Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1812-1102/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: e2-1812-1102/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27140-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: T. J.
Advokatai: Agnija Frejerė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1812-1102/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27140-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovei advokatei Agnijai Frejerei,atsakovui T. J.,

viešame teismo posėdyje, posėdį rengiant nuotoliniu vaizdo konferencijos, būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. J. (toliau – ir atsakovas) prašydama pakeisti teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatytos bendravimo tvarkos 6.1 ir 6.2 punktus, įtvirtinant ieškovės nurodomas naujas atsakovo (tėvo) ir nepilnamečio sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nuostatas. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, kuri truko nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 25 d., susilaukė sūnaus. Atsakovo bendravimo su vaiku ir vaiko išlaikymo klausimai buvo išspręsti šalims dar nenutraukus santuokos (nepanaikinus santuokos apskaitos įrašo) – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23161-391/2018, kurioje nustatyta, kad „6.1. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį (toliau gali būti vadinama „tėvo savaitgaliu“), išskyrus kai tėvai susitaria, kad tėvas gali praleisti su vaiku ir kitus kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos iš anksto su motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku. Iki vaikui sukaks 2 (dveji) metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini)., tėvo savaitgaliu laikomas laikas šeštadieniais arba sekmadieniais (nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant, miegant dienos miegą pas motiną) ir per susitikimus dalyvaujant vaiko motinai. Kai vaikui sukaks 2 (dveji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tėvo savaitgaliu laikomas laikas šeštadieniais ir sekmadieniais (nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant pas motiną), išskyrus, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip. Kai vaikui sukaks 3 (treji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tėvo savaitgaliu laikomas laikas nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. (vaikui nakvojant pas tėvą), išskyrus, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip. 6.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo pusę savo atostogų nuo tada, kai vaikui sukaks 3 (treji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Iki vaikui sueis trys metai bendravimas su vaiku tėvo atostogų metu vyks nustatyta tvarka arba atskiru šalių susitarimu“. Ieškovė nurodė, kad ieškinio pateikimo metu sūnui yra 3 metai, jis yra labai prisirišęs prie ieškovės, dar mažai kalba, negali pilnai išreikšti savo minčių ir emocijų. Ieškovė pastebi, kad į pasimatymus su tėvu sūnus nenori eiti, verkia, stresuoja ir sako jai, kad nepaliktų jo, o po pasimatymų su tėvu, sūnus būna susierzinęs. Ieškovė mato, kad tai emociškai (psichologiškai) žaloja vaiką. Dėl šios priežasties ieškovė kas antrą savaitgalį į pasimatymus su tėvu važiuoja kartu su sūnumi, kad sūnus jaustųsi ramesnis, nes būna atvejų, kad sūnus net nenori lipti į atsakovo automobilį. Ieškovė atsižvelgdama į vaiko interesus ir vaiko gerovę važiuoja su vaiku ir pas atsakovą į namus ir būna ten kartu su sūnumi, nors pati su atsakovu bendrauti nenori, kadangi atsakovas su ja elgiasi nepagarbiai ir užgauliai. Ieškovės teigimu, atsakovo elgesys su ja pačia vaiko akivaizdoje yra netoleruotinas, atsakovas dažnai būna agresyvus, nepagarbiai bendrauja, sūnui neleidžia liestis prie ieškovės, nurodydamas, kad „dabar yra jo laikas su vaiku“. Be to atsakovas per savo bendravimo su sūnumi savaitgalius dažnai būna išvykęs, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl sūnus būna su kitais asmenimis – su močiute ir (ar) promočiute. Nors tokia bendravimo tvarka trunka jau beveik du metus, tačiau sūnus per šį laikotarpį nepriprato prie tėvo, o tėvas nesistengia sukurti artimesnių ir glaudesnių santykių su sūnumi. Teikiamos nuotraukos liudija, pavyzdžiui, kad atsakovas susitikimo su vaiku metu miega pas save namuose, o su vaiku bendrauja močiutė, kad vaikų žaidimų kambaryje atsakovas su sūnumi nežaidžia, o naršo telefone. Teismui teikiami garso įrašai liudija, kad sūnus pradeda verkti, kai pamato tėvą ir nenori su juo niekur važiuoti, kad ieškovė bando nuraminti sūnų ir paguosti, kad važiuos kartu, kad jie važiuoja pramogauti. Tokios situacijos yra labai dažnos, ieškovei gaila sūnaus, kad mažas vaikas turi patirti tiek streso dėl bendravimo su tėvu, kuris nesistengia sustiprinti savo ir sūnaus draugystės ir bendravimo. Nuo (duomenys neskelbtini) (kai sūnui suėjo trys metai) pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. (vaikui nakvojant pas tėvą), išskyrus, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip. Tačiau tokiam bendravimui nei sūnus, nei pats atsakovas nėra pasiruošęs. Sūnus kategoriškai nenori likti pas tėvą tokiam ilgam laikotarpiui, jis bijo, todėl be perstojo verkia ir nori grįžti namo pas mamą. O ir pats atsakovas nė karto neprašė pasiimti sūnų penktadienį ir praleisti su juo visą savaitgalį. Atsakovas žino, kad jis nesusitvarkys, todėl tokia bendravimo tvarka dar nė karto nepasinaudojo. Nors bendravimo tvarkoje nustatyta tvarka atsakovo su sūnumi nedalyvaujant ieškovei, tačiau ir pats atsakovas be ieškovės dalyvavimo su sūnumi nesusitinka ir atsisako jį pasiimti, jeigu ieškovė pasako, kad ji nedalyvaus susitikime. Taigi nustatyta tvarka neatitinka realios situacijos. Ieškovė nuogąstauja, kad atsakovas vedamas savanaudiškų tikslų, savo neprognozuojamo elgesio, gali nepaisydamas sūnaus reakcijų pasiimti sūnų penktadienį ir negrąžinti iki sekmadienio, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje bendravimo tvarkoje, o tai labai žalotų vaiką psichologiškai. Todėl bendravimo tvarkos 6.1. ir 6.2 punktai – dėl bendravimo savaitgaliais su nakvyne ir dėl atostogų praleidimo – keitini tokiu būdu: „1. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku kas trečią (vieną matosi, du ne – neatsižvelgiant į mėnesio savaitgalius) savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant pas motiną, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos iš anksto su motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku. Jeigu yra būtina, atsižvelgiant į vaiko būseną, vaiko motina gali kartu dalyvauti susitikimuose. 2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo pusę savo atostogų atskiru šalių susitarimu, atsižvelgus į vaiko emocinę būklę“. Pažymėjo, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Šiuo atveju nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu neužtikrina vaiko interesų, o atvirkščiai kelia vaikui didelį stresą ir žaloja psichologiškai. Atsakovas nėra pasirengęs savo dėmesį ir laiką skirti sūnaus priežiūrai ir bendravimui su juo, o dažnu atveju net nėra realiai vykdoma, nes atsakovas, jo bendravimo su sūnumi savaitgaliais, būna išvykęs darbo reikalais, palikdamas sūnų su močiute. Ieškovė nurodė suprantanti, kad tėvo ir vaiko nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas vaiko motinos bendradarbiavimas, ką ieškovė ir daro, tačiau ir pats tėvas turi stengtis rasti bendrą kalbą su sūnumi, jeigu nori su juo dažniau bendrauti ir praleisti daugiau laiko, tačiau atsakovas to nedaro. Prašomi tvarkos pakeitimai nelaikytini minimaliu bendravimu – jie laikytini atsižvelgimu į vaiko interesus (2020 m. rugsėjo 23 d. DOK-27069).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą grindė šiais argumentais: ieškovės ieškinys pareikštas ne vaiko interesais, o siekiu be pagrindo apriboti tėvo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi; pagal šiuo metu galiojančias bendravimo tvarkos nuostatas dėl bendravimo savaitgaliais yra numatyta išlyga „jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip“, taigi yra galimybė tartis; ieškovės prašymas sumažinti tėvo bendravimą su vaiku iki dviejų savaitgalio dienų per tris savaites, bendraujant nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant motinos namuose, papildomai nustatant, kad motina savo nuožiūra galėtų dalyvauti visuose atsakovo susitikimuose su sūnumi yra bendravimo ribojimas; ieškovė nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nuolatinis maksimalus sūnaus bendravimas su atsakovu kenkia vaiko interesams; EŽTT pripažįsta, kad abipusis tėvų ir vaiko pasitenkinimas vienas kito draugija yra pagrindinis šeimos gyvenimo elementas, net ir nutrūkus tėvų santykiams, valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad palengvintų bendradarbiavimą tarp skyrium gyvenančių tėvų, turi padaryti viską, kad palengvintų tokį susitikimą, kt. Teigė, kad sūnus yra mažas, šiuo gyvenimo laikotarpiu formuojasi jo ryšys su artimiausiais žmonėmis, t. y. tėvais, seneliais, todėl svarbu užtikrinti maksimalų atsakovo ir jo artimųjų (vaiko močiutės ir prosenelės), bendravimą su sūnumi, o ne jį riboti. Kadangi atskira bendravimo tvarka su kitais giminaičiais nėra nustatyta, atsakovas užtikrina sūnaus bendravimą su jo močiute bei prosenele. Ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatos yra nekonkrečios bei prieštaringos. Pavyzdžiui, ieškovės siūloma bendravimo tvarkos sąlyga, kad vaikas iš motinos gyvenamosios vietos paimamas ir grąžinamas iš anksto su motina suderintu laiku yra perteklinė, kadangi tame pačiame punkte yra aiškiai nurodytas vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikas, nuostata „iš anksto suderintu laiku“ yra neapibrėžta, sudaro prielaidas ieškovei piktnaudžiauti ir atsakovo bendravimą apriboti iki kelių valandų ar mažiau arba visai nesuderinti laiko. Taip pat nuostata „Jeigu yra būtina, atsižvelgiant į vaiko būseną, vaiko motina gali kartu dalyvauti susitikimuose“ yra ne tik sąlyginė, tačiau ir neapibrėžta, neaišku, kas ir kokiais kriterijais remiantis vertins vaiko būseną, toks reikalavimas yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Atitinkamai sąlyginė ir nuostata dėl atostogų, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo pusę savo atostogų atskiru šalių susitarimu, atsižvelgus į vaiko emocinę būklę, nes sudaro prielaidas subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Pažymėjo, kad nuo pat santuokos nutraukimo proceso pradžios ieškovė nuosekliai menkino ir ribojo atsakovo ryšį su sūnumi, dėl atsakovas tris kartus kreipėsi į vaikų teises ginančias institucijas (2018 m. gegužės mėn., rugsėjo mėn. ir 2020 m. gegužės mėn.), teigė, kad nei vienu atveju pagalba jam nebuvo suteikta ir jis buvo priverstas taikstytis su ieškovės elgesiu, kai ji iš esmės pati sprendžia, kada galiu pasimatyti su sūnumi, bendraujant su vaiku nesudaro sąlygų savarankiškai bendrauti, dažnai konkuruoja dėl sūnaus dėmesio, perima iš jo iniciatyvą žaisti su sūnumi, ko pasekoje sūnus pradeda žaisti su ieškove, o atsakovas lieka nuošaly. Teigė, kad ieškovės atžvilgiu elgiasi taktiškai, nekonfliktuoja vaiko akivaizdoje. Visi ikiteisminiai tyrimai, pradėti pagal ieškovės nepagrįstus kreipimusis į policiją dėl atsakovo elgesio, buvo nutraukti. Pavyzdžiui 2018 m. birželio 26 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20974-18 aprašomos aplinkybės, kad atsakovė jau 2018 m. gegužės mėnesį atsisako atsakovui leisti bendrauti su sūnumi savarankiškai, nors atsakovas to prašė. Ieškovės teiginiai apie atsakovo nepagarbą, neprognozuojamumą, agresyvumą yra nepagrįsti. Ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, psichologiškai traumuoja vaiką sąmoningai nuteikinėdama jį prieš tėvą, galimai formuoja sūnui tėvo atstūmimo sindromą, tai yra didelė psichologinė trauma, laikytina psichologiniu smurtu mūsų sūnaus atžvilgiu, ieškovė kaip pedagogė turėtų tai suprasti, tačiau savo žinias naudoja ne vaiko interesais. Nurodė, kad atsakovas visuomet siekia prisitaikyti prie sūnaus, įsitraukti į bendrą su sūnumi veiklą, kartu žaisti, tai patinka ir sūnui, tačiau keletą kartų pastebėjo, kai sūnus būdamas įsitraukęs į žaidimą su tėvu, pažiūrėjęs į mamą sutrinka, pasikeičia jo nuotaika, nebenori žaisti, bėga pas mamą. Teigė, kad ieškovė nepateikė jokio atsakovo netinkamo elgesio įrodymo, per ilgą laikotarpį ieškovė surinko tik kelias nuotraukas, kuriomis grindžia, kad jis tariamai neužsiima su sūnumi, susitikimų metu neskiria sūnui dėmesio. Aplinkybė, kad bendravimo su sūnumi laiku pasitikrina telefono žinutes ir, jeigu būtina, į jas atsako, nereiškia, kad neskiria laiko bendravimui su sūnumi. Dėl nuotraukos, kurioje atsakovas nufotografuotas miegantis paaiškino, kad tą dieną dalyvaujant ieškovei su sūnumi bendravo savo mamos (vaiko močiutės) bute, buvo po naktinės darbo pamainos ir močiutei žaidžiant su sūnumi dėl nuovargio užmigo. Kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir ne visais jam tenkančiais savaitgaliais turi galimybę pasimatyti su sūnumi, gali atsitikti taip, kad sūnų matys dar rečiau. Akcentavo, kad yra pajėgus pasirūpinti vaiku, supranta jo poreikius, kad būdamas su atsakovu sūnus yra saugus (2020 m. spalio 13 d. DOK-198864).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. spalio 16 d. išvadą Nr. 1SD-7884(8.1.27), kitus dokumentus. Tarnyba nurodė, kad dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma, nepilnamečio A. J. situacija buvo vertinama 2018 m. lapkričio 29 d., kuomet buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, taip pat 2020 m. birželio 8 d., kuomet vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Tarnybos atstovui lankantis ieškovės namuose, nustatyta, kad ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvams priklausančiame 4 kambarių, apie 80 kv. m. ploto bute. Nepilnametis A. J. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Berniukas lanko Vilniaus 1/d (duomenys neskelbtini), dėl nedidelio amžiaus kol kas nelanko jokių būrelių. Mamos teigimu, vaikas alergiškas pieno produktams. Ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, kad su atsakovu išsituokę nuo 2018 m. pabaigos dėl smurto šeimoje, atsakovas teikia išlaikymą vaikui 200 Eur/mėn., nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį. Ji teigė, kad nepavyksta laikytis šios tvarkos, nes atsakovas dirba vairuotoju ir faktiškai matosi su vaiku kas trečią savaitgalį, taip pat nemoka elgtis su vaiku, buvo pasiėmęs vieną kartą į gimtadienį, tačiau po kelių valandų paprašė jos atvažiuoti ir pasiimti vaiką. Pasak jos, sūnus būna su tėvu tik jai dalyvaujant, jeigu ji išeina, berniukas pradeda verkti, su nakvyne nebuvo pasilikęs, atsakovo elgesys neprognozuojamas, jis gali būti agresyvus, ją iškeikti vaiko akivaizdoje. Tarnybos atstovui lankantis atsakovo namuose nustatyta, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių, apie 50 kv. m. ploto bute. Būstas tvarkingas, švarus, erdvus, naujai suremontuotas. Pasak atsakovo, su ieškove atskirai gyvena apie 2 metus, jis teikia išlaikymą vaikui, nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį su nakvyne. Nurodė, kad laikytis tokios bendravimo tvarkos nepavyksta, sūnus be mamos niekur neina, pradeda verkti, neduoda jam rankos, jam pavyksta apie 1,5 val. pasivaikščioti su vaiku prie namo. Atsakovas nurodė manantis, kad ieškovė galimai nuteikinėja vaiką prieš jį. Nesutinka keisti bendravimo tvarkos, nes ir taip mažai laiko praleidžia su vaiku. Tarnyba išvadoje pažymėjo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai. Akcentavo, kad sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, ypatingai svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam-socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, įvirtina pagrindines vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su tuo, kad būtent tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, rūpintis juo. Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Nurodė, kad Tarnyba iš esmės neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Teigė, kad atsakovas nemoka bendrauti su vaiku, tai liudija ir tai, kad Tarnybos 2020 m. spalio 26 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo apie mažamečio A. J. teisių užtikrinimą“, kuriuo ieškovei atsakyta į jos 2020 m. spalio 14 d. paklausimą, nurodyta, kad Tarnybos atstovai pokalbio su atsakovu metu jam paaiškino, kad būtų naudinga pagilinti žinias apie mažamečių raidą ir bendravimą, tėčiui buvo rekomenduota pradėti lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus. Atsakovo netinkamo elgesio pavyzdžiai, kuomet vykdavo bendravimas su vaiku, dalyvaujant ieškovei, pavyzdžiui, buvo, kad atsakovas uždėjo ieškovei ant veido sraigę, tuomet labai išsigando ir ieškovė, ir vaikas. Atsakovas yra žeminęs vaiką, pavyzdžiui vadinęs vaiką invalidu, sakęs, kad sūnus nebūtų „kaip mergaitė“, vėliau vaikas mamos apie tai klausinėjo susirūpinęs, nes iš tėvo pasakymų suprato, kad kažkas su juo nėra gerai, moteris turėdavo vaiką raminti, jam aiškinti. Vaikas yra muzikalus, mėgsta dainuoti, atsakovas turi vertinti vaiko individualumą. Arba atsakovas nuperka šokoladinį kiaušinį ir kiša vaikui į burną, nors ieškovė yra atsakovui sakiusi, kad vaikui atopinis dermatitas, negalima valgyti pieno ir saldumynų. Mano, kad reikėtų pereinamojo laikotarpio, nes vaikas negali likti su tėvu vienas. Šiuo metu svarbu, kad nebūtų numatytas bendravimas su nakvynėmis, nes vaikas tikrai būtų labai išgąsdintas. Atostogauti su tėvu vienas vaikas galėtų tik vėliau, gal nuo 6 metų amžiaus ar pan. Paaiškino, kad vaikas keliasi anksti, apie 7 val., taip pat anksti eina miegoti, todėl vaiko perdavimas šeštadieniais ir sekmadieniais 9:30 val., kaip prašo ieškovė, nebūtų problema vaikui. Ji pageidautų nedalyvauti atsakovo bendravime su vaikui, bet taip nesigauna. Pripažino, kad šalys tarpusavyje labai prieštarauja vienas kitam. Nurodė, kad daug tikėjosi iš mediacijos proceso, tačiau realiai mediacija nevyko.

Ieškovės atstovė advokatė akcentavo, kad tvarkos pakeitimai reikalingi, nes esamoje situacijoje, kai vaikas nepasiruošęs nakvoti tėvo namuose, kyla grėsmė, kad atsakovas neimtų įgyvendinti esamos tvarkos priverstinai, kreipdamasis į antstolį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dirba vairuotoju, darbo dienomis vyksta į kitas valstybes, tačiau savaitgaliais dažniausiai būna namuose. Jėga nesiruošia vaiko imti, kiek vaikas norės, tiek su juo ir bendraus. Mano, kad jei ieškovė stengtųsi, tai vaikas su juo bendrautų, o dabar pati ieškovė sukuria stresines situacijas. Pavyzdžiui, atsakovui su vaiku vaikštant daugiabučio kieme, ieškovė nieko nesakiusi vaikui nematant pabėgo, taip buvo bent du kartus, tokiais atvejais vaikais netikėtai pamatęs kad nėra mamos, išsigąsdavo, tuomet atsakovas telefonu kviesdavo mamą atgal, tarp šalių kildavo žodiniai konfliktai. Ieškovė turėtų gražiai atsisveikinti su vaiku, jį paruošti susitikimui su tėvu. Atsakovas sūnų nori auginti vyriškai, kaip vaikiną, mano, kad ieškovė pernelyg baiminasi dėl vaiko. Su ieškove sunku susitarti, todėl įrašius tvarkoje, kad dėl bendravimo detalių sprendžia ieškovė, gali kilti ginčai. Ieškovės kreipimasis į teismą irgi rodo, kad ji labiau siekia diktuoti savo sąlygas, o ne to, kad iš tiesų vyktų bendravimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, ieškovės prašomą tvarką teismo iniciatyva papildant ir detalizuojant.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas T. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra 3 metai 11 mėnesių, jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ieškovės teigimu, ji dirba mokytoja Vilniaus Ateities pagrindinėje mokykloje, atsakovas, jo teigimu, dirba vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-33702-897/2018 buvo panaikintas A. J. ir T. J. bažnytine tvarka pal. Jurgio Matulaičio parapijoje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23161-391/2018, pradėta pagal ieškovės A. J. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri buvo užbaigta teismui 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria šalys be kitų klausimų taip susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku:

6. Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su sūnumi A. J. bendravimo tvarkos:

6.1. atsakovas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį (toliau gali būti vadinama „tėvo savaitgaliu“), išskyrus kai tėvai susitaria, kad tėvas gali praleisti su vaiku ir kitus kiekvieno mėnesio savaitgalius, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos iš anksto su motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku. Iki vaikui sukaks 2 (dveji) metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), tėvo savaitgaliu laikomas laikas šeštadieniais arba sekmadieniais (nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant, miegant dienos miegą pas motiną) ir per susitikimus dalyvaujant vaiko motinai. Kai vaikui sukaks 2 (dveji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tėvo savaitgaliu laikomas laikas šeštadieniais ir sekmadieniais (nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant pas motiną), išskyrus, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip. Kai vaikui sukaks 3 (treji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbini), tėvo savaitgaliu laikomas laikas nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. (vaikui nakvojant pas tėvą), išskyrus, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip;

6.2. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo pusę savo atostogų nuo tada, kai vaikui sukaks 3 (treji) metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Iki vaikui sueis trys metai bendravimas su vaiku tėvo atostogų metu vyks nustatyta tvarka arba atskiru šalių susitarimu;

6.3. apie tai, jog tėvas ketina praleisti su vaiku planuojamas atostogas, jis ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius turi informuoti motiną raštu arba elektroniniu paštu;

6.4. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo laiką kas antras Šv. Kalėdas (pirmąją ar antrąją Šv. Kalėdų dieną), kas antras Šv. Velykas (pirmąją ar antrąją Šv. Velykų dieną), kas antrus Naujuosius metus (gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis) pagal kintamą grafiką (pavyzdžiui: jei Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su motina, tuomet tėvas turi teisę su vaiku praleisti artimiausias Šv. Velykas, o motina ateinančias Šv. Kalėdas, o tėvas Naujuosius metus ir pakaitomis t.t.). Vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu;

6.5. vaiko gimimo dienomis gimtadienių šventės organizuojamos vaiko gyvenamojoje vietoje ar vaiko buvimo vietoje, jeigu vaiko gimtadienis sutampa su tėvo bendravimo su vaiku dienomis;

6.6. oficialių valstybinių švenčių ir kitomis nustatytomis nedarbo dienomis dalį dienos laiko tėvas gali praleisti su vaiku, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos su vaiko motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku;

6.7. tėvas, pageidaudamas susitikti su Vaiku trumpiems iki 2-3 val. pasimatymams, šį laiką turi suderinti su motina ne vėliau, kaip prieš 48 val. iki numatomo susitikimo;

6.8. neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko būklę, įsiklausyti į vaiko interesus ir nuomonę;

6.9. vaiko buvimo su tėvu metu tėvas privalo nedelsiant informuoti motiną apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, traumas, alergines organizmo reakcijas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis;

6.10. tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo savo rizika ir lėšomis užtikrinti vaiko maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą vaikams, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų vaikui daiktų, medikamentų, o esant didesniam atstumui tarp vaiko ir motinos, būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai tėvui kompensuojamos;

6.11. tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo užtikrinti, jog vaikas būtų pasiekiamas tėvo, o vėliau vaikui įgytu telefonu, įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Tėvas turi pranešti motinai apie numatomas ir esamas vaiko būvimo kartu su tėvu vietas;

6.12. tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko pasimatymo metu vaikas būtų prižiūrėtas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir savarankiškumą nepalikti be priežiūros, ypač kelionių metu;

6.13. tiek poriniais, tiek neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku per tėvo dieną ir tėvo gimtadienį (vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu);l

6.14. tiek poriniais, tiek neporiniais metais motina per motinos dieną ir jos gimtadienį su vaiku bendrauja kaip įprastai visą dieną;

6.15. abu tėvai įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vienas kitam matytis ir bendrauti su vaiku, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 6.1 ir 6.2 punktus juos išdėstydama taip: „6.1. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku kas trečią (vieną matosi, du ne – neatsižvelgiant į mėnesio savaitgalius) savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.30 val. iki 16 val., vaikui nakvojant pas motiną, paimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos iš anksto su motina suderintu laiku, ir grąžindamas vaiką motinai šalių suderintu laiku. Jeigu yra būtina, atsižvelgiant į vaiko būseną, vaiko motina gali kartu dalyvauti susitikimuose. 6.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir praleisti su juo pusę savo atostogų atskiru šalių susitarimu, atsižvelgus į vaiko emocinę būklę“.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Analogiška vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, kai tai nekenkia jo interesams įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 3 dalyje.

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad galiojančios tvarkos nuostatų šalys neturi galimybės laikytis, nes šalių mažametis vaikas nepasilieka su tėvu vienas, tėvas nėra pasiėmęs vaiko su nakvyne. Teigė, kad nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu neužtikrina vaiko interesų, o atvirkščiai kelia vaikui didelį stresą, daro psichologinę žalą. Nurodė, kad atsakovas jo bendravimo su sūnumi savaitgaliais neretai būna išvykęs darbo reikalais, palieka sūnų su močiute (savo mama). Atsakovas iš esmės neginčijo, kad jo bendravimas su sūnumi pagal patvirtintą tvarką nevyksta, pripažino, kad vaikas sunkiai su juo pasilieka, tačiau nesutiko su mažesnės apimties tvarkos įtvirtinimu. Teigė, kad ieškovė turėtų dėti daugiau pastangų, kad vaikas norėtų su juo, t. y. vaiko tėvu, bendrauti. Šiuo atveju spręstina, ar ieškovės ieškinio, kuriuo prašoma nustatyti mažesnės apimties bendravo tvarką, iš dalies pakeičiant teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintos tvarkos nuostatas dėl bendravimo savaitgaliais ir atostogų metu, tenkinimas atitiks nepilnamečio A. J. geriausius interesus, taip pat ar nepažeis skyrium gyvenančio vaiko tėvo T. J. teisės bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme ir lavinime (CK 3.161, 3.170 straipsniai).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo, jog faktinis atsakovo bendravimas yra mažesnės apimties nei nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23161-391/2018. Sprendžiant dėl atsakovo argumento, jog nėra būtina keisti teismo nutartimi patvirtintos tvarkos ieškovės prašomų punktų, nes 6.1 punkte yra nuostata „jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip“, taigi galiojanti tvarka leidžia šalims tartis, pastebėtina, kad teismo vertinimu šalys galimai negeba konstruktyviai bendrauti su vaiku susijusiais klausimais. Tokia išvada darytina remiantis šalių parodymais posėdžio metu, kuomet kiekvienas iš vaiko tėvų laikėsi pozicijos, kad jis/ji yra teisus, teigė, kad būtent kitas iš tėvų netinkamai elgiasi ir būtent dėl kito iš tėvų kaltės nevyksta tinkamas tėvo ir vaiko bendravimas. Ieškovė teigė, kad atsakovas nemoka elgtis su vaiku, nekuria su juo ryšio, perleidžia bendravimą savo mamai. Atsakovas savo atsiliepime teigė, kad ieškovė formuoja vaikui tėvo atstūmimo sindromą, posėdžio metu teigė, kad mama turi labiau pasistengti. Taip pat iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP tarnyba) 2020 m. birželio 29 d. pažymos Nr. (11.6)TPS-11107 nustatyta, kad ieškovei kreipusis dėl privalomosios mediacijos šeimos bylose ir VGTP tarnybai išsiuntus atsakovui kreipimąsi, atsakovas pateikė rašytinį nesutikimą vykdyti privalomąją mediacija (ieškinio priedai; 2020 m. rugsėjo 23 d. DOK-27069). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra būtina teismo sprendimu sureguliuoti tarp šalių kilusį ginčą, patikslinant galiojančios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nuostatas.

Atsižvelgdamas inter alia ir į Tarnybos išvadą, teismas vertina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka nepilnamečio A. J. interesus, todėl ieškinio reikalavimus tenkina. Vertintina, kad nors bendru atveju beveik 4 metų amžiaus vaikas galėtų pradėti likti nakvoti kituose (tėvo) namuose, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mažamečio A. J. nakvojimas tėvo namuose atsiskiriant visam savaitgaliui nuo mamos neatitiktų vaiko interesų. Kartu iš dalies sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ieškovės prašomos patvirtinti pakeistos bendravimo tvarkos nuostatos yra nepakankamai konkrečios, galinčios kelti ginčus. Todėl teismas savo iniciatyva ieškovės siūlomas nuostatas konkretizuoja. Iš dalies koreguotinas ir ieškovės prašomas bendravimo laikas, susitikimo laiką šeštadienio rytais nustatant ne 9:30 val. o 10:30 val. – tokiu būdu atsižvelgtina ir į atsakovo, kuris po darbo savaitės turi pailsėti, interesus. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, kuomet jis kartais dėl darbinės veiklos nebūna Lietuvoje, numatomas bendravimo kompensavimo mechanizmas. Nuostata dėl atostogų išdėstoma tokiu būdu, kad palaipsniui būtų kuriamas tėvo ir vaiko saugus ryšys. Naujos nuostatos išdėstomos šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ieškovė ir atsakovas skatintini visus klausimus dėl vaiko pasiėmimo, gražinimo, tvarkos pakeitimo ir pan. derinti susirašinėdami raštu – tokiu būdu susitarimai bus aiškesni, galimai kils mažiau ginčų, šalys išvengs nesusikalbėjimo.

Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti teismo procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodo patyrusi 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (sąskaitos FL21 Nr. 003 (100 Eur), FL21 Nr. 013 (150 Eur), Nr. 19 (200 Eur), 2021 m. sausio 14 d., vasario 2 d. vasario 5 d. mokėjimai bankiniais pavedimais). Atsižvelgiant į bylos apimtį, trukmę, esant pateiktam prašymui su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2021 m. vasario 4 d. DOK-23906), įvertinus, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių atlygių advokatams dydžių, laikytina, kad išlaidos yra pagrįstos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (sumokėtas 2020 m. gegužės 29 d. banko pavedimu Luminor bank AS) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 75+450 = 525 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos visa apimtimi ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurias, ieškinį tenkinus, priskirtinos kompensuoti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuota suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), ši suma valstybės naudai iš atsakovo nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23161-391/2018 patvirtintos taikos sutarties 6.1 ir 6.2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„6.1. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku kas trečio savaitgalio šeštadieniais ir sekmadieniais, pradedant nuo 2021 m. kovo 6-7 d. (vėliau – 2021 m. kovo 27-28 d., balandžio 17-18 d. ir t. t.). Tėvas pasiima vaiką iš vaiko motinos namų ar kitos šalių sutartos vietos šeštadieniais 10.30 val. ir grąžina vaiko motinai iki 16 val., taip pat pasiima vaiką sekmadieniais 9:30 val. ir grąžina iki 16:00 val. Jeigu vaiko tėvas sutinka, vaiko motina gali kartu dalyvauti jo susitikime su vaiku (dalyje susitikimo). Jei konkretų tėvui priskirtą savaitgalį tėvas yra išvykęs darbo reikalais iš Lietuvos Respublikos, bendravo laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį. Apie tai tėvas vaiko motiną informuoja raštu, el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Šis punktas netaikomas didžiųjų metų švenčių (Kalėdų, Velykų) metu – tuomet vadovaujamasi 6.4 punkto nuostatomis.

6.2. Tėvas turi teisę nuo 2022 metų kasmet atostogauti su vaiku ne mažiau kaip 14 dienų per metus. 2022 metais tėvas su vaiku atostogauja ne ilgesniais kaip 3 dienų laikotarpiais nepertraukiamai, 2023 metais – ne ilgesniais kaip 5 dienų laikotarpiais nepertraukiamai, vėlesniais metais – ne ilgesniais kaip 7 dienų laikotarpiais nepertraukiamai.“

Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23161-391/2018 patvirtintą taikos sutartį tokiu 6.16 punktu:

„6.16. Šalys gali raštu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis telefonu ar kitais šalims priimtinais rašytiniais būdais susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti 6.1–6.15 punktuose nurodytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.“

Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė