- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1017-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- O. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gedimino vaistinė“
- Trečiasis asmuo
- G. B., L. S., N. N., S. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Algirdo Remeikos ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1362-568/2011 pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedimino vaistinė“, tretieji asmenys – G. B., L. S., N. N., S. L. dėl deliktinės atsakomybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. U. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gedimino vaistinė“ išlaidas namo priežiūrai (stogo dangos keitimui) 13 749,59 Lt., 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog stogo čerpės buvo sudėtos nekokybiškai, laikui bėgant, stogas tapo pralaidus ir buvo būtina atlikti stogo remonto darbus. Ieškovė atliko apklausą, pasirinko pigiausią rangovą ir gavusi sutikimą, atliko stogo remonto darbus, tačiau atsakovė nesutinka padengti turėtas išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad su atsakove nebuvo derinti jokie stogo remonto atlikimo darbai, nebuvo laikytasi LR CK 4.84 str. ir 4.85 str. imperatyvių reikalavimų, nebuvo sušauktas joks savininkų susirinkimas, nebuvo priimtas joks sprendimas ginčijamu klausimu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės stogo remonto išlaidas. Konstatavo, jog bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko savo rizika, nesuderinusi nei su atsakove, nei su kitais savininkais. Teismo vertinimu, 2005-08-16 Centro butų ūkio tarnybos pažyma apie pastato (duomenys neskelbtini), stogo būklės netinkamumą, nėra pakankama išvadai dėl būtinybės atlikti stogo remontą, kadangi neaišku kokių duomenų pagrindu išduota ši pažyma, nėra pateiktas stogo apžiūrėjimo aktas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad iki stogo remonto atlikimo būtų bėgęs vanduo į butus ar kitas patalpas, ar stogo danga būtų kitaip trukdžiusi naudotis butų savininkams savo nuosavybe. Tuo labiau, kad pastatas 1995 metais buvo kapitališkai suremontuotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės 13 749,59 Lt stogo remonto išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 47-51). Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus rašytinius įrodymus ir apklausti liudytoja ieškovės dukrą J. S.. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybos 2005-09-16 raštą Nr. 5-4-U-227 ir taip pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. teismas minėtą dokumentą vertino ne kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir žodiniais paaiškinimais, bet be pagrindo lygino su eksperto išvada, kuri teismo manymu, turėjo būti pateikta. Teigia, jog ieškovė neužsakė stogo būklės vertinimo ekspertizės, kadangi stogo avarinė būklė buvo akivaizdi. Kad stogo būklė avarinė paaiškino tiek ieškovė tiek trečiasis asmuo S. L..
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį remdamasis tuo, kad nebuvo kitų savininkų sutikimų. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad buto savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimų, kad būtu iš vengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams, ir reikalauti iš kito buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas. Dėl stogo avarinės būklės iki pagrindinių stogo konstrukcijų prasiskverbiantis vanduo galėjo pažeisti šias konstrukcijas ir sukelti grėsmę bendro naudojimo objektui – stogui, dėl bėgančio vandens buvo daroma žala ir bendro naudojimo laiptinei, todėl ieškovė buvo priversta imtis stogo dangos remonto.
3. Atsakovei buvo išsiųsta tiek pasiūlymas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo tiek dėl remonto, tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta, tas faktas, kad raštas atsakovei buvo išsiųstas 2007-10-05, o stogo remonto sutartis sudaryta 2007-10-08 yra paaiškinamas tuo, kad atsakovė visas aplinkybes žinojo, į pasiūlymus nereagavo, o buvo vėlyvas ruduo ir stogo remonto darbus ne visada galima atlikti žiemą, todėl ieškovė skubėjo sudaryti sutartį ir kuo greičiau pasamdyti įmonę, kuri atliktų stogo remontą iki stogo užsnigimo.
4. Ieškovė neturėjo pakankamai lėšų suremontuoti visą namo stogą, todėl pakeitė stogo dalies, esančios virš ieškovės buto, dalies laiptinės bei atsakovės patalpų, dangą, nes ten daugiausiai bėgo vanduo. Ta dalis priklauso ieškovei ir atsakovei, o likusi dalis priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims. Todėl patirtos išlaidos pagrįstai buvo paskaičiuotos pagal ieškovės ir atsakovės naudojamus plotus.
5. Ta aplinkybė, kad už medžiagas mokėjo ieškovės dukra J. S. neturi jokios reikšmės, nes J. S. nėra jokios pareigos remontuoti stogą, sąskaitos išrašytos ieškovės vardu ir mokėjimo dokumentuose nurodoma, kad mokama už ieškovę. Ieškovė po vyro mirties labai blogai jautėsi ir negalėjo išeiti iš namų, todėl perduodavo pinigus dukrai.
6. Teismas išimtinai rėmėsi atsakovės paaiškinimais, kad dėl ieškovės palėpės rekonstrukcijos reikėjo keisti stogo dangą. Tokia išvada nepagrįsta, kadangi rekonstrukcija buvo baigta 1999 m., tai stogo remonto būtinumo dar nebuvo. Rekonstruojant palėpę stogo konstrukcija nebuvo keičiama ir jokie darbai ant stogo nebuvo atliekami.
Atsiliepimas
7. Pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui būtinybė iškilo, kadangi ieškovas atsiliepime į ieškinį stogo būklės neginčijo, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 1 dalį nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų dėl stogo būklės ir informavimo atsakovę apie būtinybę remontuoti stogą, tačiau sprendime pasisakė dėl šių aplinkybių. Pateikti jungtinės veiklos sutarties projektą bylos nagrinėjimo metu poreikio nebuvo, nes ieškiniui pagrįsti buvo remiamasi kitais įrodymais ir tuo metu, klausimas ar buvo teikiamas jungtinės veiklos sutarties projektas nebuvo ginčijamas.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 77-81). Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad jis turi būti atmestas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
1. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybos 2005-09-16 raštas Nr. 5-4-U-227 nėra laikytinas sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog stogo būklė yra avarinė ir jam būtinas kapitalinis remontas. Ieškovės argumentas, jog ji paaiškino teismui, kad namo stogo būklė yra avarinė yra tik ieškovės samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini. Dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės atliktas stogo remontas buvo būtinas – ieškovė nepateikė. Apeliantės argumentai prieštaringi, nes ji tuo pačiu metu teigia, jog stogo būklė buvo avarinė ir tuo pačiu metu teigia, jog vanduo galėjo pažeisti pagrindines konstrukcijas. Galimybė, kad stogo konstrukcijos gali būti pažeistos neįrodo fakto, kad stogas buvo avarinės būklės.
2. Ieškovė nesikreipė į visus namo bendraturčius dėl stogo remonto darbų, todėl nebuvo priimtas sprendimas atlikti dalies stogo pakeitimo darbus ir tuo pačiu nebuvo namo bendraturčių sutikimo atlikti dalies stogo pakeitimą. Taigi, nesant būtinų sąlygų, pagal kurias ieškovė turėtų teisę reikalauti pinigų už stogo remonto darbus, ieškinys yra nepagrįstas (CK 4.83 str. 4d.).
Šalies argumentai
3. ieškovė teigia, kad apie namo stogo būklę informavo namo bendraturčius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių pranešimų egzistavimą.
4. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti jam proporcingai tenkančias išlaidas pačiam namui išlaikyti bei išsaugoti. Šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų, t.y. neišvengiamų išlaidų namui išlaikyti bei jo konstrukcijų patikimumui ir funkcionavimui pagal paskirtį užtikrinti, atskaitymų ir jų kaupimo reikalavimą.
5. Aplinkybė, kas pirko ir kas mokėjo už statybines medžiagas yra labai svarbi, nes kitu atveju ieškovė galėtų prisirinkti sąskaitų ir apmokėjimo kvitų iš įvairių žmonių ir juos pateikti kaip savo patirtas išlaidas.
6. Nėra nei vienos išimtinės sąlygos, pagal kurią ieškovė turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Ieškovė turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prie bylos prijungti prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus: ieškovės pensininko pažymėjimą, ieškovės pažymą apie asmens gautas išmokas iš socialinio draudimo fondo, raštą ( t 2., b.l. 56) bei fotonuotraukas, o taip pat apklausti liudytoja apeliantės dukrą J. S..
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
CPK 314 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieškovės pateikti prie apeliacinio skundo dokumentai bei prašymas apklausti prašomą liudytoją galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šių įrodymų pateikimo vėliau būtinybė negali atsirasti, todėl prašymai netenkintini.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantė byloje iš esmės kelia klausimą dėl netinkamai byloje pateikto įrodymo, Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybos 2005 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. 5-4-U227 vertinimo, o taip pat CK 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto neteisingo taikymo priimant byloje sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad CK 4. 83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo mokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4. 84 ir 4. 85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. O pagal C K 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog šiose įstatymo aptartomis sąlygomis, t.y. siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios nuosavybės daliai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sprendimo atlikti namo stogo kapitalinį remontą nebuvo priėmę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad buvo šaukiamas ar mėginta sušaukti namo savininkų susirinkimą svarstyti klausimą dėl stogo remonto. Nustatyta, kad namo bendraturčiai netgi nesvarstė ar duoti sutikimą dėl ieškovės turėtų išlaidų. Ieškovė pati pripažįsta, kad visiems namo bendraturčiams tokio klausimo ir nekėlusi tik nurodo, kad ieškovės dukra elektroninėmis priemonėmis pasiūlymą dėl jungtinės veiklos sudarymo ir projektą siuntė tik atsakovei, tačiau atsakymo negavo. Esant nustatytoms aplinkybėms visiškai yra pagrįsta ir logiška pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų ir atlikdama stogo remonto darbus veikė savo rizika. Kaip jau minėta, kad CK 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Ieškovės teigimu, jai buvo būtina atlikti namo stogo kapitalinį remontą ir apie tai patvirtina Kauno savivaldybės „Santakos butų ūkis“ 2005-08-16 d. raštas Nr. 5-4-U227. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės argumentus, o taip pat minimą raštą nustatė, kad byloje nėra pateikta namo stogo apžiūros aktų, specialistų ir ekspertų išvadų iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovei buvo iškilus reali būtinybė atlikti stogo rekonstrukciją. Teismas, įvertinęs šios butų ūkio tarnybos raštą, jį laikė neinformatyviu ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Taip pat teismas apžiūrėjęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacinę bylą gautą iš VĮ „Registrų centras“, Kauno filialo nustatė, kad pastatui 1995 metais jau buvo atliktas kapitalinis remontas. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir nepritarti sprendime išdėstytai argumentacijai neturi jokio teisinio pagrindo. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi, įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis) ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįvykdė ieškinio įrodinėjimo pareigos. Kitaip įvertinti įrodymus negu juos įvertino apylinkės teismas teisinio pagrindo nėra, todėl teisėjų kolegija prižįsta teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).
Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo tarp šalių išspendimui neturi reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos atsakovei pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės O. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), priteisti atsakovui UAB „Gedimino vaistinė“ (į/k 133916457, (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.