Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
1S-104-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-63-00647-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-63-00647-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

1.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant bausmių bendrinimą apėmimo būdu, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir bausme, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. balandžio 21 d., jos pabaiga – 2023 m. kovo 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį 11 kartų skatintas, dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, taip pat yra nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Šias aplinkybes Komisija laikė pagrindu manyti, kad nuteistajam A. B. galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausmine tvarka ir nors nuobaudos negalioja, tačiau jos rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau konstatavo, jog pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

5. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nurodo, jog yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, pataisos įstaigoje dirba jau 11 (vienuolika) metų, dalyvauja visose pozityvaus užimtumo programose, kurias tik pasiūlo pataisos įstaigos administracija. Pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo 11 kartų skatintas, neneigia, kad yra padaręs keturis drausmės pažeidimus, dviem atvejais baustas drausmine tvarka, tačiau pažymi, kad vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, šiuo metu yra laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus ir nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5.2. Nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir pažymi, kad šio nutarimo plotmėje pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisėtus lūkesčius. Teigia, jog yra kardinaliai pasikeitęs, kad daugiau nekartos tokių klaidų ir mano, kad likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriamai žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, susipažinusi su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, padengė priteistą civilinį ieškinį, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolos sutarties nevykdymu, palaiko artimus socialinius ryšius su šeima bei draugais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą ir darbą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą skatintas, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, o visu su nuteistojo elgesiu, mąstymo pokyčiais susijusių duomenų visuma.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančių duomenų visuma dar neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 6 d. pažyma „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. B. skatintas vienuolika kartų, paskatinimai skirti laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d. Tačiau nuteistasis taip pat ne vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už įvairius pažeidimus. Kaip matyti iš minėtos pažymos, drausminės nuobaudos A. B. buvo skirtos du kartus (2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.). Dar du kartus (2012 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. vasario 25 d.) nuteistasis dėl padarytų pažeidimų apsvarstytas Drausminės komisijos posėdžiuose, neskiriant nuobaudų. Taigi per visą bausmės laiką fiksuoti keturi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo atvejai.

11. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, be kita ko, pažymint, jog nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje, o atlikus didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. nuteistasis padarė itin šiurkštų pažeidimą, už ką jis net buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistasis buvo perteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Tačiau už tai, kad nuteistasis iš darbo grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu nuteistasis buvo grąžintas į pataisos namus. Šios aplinkybės rodo, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė (nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas neblaivus). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau vertinamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, o ypatingai jų pobūdis, kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, padarytų pažeidimų fakto tai nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė. Įvertinus paminėtą, taip pat tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas visai nesenai – 2019 m. gruodžio 31 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl A. B. dar turi įrodyti, jog jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

12. Pagrindo išvadai, kad pataisos procesas taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus savo tikslus jau pasiekė ir nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir kitos Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos, apylinkės teismo aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Nors, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra įvertinta kaip žema, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, atlikusiam nemažą bausmės dalį, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam įvairiuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Šie veiksniai yra ne tik statiniai – smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bet ir dinaminiai – turimos skolos, būdingas pavojingas elgesys, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, negebėjimas atpažinti problemas, tinkamų problemų sprendimo būdų stoka, kvalifikacijos neturėjimas, nestabili, maža darbo patirtis, ir negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, identifikuojantys, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios gali skatinti vėl nusikalsti, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus tiek su nuteistojo elgesiu (praeityje ir bausmės atlikimo metu), tiek su jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusius aspektus. Taigi kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO). Šių aplinkybių visuma, kartu įvertinusi aukščiau aptartą su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusią informaciją, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigimai, tiek neigiamai A. B. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, numatantį lygtinio paleidimo taikymą ne kai imperatyvų įpareigojimą, o galimybę, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tai, kad Komisija duomenis vertino išimtinai teigiamai ir priėmė nuteistajam palankų sprendimą, neįpareigoja teismo tokį sprendimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.

14. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nusprendžia ne Komisija, o apylinkės teismas, įvertinęs, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde selektyviai išskirtų bei akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. B. skunde nenurodė, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes įvertino neteisingai ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas