- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- N-444-1547-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. N. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nesant jos veiksmuose šių pažeidimų sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad ji 2010 m. gegužės 8 d., apie 14 val., Zibalų kaime, Širvintų rajone vairuodama automobilį „VW Passat“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir apsisukdama kliudė parduotuvės sieną, ją ir savo automobilį apgadino, nedelsdama nepranešė apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nurodė, jog V. N. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino, paaiškindama, jog nors nurodytą dieną buvo prie Zibalų kaime esančios parduotuvės (toliau – ir Zibalų parduotuvės), vairavo savo automobilį, tačiau nei parduotuvės sienos, nei savo automobilio neapgadino, iš įvykio vietos nepasitraukė, nes pačio įvykio nepastebėjo. Pažymėjo, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. N. sugadino Zibalų parduotuvės sieną. Pridūrė, jog, kaip matyti iš V. N. teismui pateiktų nuotraukų, šios parduotuvės siena visa yra sulankstyta, o pačio eismo įvykio tiesioginių liudytojų nėra, be to, šios parduotuvės vedėjai V. N. vairuojamo automobilio numerį nurodė anonimas, tačiau teismas negali remtis anonimo, t. y. neidentifikuoto asmens parodymais. Nurodė ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas V. N. surašytas po 17 dienų, eismo įvykio schema nubraižyta 2010 m. gegužės 8 d., 14 val., kai tuo tarpu pranešimas policijai išsiųstas 16 val., iš eismo įvykio nuotraukų neaišku, nei kur konkrečiai, nei kaip parduotuvės siena nurodytą dieną buvo sulankstyta, kaip buvo V. N. nufotografuotas automobilis „VW Passat“ ir jo apgadinimai. Konstatavo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl tam, kad V. N. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn šioje byloje, turėjo būti nustatyta, kad būtent ji 2010 m. gegužės 8 d., apie 14 val., Zibalų kaime, Širvintų rajone, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teigė, jog V. N. kaltės sukėlus eismo įvykį neįrodo ir tai, kad ji atlygino parduotuvei padarytą žalą.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64 – 66), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog V. N. neneigia pačio eismo įvykio fakto buvimo, o teigia jo nepastebėjusi, tačiau ji tai paneigė savo pačios veiksmais: iškviesta į Instituciją, net nežinodama iškvietimo priežasties, atsinešė dokumentą, kad parduotuvei padaryta žala buvo atlyginta, kas parodo, jog ji suprato padariusi eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes tikėjosi išvengti atsakomybės. Mano, jog liudytojo V. B. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, turėjo būti įvertinti kritiškai, nes jis yra V. N. draugas, tuo tarpu tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas po 17 dienų bei eismo įvykio schemos sudarymo laiko neatitikimas jos veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Pažymi, jog teismas, nesant ekspertų išvadų, negalėjo konstatuoti ir to, kada buvo padaryti subraižymai, matomi ant V. N. vairuoto automobilio. Mano, jog visus neaiškumus teismas galėjo išaiškinti į teismo posėdį pakvietęs policijos pareigūnus, kurie pildė minėtus dokumentus, apklausti reikalingus ekspertus ar paskirti būtinas ekspertizes ir tik tada priimti galutinį sprendimą.
Atsiliepimas
V. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74 – 77) prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus: pažymi, kad tiek kartu važiavęs V. B., kuris dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą buvo įspėtas pasirašytinai, tiek parduotuvės vedėja A. Č. teisme paliudijo, kad jokio smūgio ar triukšmo ginčijamo įvykio metu negirdėjo, be to, ji patvirtino, jog parduotuvės sienos apdaila yra apibraižyta ir sulankstyta daugelyje vietų. Teigia, jog Institucija apeliaciniame skunde smulkiai detalizuoja tik vieną iš bendro konteksto ištrauktą jos žodį „nepastebėjo“, tačiau nemini, jog savo paaiškinime ji rašiusi ne tik, kad eismo įvykio ji nepastebėjusi, bet ir kad jo nepajutusi bei neišgirdusi jokio garso. Pažymi, jog parduotuvei padarytą žalą atlyginusi dėl streso, o ne dėl to, jog sąmoningai galėtų išvengti atsakomybės už eismo įvykio padarymą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kuo yra kaltinama. Pabrėžia, jog automobilio neremontavo, nesistengė panaikinti jo apgadinimo pėdsakų, kurie yra jau nuo pat pirkimo. Taip pat pažymi, jog Institucijos sudaryta eismo įvykio lentelė sudaryta netinkamai, paskubomis, fotografuojant tik vieną automobilio bamperio apibraižymą, be to, joje nėra užfiksuota ir išmatuota bamperio subraižymo dydis, ilgis ir plotis, nes nėra pridėta liniuotės. Mano, jog atmestinas tas Institucijos argumentas, kad teismas visus iškilusius neaiškumus dėl pažeidimo protokolo ir eismo įvykio schemos galėjo išsiaiškinti pakvietęs į teismo posėdį policijos pareigūnus, nes, kaip rodo bylos duomenys, jie į teismo posėdį teismo pranešimais buvo kviečiami, todėl galėjo susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus apklausti ekspertus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir bylos eiga nesidomėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo byla V. N. buvo nutraukta, nenustačius jos veikoje pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, Institucija mano, jog teismas savo sprendimą priėmė, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. N. kaltė padarius pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį šioje byloje nebuvo įrodyta. Pažymėtina, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. N. 2010 m. gegužės 8 d. įvažiavo į Zibalų parduotuvės sieną ir ją apgadino. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 8), kurio objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, užfiksuota aplinkybė, jog ant apgadintos parduotuvės sienos apdailos matėsi mėlynos spalvos dažai, sutampantys su V. N. vairuoto automobilio spalva. Pridurtina, jog Zibalų parduotuvės vedėja, po valandos nuo pranešimo apie apgadintą sieną išėjusi jos apžiūrėti, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino mačiusi įlenktą sieną su tamsiai mėlynos spalvos dažų dėmėmis (b. l. 59), be to, fakto, jog automobilio parkavimo metu galėjusi apgadinti sieną savo paaiškinime neneigė ir pati V. N. (b. l. 10), todėl teisėjų kolegijai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o savo nutarimą iš esmės grindė tariamais formaliais įrodymų trūkumais – administracinio teisės pažeidimo surašymu praėjus 17 dienų po eismo įvykio, laiko neatitikimu eismo įvykio schemoje ir pan., kurie, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nelaikytini esminiais, ar tuo, jog eismo įvykio, išskyrus neidentifikuotą asmenį, niekas nematė. Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai nenumato termino, per kiek turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisėjų kolegijos nuomone, eismo įvykio sukėlimo fakto niekaip nepaneigia ir tai, kad visa šios parduotuvės siena buvo sulankstyta, nes iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kurio įlinkimo (b. l. 16; 53) padarymu V. N. yra kaltinama ir jog jis padarytas panašiame aukštyje (40 cm), kuriame yra ir apibraižytas automobilio „VW Passat“ bamperis.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nenustatęs eismo įvykio fakto pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir V. N. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Konstatuotina, jog nepaisant to, kad V. N. kategoriškai neigė jutusi susidūrimą, iš bylos duomenų matyti, jog metalinės sienos apdailos apgadinimo mastas yra pakankamai didelis, kad V. N., būdama atidžia ir rūpestinga vairuotoja, privalėtų suvokti sukėlusį eismo įvykį ir padariusi žalos. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus sienos apdailos ir V. N. vairuoto automobilio apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą (sienos apdailą ji kliudė apsisukdama), sprendžia, jog automobilio ir sienos kontaktas negalėjo būti nejuntamas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.