Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. skundą dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. Ž. prašymas dėl naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. nuostatų taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2015 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismas nutartimi netenkino nuteistojo A. Ž. prašymo dėl naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. nuostatų taikymo.

Pareiškėjas A. Ž. skundžia 2015 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartį. Skunde teigiama, jog už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d., padarymą nuteistajam A. Ž. paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis skunde toliau teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nurodė nusikalstamų veikų motyvus. Pataisos namuose nuteistasis A. Ž. sutiko dirbti ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. Ž. jokių drausminių nuobaudų neturi bei yra vieną kartą skatintas. Paleistas į laisvę nuteistasis A. Ž. žada gyventi su šeima bei laikytis įstatymų ir gyventi dorą gyvenimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. Ž. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Skundas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu ir turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

2014 m. spalio 9 d. Plungės rajono apylinkės nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tyčinių sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą 3 metams 8 mėnesiams. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. Ž. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. Ž. iki nuteisimo 2014 m. spalio 9 d. Plungės rajono apylinkės nuosprendžiu buvo teistas 4 kartus, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui. Asmens teistumas apibūdina jo asmenybę, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Be to, nuteistajam A. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., jau buvo taikytas, todėl darytina išvada, kad bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atlikimu nuteistajam A. Ž. neturi poveikio.

Nuteistojo A. Ž. skundo argumentai, kad jis laisvės atėmimo vietoje sutiko dirbti, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, laisvėje ruošiasi gyventi su šeima, pasižada laikytis įstatymo, įvertinus kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarties naikinti nėra pagrindo, o nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 1 d., 8 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.