Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-07 · Administracinė byla Nr. I-5634-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
I-5634-281/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
UAB „BAIJI“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr.eI-5634-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00282-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Arūnui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „BAIJI“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „BAIJI“ 2016-01-21 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-02-15, ir teismas priėmė nagrinėti reikalavimus, kuriais prašoma: 1) panaikinti 2015-06-05 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) sprendimą Nr. (36.9)FR0682-346; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-08-26 sprendimą „Dėl UAB „BAIJI“ 2015-06-23 skundo“; 3) panaikinti 2015-11-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą (toliau – ir MGK) Nr. S-231(7-230/2015) „Dėl UAB „BAIJI“ 2015-09-23 skundo“ (b. l. 1–4, 22-25, 54).

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su Panevėžio AVMI sprendimu bei jį patvirtinančiu VMI sprendimu, kuriais patvirtintas 2015-04-07 patikrinimo aktas Nr. FR0680-217 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti 29 769,73 Eur PVM, 7 446,15 Eur PVM delspinigius ir 8 930 Eur PVM baudą (30 proc.) bei sumažinti 83 364,81 Eur 2012 m., 2013 m. nuostoliai. Tiek patikrinimo aktas, tiek ginčijami sprendimai nėra patvirtinti jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, juose nepateikti faktai, kurie suteiktų pagrindą abejoti aplinkybe, kad bendrovė VMI teikė teisingus duomenis. VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo iš pradžių padaryti išvadą dėl pajamų slėpimo ir tik tuomet perskaičiuoti pareiškėjos mokesčius pasirinktu metodu. Tuo tarpu ginčo atveju susidarė situacija, kad pareiga įrodyti, jog mokesčiai nebuvo slepiami, perkeliama pareiškėjai.

Vien aplinkybė, kad 2013 m. dviems bendrovės darbuotojams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už kasos aparatu neįtrauktų pinigų apskaitą, pinigų laikymą kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė slėpė pajamas. Bendrovė, įsteigusi veiklą, iš karto susidūrė su ekonomine krize, todėl tam tikrą laiką veikė nuostolingai. Šiuos nuostolius lėmė ne tikslas neleistinai mažinti mokėtinų mokesčių bazę, o nuo pareiškėjos nepriklausančios objektyvios aplinkybės. Siekiant toliau vykdyti veiklą, bendrovę ir jos veiklą finansavo akcininkas Ming Fu. Toks akcininko skolinimas nuostolingai veikiančiai bendrovei atitinka ekonominę logiką. VMI teiginys, kad akcininko bendrovei teiktos paskolos neįformintos kasos pajamų orderiais neteisingas – mokestinio patikrinimo metu šie kasos pajamų orderiai pateikti VMI specialistams.

Pareiškėja, siekdamas išlaikyti vykdomą veiklą bei klientus buvo priversta taikyti minimalų galimą antkainį, o ginčijamame sprendime nustatytas vidutinis antkainio procentas nėra toks mažas, kad leistų teigti, kad juo siekta neleistinai mažinti mokestinę bazę. Bendrovė gamindama maistą naudoja produktus, kurių savikaina labai brangi, todėl siekiant nustatyti galutinę konkurencingą parduodamo produkto kainą, pareiškėja didelių antkainių taikyti negalėjo.

Mokesčio bazės apskaičiavimas netiesiogiai gali būti atliekamas tik kai nustatomas pajamų slėpimas ir neįmanoma iš bendrovės dokumentų nustatyti, apskaičiuoti tikrųjų duomenų. Tuo tarpu ginčo atveju bendrovė pateikė visus prašomus dokumentus, su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo, teikė paaiškinimus, todėl atsakovė nepagrįstai taikė netiesioginį mokestinės bazės nustatymo metodą. Nenustatyta, jog pareiškėja mokesčius slėpė, jų nemokėjo, kad veiklos rezultatai neatitiko tikrovės. Aplinkybė, kad pareiškėja nemokėjo dalies mokesčių konstatuojama taikant analogijos metodą, taigi priežastis taikyti netiesioginį mokestinės bazės apskaičiavimą nustatyta perskaičiavus mokesčio bazę analogijos metodu, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taikant netiesioginį mokesčių apskaičiavimo metodą, turi būti pasirinktos maksimaliai identiškos įmonės, šiuo atveju sprendime nurodytos su pareiškėja lyginamos bendrovės vykdė veiklą kituose miestuose, be to, jų taikyti antkainiai nepagrįstai laikyti teisingais, lyginamos bendrovės mažai panašios į pareiškėjos, todėl atsakovė nepagrįstai priskaičiavo pareiškėjai papildomų mokesčių.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 57–58).

Paaiškino, kad mokesčių administratorius, atlikdamas apskaičiavimą objektyviai negalėjo apskaičiuoti mokesčio, todėl atliko tikėtinus skaičiavimus vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovė, atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė pareiškėjos atliekamas abejotinas ūkines operacijas (nuolatinis nuostolingas veiklos finansavimas), apskaitos tvarkos pažeidimus, nedeklaruojamus duomenis (gautas ir grąžintas paskolas). Inspekcija negalėjo nustatyti tikslaus pareiškėjos mokėtinos mokestinės prievolės dydžio dėl mokesčio mokėtojo veiksmų, todėl, taikydama Mokesčių administravimo įstatymo 70 str., atliko pareiškėjos veiklos įvertinimą, lygindama ir analizuodama veiklos šaltinius.

Taikant mokesčių sumos nustatymo analogijos metodą, nereikalaujama lyginamų įmonių identiškų veiklos sąlygų, priimami nesutapimai, susiję su darbuotojų skaičiaus skirtumu, apyvartos ir kitų rodiklių. Esminis momentas taikant šį metodą yra veiklos panašumas analogiškomis sąlygomis, pasitelkiant į pagalbą ir kitas aplinkybes. Inspekcija pasirinko tris įmones, kurios yra skirtinguose miestuose, nes Panevėžyje nėra kitų tokio pobūdžio kavinių, kokią veiklą vykdo pareiškėja. Šiose įmonėse yra panašios pajamos, darbuotojų skaičius, parduotų prekių įsigijimo vertė, antkainiai, tačiau šie nesutapimai yra priimtini, nes veikla panaši. Analogiškų lyginamų įmonių antkainiai nekelia abejonių, jie atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl inspekcija pagrįstai taikė šiuos antkainius vertindama pareiškėjos pajamų realumą 2012-2013 m. Inspekcijos pasirinktas surinktų duomenų vidurkio kriterijus taip pat atitinka teisingumo bei protingumo principus, nes inspekcija pasirinko įmones bei vertino jų duomenis iš geografiškai artimų, bet skirtingų pagal dydį Panevėžio atžvilgiu miestų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-04-07 priėmė patikrinimo aktą Nr. FR0680-217, kuriuo nustatė, kad patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai apskaičiuota 102 786 Lt PVM mokesčio, sumažinta nuostolio suma 287 842 Lt, informavo, kad mokesčių mokėtojui gali būti paskirta nuo 10 iki 50 procentų priskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda (MGK byla, b. l. 10–18).

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-05 priėmė sprendimą Nr. (36.9) FR0682-346, kuriuo patvirtino inspekcijos 2015-04-07 patikrinimo akte Nr. FR0680-217 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai apskaičiuotą 29 769,73 Eur PVM, taip pat apskaičiuotus 7 446,15 Eur PVM delspinigius, 287 842 Lt (83 364,81 Eur sumažintus 2012, 2013 m. nuostolius ir paskyrė 8 930 Eur baudą (b. l. 26–31).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-26 sprendimu Nr. 69-105 patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-05 sprendimą Nr. (36.9) FR0682-346 (b. l. 33–37).

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-09-23 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-26 sprendimo Nr. 69-105, priėmė 2016-11-30 sprendimą patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-26 sprendimą Nr. 69-105 (b. l. 5–14).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti 29 769,73 Eur PVM, 7 446,15 Eur PVM delspinigius ir 8 930 Eur PVM baudą (30 proc.) bei sumažinti 83 364,81 Eur 2012 m., 2013 m. nuostoliai, taip pat šį sprendimą patvirtinančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo bei 2015-11-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr. S-231(7-230/2015) patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-26 sprendimą Nr. 69-105“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais, kuriais pareiškėjai nurodyta sumokėti 29 769,73 Eur PVM, 7 446,15 Eur PVM delspinigius ir 8 930 Eur PVM baudą (30 proc.) bei sumažinti 83 364,81 Eur 2012 m., 2013 m. nuostoliai. Pastebėtina, kad Panevėžio AVMI sprendimas priimtas, o VMI patvirtintas, remiantis mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimu, taikant analogijos bei ekonominių modelių metodą. Pareiškėja skunde nurodo, kad mokesčio apskaičiavimas netiesioginiu būdu yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes toks mokesčio apskaičiavimo būdas gali būti pritaikytas tik tuomet, kai nustatomas pajamų slėpimas ir neįmanoma iš Bendrovės dokumentų nustatyti, apskaičiuoti tikrųjų duomenų. Todėl teismas byloje analizuoja ar pagrįstai buvo atliktas įvertinimas ir kiek jis atitinka optimaliai galimą paskaičiuoti protingiausią ir teisingiausią mokėtinų mokesčių sumą.

Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą atliekamas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nurodytais pagrindais, kurio 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 d.).

VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4 p. nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1. p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais) (4.2.); tvarkant apskaitą (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3.); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (toliau – dokumentai) (dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4. p.). Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą:1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka; 2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būtent esant dviem šioms būtinoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. lapkričio 29d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011m. sausio 26d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-146/2011; 2012m. lapkričio 12d. išplėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.A442-1984/2012; 2013m. balandžio 15d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-27/2013; 2014m. balandžio 15d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014).

Teismas pažymi, kad Panevėžio AVMI patvirtino patikrinimo aktą, nustačiusi, kad pareiškėja deklaruoja pirkimo PVM artimą pardavimo PVM; pagal metines pelno mokesčio deklaracijas nustatyta, kad bendrovės veikla nuo 2008 m. yra nuostolinga; bendrovės nuostolinga veikla finansuojama iš bendrovės akcininko Ming Fu; pareiškėja pažeidė juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos bei jos priedų pildymo bei teikimo taisyklių pildymo tvarką, nes pareiškėjos akcininko Ming Fu paskolas deklaravo pavėluotai tik po Panevėžio AVMI Operatyviosios kontrolės skyriaus darbuotojų atlikto operatyvaus patikrinimo; dviems bendrovės darbuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą; pareiškėja taikė minimalų antkainį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apskaitos duomenys neatspindi visų ūkinių pareiškėjos atliekamų operacijų, todėl konstatuota, kad nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių įprastine tvarka.

Konstatuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja galėjo pažeisti jai tenkančią pareigą apskaičiuoti mokesčius, tvarkyti apskaitą pagal įstatymų reikalavimus ir deklaruojant visas pareiškėjos pajamas. Nors pareiškėja teigia, kad mokesčio bazės nustatymas pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą galimas tik nustačius pajamų slėpimą, teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad mokesčių administratoriui suteikiama teisė apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pažeidžia pareigą apskaičiuoti mokesčius ir kai mokesčių mokėtojo privalomų mokėti mokesčių negalima apskaičiuoti įprastine tvarka. Šiuo atveju nustačius aplinkybes, kad pareiškėja galėjo įvykdyti mokesčių apskaičiavimo, pajamų deklaravimo pažeidimus, mokesčių administratorius įgijo teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus vertinimą, taip nustatant realią pareiškėjai tenkančią mokestinę prievolę. Priešingu atveju, t. y. apskaičiavus mokesčius įprastine tvarka, mokėtini mokesčiai neatitiktų tikrųjų pareiškėjos pajamų, todėl kilus abejonių dėl pareiškėjos pareigos apskaičiuoti mokesčius ir deklaruoti gaunamas pajamas įgyvendinimo, mokesčių administratorius įgijo teisę nustatyti mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad susidariusi situacija, kai įmonė veikia nepelningai ir tai tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o ūkio subjekto dalyviai skolina verslui dideles piniginių lėšų sumas, negaudami jokių dividendų, prieštarauja ekonominei logikai ir sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultato tikrumu (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-409/2014). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Pareiškėja skunde teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju analogijos metodas taikytas nepagrįstai – lyginamos bendrovės veiklą vykdo ne Panevėžyje, lyginamos įmonės į pareiškėją panašios mažai, todėl netiesioginis mokestinės bazės nustatymo metodas negalėjo būti taikomas, o jį pritaikius gauti tikrovės neatitinkantys ir klaidingi rezultatai.

Mokesčių mokėtojui priklausanti mokėti mokesčio suma pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, apskaičiuojama pagal toliau nurodytą tvarką: 1) mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte (6.1 p.); 2) parenka informacijos, duomenų šaltinį (-ius), reikalingus įvertinimui atlikti. Mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų šaltinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį. Įvertinimui atlikti gali būti naudojamas vienas ar keli informacijos, duomenų šaltiniai (6.2 p.); 3) atlieka vertinimą (6.3 p.). Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y. atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklausys nuo to, kokie duomenys, informacijos šaltiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. Siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Mokesčių administratorius, prireikus, gali taikyti tokius vertinimo metodus (6.3 p.);

Nagrinėjamos bylos atveju aktualus ekonominio bei analogijos metodo taikymas. VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 14 p. nustatyta, kad analogijos metodas gali būti taikomas, jeigu parenkamas analogiškas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinę-komercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis, t. y. atskirais mokestiniais laikotarpiais turintis panašią apyvartą, panašų darbuotojų skaičių, vykdantis veiklą panašioje vietovėje, panašiomis konkurencinėmis rinkos sąlygomis ir kt. Vertinimas atliekamas lyginant tikrinamojo laikotarpio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos ar veiklos rodiklius su analogišką veiklą vykdančio mokesčių mokėtojo mokesčio deklaracijos rodikliais (15 p.). Mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta (17 p.). Lietuvos vyriausias administracinis teismas aiškindamas šio metodo taikymo ypatumus yra pažymėjęs, kad taikant šį metodą nėra reikalaujama identiškų veiklos sąlygų, o tai reiškia, jog yra priimami nesutapimai dėl darbuotojų skaičiaus, apyvartos, ir kitų rodiklių. Esminis momentas yra veiklos panašumas analogiškomis sąlygomis be kita ko, apskaičiuojant mokesčius, pasitelkiant į pagalbą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-966-11). Tuo tarpu ekonominio metodo taikymo pagrindą įtvirtina nurodytų taisyklių 25 p., kuriame nustatyta, kad taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šaltinis turi būti parenkamas taip, kad atspindėtų kuo tikslesnius, skaičiavimams atlikti reikalingus, rodiklius. Tai gali būti duomenys apie išlaidas, patalpas, įrenginius, klientų skaičių, vidutinį pirkimo mąstą ir panašiai. Surinktiems duomenims įvertinti turi būti parinktas realus ekonominis modelis, kurį naudodamas mokesčių administratorius turi atlikti skaičiavimus (pvz., realizavimo pajamų, bendrojo pelno, grynojo pelno, antkainio, savikainos, pardavimo kainos, išeigos). Pasirenkamas skaičiavimo modelis priklausys nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos (26 p.).

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikė analogišką veiklą (restoranų ir pagaminto valgio tiekimo) vykdančių trijų bendrovių duomenis (MGL byla b. l. 149–151, 168–174, 187–189), šios bendrovės tikrinimo metu taip pat veikė nuostolingai, taip pat kaip ir pareiškėjas. Mokestinio patikrinimo metu buvo panaudoti UAB A, UAB B, UAB C 2012-2013 m. pateiktų pelno (nuotolių) ataskaitų duomenys, įvertinta iš nurodytų įmonių gauta informacija dėl antkainių skaičiavimo, kurių pagrindu apskaičiuoti bendrovių antkainiai, o jų vidurkis palygintas su pareiškėjo taikytais antkainiais. Teismas pažymi, kad lyginant bendroves nereikalaujama, kad jos būtų identiškos. Mokesčių administratoriui perkelta pareiga rasti bendroves su identiškais duomenimis būtų pernelyg didelė našta, todėl įtvirtinama galimybė pasitelkti analogijos metodo taikymą lyginant panašiomis sąlygomis veikiančias įmones, ką šiuo atveju mokesčių administratorius ir padarė. Nors pareiškėjas teigia, kad lyginamos bendrovės veikė skirtinguose miestuose, teismas pažymi, kad jos visos veikė panašioje geografinėje padėtyje (Panevėžys, Šiauliai, Ukmergė), todėl toks mokesčių administratoriaus pasirinkimas laikomas pagrįstas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatė protingiausią ir teisingiausią mokėtinų mokesčių sumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. „Mokestinėse bylose nagrinėjamose administraciniuose teismuose ši nuostata taip yra taikytina turint omenyje ir MAĮ 67 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimas) 1 dalį, pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Tačiau apsiribojimas vien teiginiais, atsikirtimais, nepagrįstais jokiais įrodymais, negali nulemti sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojo naudai (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1527/2010). Taigi, pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556?1024/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556?862/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442?863/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja nepateikė kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad mokesčių administratoriaus pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti ar neteisingi.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad skundžiami 2015-06-05 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (36.9)FR0682-346, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-26 sprendimas „Dėl UAB „BAIJI“ 2015-06-23 skundo“ bei 2015-11-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-231(7-230/2015) „Dėl UAB „BAIJI“ 2015-09-23 skundo“ yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „BAIJI“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė