- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- I-151-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00576-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Pareiškėjas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- I. D., N. D.
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Deltuvaitei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – I. D., N. D. dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo bei pripažinimo rekonstrukcijos projektą parengtą ir suderintą neteisėtai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi (b.l. 40-41) priimtas pareiškėjo V. S. skundas atsakovams – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – I. D., N. D. dėl statybos leidimo Nr. 295-R/99, (koreguoto 2004 m.), išduoto buto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai panaikinimo, 1999 m. spalio 19 d. bei 2004 m. gegužės 13 d. projektavimo sąlygų sąvadų, išduotų buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimui rengti, panaikinimo bei pripažinimo neteisėtu buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvę bendraturčiai A. ir I B. 1999 m. parengė rekonstrukcijos projektą, numatantį sujungti butą Nr. 2A ir buto Nr. 2 vieną kambarį bei prijungti rūsio patalpas (padidinus buto bendrą plotą nuo 29 kv.m. iki 52 kv.m.), neturint namo bendros nuosavybės bendraturčių sutikimo dėl šios nuosavybės rekonstrukcijos. Skunde pažymi, jog remiantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, tam, kad gauti projektavimo sąlygų sąvadą tokiam projekto rengimui, jį suderinti bei gauti statybos leidimą šio projekto įgyvendinimui, užsakovas privalėjo pateikti namo bendraturčių sutikimą, dėl planuojamos rekonstrukcijos, nes prie butų numatoma prijungti bendrosios nuosavybės (rūsio) patalpas, keičiant šių rūsio patalpų paskirtį (iš sandėlio į gyvenamosios) bei teisinį statusą (iš bendrosios nuosavybės į asmeninę). Teigia, kad Statybos įstatyme ir jo pagrindu priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta statinio bendraturčių interesų apsauga vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise, namo patalpų savininkams. Taip pat pažymi, kad nesant bendraturčių sutikimo rekonstruoti rūsio (pusrūsio) patalpas bei įrenginėti priestatą prie namo ant pusrūsio stogo, kurie yra bendra dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, užsakovams negalėjo būti išduotos projektavimo sąlygų sąvadas, remiantis to metu galiojančio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pažymi, jog remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos (palėpės, rūsio patalpos ir pan.), pagrindinės namo rekonstrukcijos (pamatai, sienos, stogas i kt.), todėl rekonstruojant namo bendro naudojimo objektus, privaloma gauti bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą. Teigia, kad projektavimo sąvado ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas numatė, jog statinio rekonstravimui arba kapitaliniam remontui atlikti, statytojas (užsakovas) privalo gauti ir savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam valstybės tarnautojui) pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą.
Atsakovų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovų nuomone ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir apie tai atsakovai nurodė atsiliepimuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (b.l. 80-84) nurodo, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija yra baigta ir įteisinta statybos užbaigimo aktu (2009 m. lapkričio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7)). Pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą administraciniam teismui ginčas būtų teismingas tik tuomet, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo, jog įvertinant pareiškėjo skunde dėstomus motyvus ir prašomus panaikinti aktus, teismo spendimu būtų naikintinas statybos užbaigimo aktas, o atsižvelgiant į tai, kad galimai yra pažeidžiami pareiškėjo pagrįsti interesai, atsirastų pagrindas kreiptis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
Atsiliepime Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (b.l. 73-76) nurodo, jog statybos teisiniai santykiai dėl savo kompleksinio pobūdžio nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų. Bylų paskirstymą tarp šių teismų apibrėžia Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalis, numatanti, kad bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos bylos dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, o administraciniame teisme, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba jau pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymi, jog tokią teismų praktiką formuoja ir Specialioji teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju pagal statybos leidimą Nr. 295-R/99 ir 2004 m. pakoreguotą statinio projektą butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra baigtas rekonstruoti ir atsirado statybos padariniai, todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Skundu prašoma panaikinti statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą ir pripažinti rekonstrukcijos projektą parengtą ir suderintą neteisėtai.
Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas toks reglamentavimas: įstatymu nustatyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (žr.: Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras p. Vilniaus rajono savivaldybės administraciją ir kt., 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., 2012 m. kovo 23 d. nutartis, priimta byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos p. UAB „Elguva“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje A. D. v. E. Š. ir Kauno miesto savivaldybės administracija).
Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo (b.l. 118-119) matyti, jog buto (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija yra baigta ir tai įtvirtinta 2009 m. lapkričio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-768-(14.7).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nors ir neprašo pašalinti statybos padarinius, o tik panaikinti statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą bei pripažinti rekonstrukcijos projektą parengtą ir suderintą neteisėtai, tačiau atsižvelgus į tai, kad rekonstrukcijos darbai yra baigti bei į paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai iškilo abejonių dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui išspręsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 105 - 106 straipsniais,
nutaria:
kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti.
Nutartis neskundžiama.