Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.14.; 1.1.11.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

2011 m. vasario 8 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutraukta. Nepilnamečiui R. N. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. M. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis kartu su D. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą bylą, veikdami bendrininkų grupėje, 2010-05-02 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), perlipę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvorą, įsibrovė į saugomą teritoriją ir iš kieme stovėjusio vilkiko „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsukę jo kuro bako išleidimo varžtą, pagrobė A. L. priklausantį 150 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 534 Lt bei, nukirpę laikiklius, pagrobė 2 akumuliatorius, kurių vieno akumuliatoriaus vertė 650 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam A. L. 1834 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti 2010-11-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį – panaikinti R. N. motyvuojamoje nuosprendžio dalyje pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, skirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams – R. N. ir A. N. ugdyti ir prižiūrėti iki R. N. pilnametystės. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nes teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. l d. 3 p. R. N. , atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukdamas, pritaikė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančius įstatymus dėl to, kad jis nepilnametis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK XI skyrius, jų teisinės padėties ypatumai nustatyti ir Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72 str. bei 97 str. Taigi, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką nesulaukus pilnametystės, siekiant Lietuvos Respublikos BK 80 str. nustatytų tikslų, taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su pilnamečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, teisine padėtimi. Todėl papildomai švelninti asmens teisinę padėtį pripažįstant tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitą, minimo straipsnio 1 dalyje nenurodytą aplinkybę. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 dalyje tokios atsakomybę lengvinančios atsakomybės nenumatė, logiška, jog tokia, visiems asmenims vienodai pripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaip ir pvz. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo) turėjo būti įtvirtinta minimoje teisės normoje. Išanalizavęs teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ apžvalgos 17 p. pažymėjo, kad teismai nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis. Į šią aplinkybę atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Todėl, tai, kad R. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino R. N. atsakomybę švelninančia aplinkybe, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. l d. 3 p. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės R. N. tinkamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę, todėl ji nekeistina.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir civilinis atsakovas bei gynėjas neprieštaravo, kad prokuroro apeliacinis skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. taikė BK 93 str. 1 d. 3 p. nuostatą. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija R. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. R. N. padarė būdamas nepilnametis, todėl jo, kaip nepilnamečio, baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kt. Taigi, nepilnamečiams, kaip ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas R. N. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgė į BK XI skyriaus normas, specialiai skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimams.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., numatančia, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, nes atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo nepilnametystę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numatė specialias normas taikomas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kurie veikos padarymo metu buvo nesulaukę 18 metų, tačiau jau buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 13 str. Be to, pagal teismų praktiką, atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, kadangi į šią aplinkybę, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus (teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 17 p.).

Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas R. N. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgė į BK XI skyriaus normas, specialiai skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimams, nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Taigi, šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad „nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino R. N. atsakomybę švelninančia aplinkybe, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. l d. 3 p. atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės R. N. tinkamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę, todėl ji nekeistina“. Taigi, prokuroras iš esmės sutinka su R. N. paskirta viena auklėjamojo poveikio priemone – įspėjimu. Tačiau skundu prokuroras, nenurodydamas jokių argumentų kodėl, prašo R. N. paskirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę. BK 93 str. 2 d. numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Pagal teismų praktiką, teismas, naudodamasis savo diskrecija parenka vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, tačiau visais atvejais atsižvelgia į jų vykdymo suderinamumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas R. N. paskyrė vieną auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Taigi, teismas BK 93 str. 2 d. nuostatos nepažeidė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl prašo skirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę, kolegija daro išvadą, kad R. N. papildoma auklėjamojo poveikio priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio nustatomojoje dalyje R. N. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką R. N. padarė būdamas nepilnametis. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.