D. S. ir M. K., kai atėjęs V. S. pasakė, kad kaltinamasis parsivežė „gaidžio“ ir pakvietė eiti „patraukti“. D. S. su M. K. tą pokalbį girdėjo. Jis atsakė, jog ateis baigęs darbą. Nuėjęs pas V. S. į namus, kartu su V. S., V. S. ir G. K. išgėrė alaus, o apie 19 val. V. S. atsinešė miltelių ir iš jų padarė „takelius“. V. S. papylė jam, o V. S. papylė G. K. ir sau. Buvo 4 „takeliai“, per nosį traukė. V. S. turėjo vamzdelį. Visi keturi traukė po vieną kartą. Už tai nereikėjo mokėti. V. S. sakė, kad narkotikus, kuriuos „gaidžiu“ vadino, iš Kelmės parsivežė. Ar nuo narkotikų buvo koks poveikis, nesuprato, alaus buvo išgėręs, pirmą kartą vartojo. Su V. S. yra draugai, žinojo, jog pastarajam 17 metų.

Liudytojas G. K. parodė, kad šiais metais, birželio mėnesį, gal 11 d., buvo šeštadienis ar penktadienis, apie 18 val. jis nuėjo pas draugą bendramokslį V. S.. Atėjo R. P. ir V. S., kurie atsinešė alaus. V. S. pasiūlė miltelių – narkotinės medžiagos, kurią pavadino „gaidžiu“. Jam atrodo, kad V. S. padarė keturis „takelius“ ir visi per tušinuko vamzdelį traukė per nosį. Jam nieko nebuvo, jokio poveikio, tik naktį negalėjo užmigti. Prieš tai nebuvo bandęs, po to irgi nebandė. Pinigų nereikėjo mokėti, pasiūlė pamėginti ir tiek.

Nepilnametis liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta metus laiko, nelabai dažnai bendrauja. 2010 m. birželio pradžioje jis susitiko su R. P. ir G. K. pas V. S., gėrė alų. V. S. jiems visiems pasiūlė psichotropinių medžiagų, kurias jie vadino „gaidžiu“. V. S. turbūt visiems padarė po dozę – miltelių „šniūrą“, ir jie per šiaudelį sutraukė. Mokėti nereikėjo. Jis savo noru sutiko vartoti. Pats narkotinių medžiagų prieš tai nebuvo vartojęs, po to irgi. Kaltinamasis, jam atrodo, žinojo, kad jis yra moksleivis ir kiek jam metų. Per pirmą apklausą melavo, kad nieko nepamena, nes buvo pavartojęs alkoholio. Yra turėjęs reikalų su policija.

Liudytojas D. S. parodė, kad jam dirbant kartu su R. P., A. J. ir M. K., atėjo V. S., kuriam kažkas paskambino, ir V. S. pasiūlė R. P. patraukti kažkokio „gaidžio“. Jis suprato, jog tai narkotikas. R. P. nesutiko. V. S. išėjo kažkur, o ar R. P. po to ėjo, ar ne, jis nežino.

Liudytojas M. K. parodė, kad šių metų birželio mėnesį jis, R. P. ir D. S. kasė griovį. Pas R. P. atėjo V. S., kuriam kažkas paskambino. V. S. pasakė, kad jam V. S. skambino, siūlė ateiti narkotikų vartoti. „Gaidžiu“ narkotikus pavadino. V. S. pakvietė R. P.. Jie dar klausė, kas tas „gaidys“. V. S. paaiškino, jog tai uostomi narkotikai. R. P. tuo metu niekur nėjo.

Įvykio vietos apžiūros metu V. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., striukės kišenėlėje rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais bei juodos spalvos plastmasinis indelis, kuriuos pareigūnams pateikė V. S. (b. l. 26-29).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, rasto V. S. namuose, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 1,707 g (b. l. 36-37).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad V. S. naudojosi telefono abonento numeriu(duomenys neskelbtini), V. S. – (duomenys neskelbtini), G. K. - (duomenys neskelbtini) (b. l. 125).

Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad V. S. SMS žinutėmis bendravo su V. S. ir G. K. apie „gaidžio“ vartojimą (b. l. 133-146).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Lietuvos Respublikos BK 261 str. reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams. Minėta įstatymo norma taikoma ir tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos išplatinamos vienam nepilnamečiui. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį jis platina nepilnamečiui.

Spręsdamas kaltinamojo V. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str., klausimą, teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamojo V. S. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sutampa su liudytojų R. P., G. K., V. S., D. S. bei M. K. parodymais. Kaltinamojo V. S. kaltę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei specialisto išvada, kad ištyrus pas kaltinamąjį rastą medžiagą, nustatyta, jog tai psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, laikoma psichotropine medžiaga, draudžiama vartoti net medicinos tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad kaltinamasis V. S. platino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, patvirtina ir bylos duomenys apie V. S. faktinį amžių (b. l. 92).

Visuma šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, patvirtina, kad kaltinamasis V. S. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, perduodamas vartojimui psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, R. P., G. K. ir V. S., gim. 1993-01-18, platino jiems, tarp jų ir nepilnamečiui, šią psichotropinę medžiagą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 str.

Kaltinamojo V. S. padarytas nusikaltimas yra baigtas, kadangi Lietuvos Respublikos BK 261 str. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai nepilnametis ima realiai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas šioje byloje ir nustatyta.

Inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad jis suvokė, jog perduoda (platina) R. P., G. K. ir nepilnamečiui V. S. psichotropinę medžiagą ir siekė tai daryti pasikviesdamas minėtus asmenis į savo namus.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam V. S. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų įgyvendinimas.

Kaltinamasis V. S. nuo pat jo sulaikymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleidė visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Sunkinančių kaltinamojo V. S. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, įstatymo leidėjo priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė vos sulaukęs šio nusikaltimo subjektui reikalaujamo amžiaus (18 m.), psichotropinę medžiagą platino (neatlygintinai perdavė vartojimui) tik vienam nepilnamečiui, tik labai nedidelį kiekį ir tik vieną kartą, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realiai nekilo jokių sunkių pasekmių. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą vertinant ją kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, kontekste, tai yra teismui duoda pagrindą konstatuoti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, nors ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 261 str., požymius, tačiau nėra tokia pavojinga, prie kokių įstatymo leidėjo yra priskirta minėtame įstatyme numatyta nusikalstama veika.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos, kiti teisės pažeidimai, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir pan.).

Kaip matyti iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos, V. S. 2007 m. gegužės 22 d. nustatytas organinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas, 2010 m. vasario 23 d. – organinis asmenybės sutrikimas (b. l. 148). Specialisto išvadoje teigiama, jog V. S. nuo 2007 m. stebimas psichiatrų dėl epilepsijos (b. l. 153). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno charakteristikoje nurodyta, kad V. S. gyvena su mama A. S., yra neįgalus, jo darbingumas 40 procentų, ką patvirtina ir teismui pateikta neįgaliojo pažymėjimo kopija (b. l. 182), 2008 metais baigė (duomenys neskelbtini) M. Š. vidurinės mokyklos 9 klases, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, informacijos, kad jis pažeidė viešąją tvarką ar turėjo kitokių nuobaudų, seniūnija neturi (b. l. 155).

Kaltinamasis V. S., kaip jau minėta, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs pilnametystės (18 m. 3 mėn.), tai yra Lietuvos Respublikos BK 261 str. subjektui reikalaujamo amžiaus (18 m.), anksčiau nebuvo teistas (b. l. 157), nėra byloje duomenų ir apie kitus kaltinamojo padarytus teisės pažeidimus, kas rodo, jog iki šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog nusikaltimas padarytas atsitiktinai. Kaltinamojo motina A. S. taip pat patvirtino, jog dėl sūnaus, kuris nuo šešerių metų amžiaus serga ir nuolat vartoja vaistus, anksčiau niekada nėra turėjusi jokių problemų dėl kokių nors pastarojo nusižengimų, kad sūnus jos klauso, padeda namuose, o dabar labai gailisi nusikaltęs.

Nurodytos bylos aplinkybės nepašalina kaltinamojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti kaltinamojo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo svarbiausius prigimtinius ir socialinius interesus – ryšius su tėvais, galimybę mokytis ir įgyti specialybę.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų, iš esmės išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, taip pat jau nurodytus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingą dėmesį atkreipiant į kaltinamojo amžių bei sveikatos būklę, bei įvertinęs kaltinamojo elgesį po įvykio, kai jis pats pateikė pareigūnams psichotropines medžiagas ir nuoširdžiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 261 str. sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo trejų iki dvylikos metų) paskyrimas kaltinamajam V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl skiriant bausmę kaltinamajam, nenustačius Lietuvos Respublikos BK 62 str. nurodytų sąlygų, teismo įsitikinimu, yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatomis ir neskirti V. S. laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 261 str. sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą maksimaliam terminui (BK 48 str.), nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Teismas, priimdamas tokį sprendimą, kaltinamajam V. S. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6,309 g (grynoji medž. 1,695 g) metamfetamino, saugomi Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK (b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p., įpareigoti V. S. tęsti mokslą ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., į V. S. paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. birželio 16 d. vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6,309 g (grynoji medž. 1,695 g) metamfetamino, saugomus Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.