Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-636-227/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
2A-636-227/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė
Atsakovas
A. K., A. J., Z. K., Č. R.
Ieškovas
BUAB „Germikus“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –636– 227/ 2015

Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-05971-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.2.7; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui L. P.,

atsakovų A. K. ir Z. K. atstovui advokatui A. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-812/2015 pagal ieškovės BUAB „Germikus“ ieškinį atsakovams A. K., Z. K., Č. R. M, A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Germikus“ ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. K., Z. K., Č. R. M. ir A. J. 24 050,34 Eur (83 041 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2014-06-03 Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Germikus“ bankroto bylą. Atsakovas Z. K. bendrovės vadovu buvo nuo bendrovės įregistravimo dienos 2001-03-05 iki 2014-06-20. Taip pat faktiniu bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2001-11-06 iki 2002-05-02, buvo atsakovas A. J.. Viešojo registro duomenimis A. K. bendrovės akcininku buvo nuo 2001-03-05 iki 2009-07-22, Č. R. M. – nuo 2009-07-22 iki šio laiko. A. J. pasirašė 2002-01-01 bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad grynasis nuostolis per metus sudarė 26 520 Lt. Atsakovas A. J. taip pat patvirtino bendrovės 2002-01-01 balansą, pagal kurį bendrovė turto turėjo už 92 373 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 85 025 Lt, iš jų mokesčiams, darbo užmokesčiui ir draudimo įmokoms skola buvo 69 409 Lt. Skolų mokėjimo terminai buvo suėję, todėl tuo laiku bendrovė buvo jau nemoki, jos skolos buvo daugiau kaip pusė į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujant A. J. bendrovė tapo nemokia, nevykdė įsipareigojimų mokėti mokesčius, didėjo skolos, todėl atsakovas A. J. privalo atlyginti žalą. Buvę bendrovės vadovai, akcininkai neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų ir turto. 2014-08-19 nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino ieškovės bankroto byloje kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą – VSDFV Panevėžio skyrius, 73 041 Lt. Atsakovas Z. K., būdamas atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą, turėjo turtą perduoti bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė. Atsakovo Z. K. atsakomybė kyla CK 2.82, 2.87 straipsnių, ABĮ 37 straipsnio pagrindu. Atsakovai A. J. ir Z. K., žinodami blogą bendrovės finansinę padėtį, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Šių pareigų neatliko ir akcininkai, kurie taip pat žinojo bendrovės finansinę padėtį. Atsakovai neperdavė bankroto administratoriui turto, jo neišsaugojo, todėl turi atlyginti bendrovei prarasto turto vertę, iš jų solidariai priteistina 2896,20 Eur (10 000 Lt) neišsaugoto turto vertė kaip žalos atlyginimas. Likusios žalos dydis apibrėžiamas kreditorių reikalavimų suma - 21 154,14 Eur (73 041 Lt), tarp jos ir įmonės savininkų bei vadovų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jiems nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo metu, kai paaiškėjo įmonės nemokumo būsena, įmonės turto galėjo užtekti atsiskaitymui su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. K., Z. K. ir A. J. 21 154,14 Eur žalos atlyginimą, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Nustatė, kad 2014-06-03 Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Germikus“ bankroto bylą (b.l. 6) ir 2014-08-19 patvirtino kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus 21 154,14 Eur (73 041 Lt)kreditorinį reikalavimą (b.l. 8). Įvertino, kad bendrovės direktorius Z. K. neperdavė ieškovės bankroto administratoriui bendrovės turto pagal bendrovės sudarytą balansą ir dokumentų (b.l. 9,10). Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis, UAB „Germikus“ įstatai registruoti 2001-03-05, bendrovės akcininkais registruoti A. K., nuo 2001-03-05 iki 2009-07-22, Z. K. – nuo 2009-07-22 iki 2009-07-22, Č. R. M. – nuo 2009-07-22. Bendrovės direktorius – Z. K. – nuo 2001-03-05 iki 2014-06-20. (b.l. 11-13). Taip pat nustatė, kad 2002-01-03 A. K. pardavė atsakovui Z. K. 10 000 vnt. jam priklausančių UAB „Germikus“ akcijų (b.l. 45), tačiau laikė, kad jis atsakingas už bendrovei padarytą žalą, nes apie įmonės nemokumą žinojo, pardavė tėvui faktiškai nemokios įmonės akcijas, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atmetė ieškovės teiginį, kad A. K. buvo akcininku iki 2009-07-22.

Įvertino, kad Z. K. bendrovės vadovu buvo nuo bendrovės įregistravimo dienos 2001-03-05 (b.l. 122) iki 2001-10-15 (b.l. 192), A. J. dirbo UAB „Germikus“ direktoriumi nuo 2001-10-18 iki 2002-04-25 (b.l. 192). Laikotarpiu nuo 2002-04-25 duomenų byloje apie kito ieškovo direktoriaus paskyrimą nėra. Iš A. J. paaiškinimų nustatė, kad nuo 2002-01-03 Z. K. buvo UAB „Germikus“ vienintelis akcininkas, su juo, kaip su savininku, darbo laikotarpiu bendravo atsakovas direktorius A. J.. Nesant kitų patikimų duomenų apie direktoriaus priėmimą į darbą po A. J. atleidimo, teismas vadovavosi VĮ „Registrų centro“ JAR duomenimis ir darė išvadą, kad nuo 2002-04-25 bendrovės faktiniu direktoriumi iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo Z. K..

Vertindamas UAB „Germikus“ veiklą ir finansinę padėtį teismas nustatė, kad UAB „Germikus“ skola biudžetui 2008-08-18 buvo 73 041 Lt, iš jų – 66 914 Lt įmokų už samdomus darbuotojus skola ir 6127 Lt delspinigių. Iš VSD ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės apyskaitos už 2001 m. IV ketvirtį duomenų (Forma 4) nustatė, kad per 2001 m. bendrovėje buvo priimta dirbti 120 žmonių, atleista 65, paskutinį metų ketvirtį bendrovėje dirbo 55 darbuotojai, draudėjo mokėtinos sumos VSDFV biudžetui 2001 m. pabaigoje sudarė 46 483 Lt, iš šios sumos – nepadengtas įsiskolinimas – 22 821 Lt (b.l. 110, 111). 2002 m. I ketvirčio pabaigoje bendrovės skola biudžetui sudarė jau 48 489 Lt (padidėjo 25 668 Lt), 2002 m. sausio-kovo mėnesiais nebuvo sumokėta jokių įmokų VSDFV biudžetui (b.l. 111), 2002 m. II ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) buvo atleisti faktiškai visi bendrovės darbuotojai, dirbančiųjų ketvirčio pabaigoje – 2 žmonės, draudėjo įsiskolinimas ketvirčio pabaigoje biudžetui - 66 914 Lt, įmokos nebebuvo mokamos (b.l. 112). 2003 m. I ketvirčio duomenimis – bendrovės skola VSDFV biudžetui tokia pati – 66 914 Lt, bendrovėje liko dirbti vienas asmuo (b.l. 113), 2003 m. III ketvirtį bendrovės skola biudžetui nesikeitė (66 914 Lt), dirbančiųjų bendrovėje nebebuvo (b.l. 114). Iš 2002-01-01 UAB „Germikus“ balanso duomenų nustatė, kad bendrovė 2001-12-31 turėjo trumpalaikio turto už 92 118 Lt, kurio faktiškai nevaldė balanso sudarymo laiku, nes kaip turtas nurodytas 91 769 Lt - pirkėjų įsiskolinimas ir 349 Lt grynieji pinigai kasoje, 10 000 Lt įstatinis kapitalas, rezervas – 7348 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 85 025 Lt, iš kurių – finansinės skolos sudarė 13 946 Lt, skolos, susijusio su prekių pardavimu – 1670 Lt, nesumokėti mokesčiai – 17 674 Lt, atlyginimai darbuotojams ir socialinis draudimas - 51 735 Lt (b.l. 79-80, 85). Iš 2001-01-01 pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovo A. J. paaiškinimų nustatė, kad bendrovė vykdė veiklą tiek 2001 m., tiek 2002 m. 2001 m. bendrovės pardavimai sudarė 185 257 Lt, iš jų parduotų prekių savikaina – 146 025 Lt, bendrasis pelnas – 39 232 Lt, tačiau veiklos sąnaudoms (41 876 Lt) viršijus grynąjį pelną, ataskaitinių metų nuostolis sudarė 2652 Lt (b.l. 80,81,82).

Pripažino, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga nuo pat jos vykdymo pradžios tiek vadovaujant Z. K., tiek A. J., 2001-12-31 dienai bendrovė vykdė veiklą ir iš dalies atsiskaitė su VSDFV, sumokėdama biudžetui 23 622 Lt įmokų, tačiau liko skolinga 22 821 Lt įmokų, liko nesumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai valstybės biudžetui, paslaugų tiekėjams (2002-01-01 balanso duomenys). Mokėjimai atlikti vadovaujant A. J. 2001 m. spalio, gruodžio mėnesiais. Nuo 2002 m. bendrovė nustojo mokėti įmokas kreditorei VSDFV. 2002 m. sausio-kovo mėnesiais skola VSDFV biudžetui padidėjo 25 668 Lt nesumokėtų įmokų dalimi ir 582 Lt delspinigių dalimi (b.l. 111), 2002 m. balandžio-birželio mėnesiais palikus dirbti bendrovėje tik du darbuotojus, įmonė faktiškai veiklos nebevykdė, jos skola, atėmus antstolių išieškotą 5000 Lt skolą, pasiekė 66 914 Lt sumą. Todėl teismas darė išvadą, kad įmonė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo būseną jau 2002-01-01.

Pažymėjo, kad nėra duomenų apie jokius akcininkų priimtus sprendimus, susijusius su bendrovės veiklos gerinimu, nuostolingos veiklos priežasčių nustatymu ir sprendimų iš susidariusios situacijos ieškojimu, nebuvo sprendžiama dėl administracijos vadovo tinkamumo eiti pareigas tiek akcininku būnant A. K., o vadovaujant Z. K. ir A. J., tiek akcininku tapus Z. K., o vadovaujant A. J. ir faktiškai pačiam Z. K., todėl UAB „Germikus“ akcininkai A. K. ir Z. K., bendrovėje faktiškai neatliko jokių dalyviui būdingų funkcijų, strateginio bendrovės valdymo veiksmų, nepateisinamai nesirūpino jos komerciškai naudinga veikla, jos tęstinumu, pelno siekimu, nors UAB „Germikus“ 2002-01-01 balanso patvirtinimo metu jau buvo nemoki ir įmonėje buvo atleidžiami darbuotojai, todėl toks neveikimas laikytinas pagrindas pripažinti kaltu. Sprendė, kad A. K., Z. K., žinodami apie įmonės nemokumo būseną, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimas kreditoriui VSDFV augo toliau, kol 2002 m. II ketvirtyje pasiekė 66 914 Lt sumą (kreditorinio reikalavimo suma be delspinigių). Pripažino, kad akcininkų A. K. ir Z. K. nesąžiningas neveikimas susijęs priežastiniu ryšiu su UAB „Germikus“ negalėjimu vykdyti prievoles. Akcininko A. K. neveikimą laikotarpiu 2001-03-05-2002-01-03, tęsė Z. K. laikotarpiu 2002-01-03 -2009-07-22. Pripažino, kad nors neveikimo laikotarpis yra skirtingas, tačiau glaudžiai susijęs, bendra įmonės skolų suma susidarė akcininku būnant A. K. (2002-01-01 sudarė 85 025 Lt), skola VSDFV biudžetui susidarė nuo 2001 m. lapkričio mėnesio (įmokų nemokėjimo pradžia, b.l. 120) akcininku būnant taip pat A. K., o akcininku tapus Z. K., per laikotarpį iki 2002-06-30, skola kreditoriui VSDFV pasiekė 66 914 Lt sumą (b.l. 112). Įvertino, kad A. J. vadovavimo UAB „Germikus“ laikotarpiu nuo 2001-10-18 iki 2002-04-25 bendrovės neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai 2002-01-01 pasiekė 85 025 Lt sumą, o antro ketvirčio pabaigoje – vien VSDFV kreditorinis įsipareigojimas pasiekė 66 914 Lt. Pripažino, kad A. J. nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai po 2002-01-01 balanso sudarymo, jos kreditorinis įsipareigojimas VSDFV biudžetui, kurio ji nebegalėjo įvykdyti, išaugo nuo 22 821 Lt iki 73 041 Lt. Tokį atsakovo A. J. neveikimą teismas vertino kaip pagrindą pripažinti kaltu bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovės kreditoriaus patirta žala 21 154,14 Eur (73 041 Lt). Pripažino, kad laikotarpiu po A. J. darbo santykių nutrūkimo, nuo 2002-04-26, kai įmonė buvo jau nemoki, Z. K., būdamas tiek įmonės dalyviu, tiek faktiniu valdymo organu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toks jo neveikimas yra pagrindas pripažinti kaltu bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovės kreditoriaus patirta žala 21 154,14 Eur (73 041 Lt). Pripažino, kad nenustatyta akcininku 2009-07-22 tapusio R. Č. (Ch.), neteisėtų ir kaltų, kaip juridinio asmens dalyvio veiksmų ar neveikimo, lėmusių bendrovės nemokumą, kreditorinių įsipareigojimų atsiradimą, padidėjimą, kaip kreditoriaus patirtą žalą, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestas kaip neįrodytas. Kadangi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovai Z. K., A. J. ir savininkai A. K., Z. K., sprendė, kad yra pagrindas byloje taikyti solidariąją skolininkų atsakomybę (CK 6.6 str. 3 d.) nepaisant to, ar tokios pareigos nevykdymo pasekmės atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo numatytos LR Įmonių bankroto įstatyme, o padaryta žala šiuo atveju yra tokio dydžio, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti – 21 154,14 Eur (73041 Lt). Atsakovų A. J., A. K. prašymą taikyti reikalavimui ieškinio senatį atmetė pripažinus, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme priimta 2014-06-03, ieškinys pareikštas 2014-09-11, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti byloje nėra praleistas. Ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų ir neišsaugoto bei neperduoto turto vertę, lygią bendrovės įstatinio kapitalo sumai 2896,20 Eur (10 000 Lt), netenkino, nenustačius, kad atsakovai pasisavino kokį nors bendrovės turtą, lėšas, dėl ko bendrovė tapo nemoki. Ieškinį patenkinus iš dalies (88 %), iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d., 92 str., 96 str.): iš atsakovų priteistinos 63,72 Eur ieškovės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, iš kiekvieno atsakovo po 21,24 Eur, 635 Eur žyminis mokestis ir 29,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš kiekvieno po 221,63 Eur. Atsakovui A. K. iš ieškovės priteistos 41,64 Eur atstovavimo išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovui solidariai ir iš A. K. yra priteista 21 154,14 Eur žalos atlyginimo, 5 % procentų dydžio metinės palūkanos, 21,24 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos, taip pat priteista iš jo valstybei 221,63 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Prašo priteisti iš ieškovo apeliantui bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria ieškovo ieškinys A. J. atžvilgiu patenkintas, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą ar taikant ieškinio senatį, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „Germikus“ atsiliepimais prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti teismo sprendimą jai priteisiant bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. J. atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra, sutiko su skundu tiek, kiek jo nurodyti pagrindai ir motyvai neprieštarauja jo paties apeliaciniam skundui.

Atsakovas A. K. atsiliepimu į A. J. apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su skundu.

Žemesnės instancijos teismas

Atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą Panevėžio apygardos teisme 2015-09-15 buvo gautas ieškovės BUAB „Germikus“ ir A. J. prašymas patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos iš A. J. piniginės sumos, bei panaikinti jo turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, likusią sprendimo dalį paliekant galioti. Nurodo, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės .

Panevėžio apygardos teismo 2015-09-16 nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas ir paskirtas teismo posėdis apeliacinių skundų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu ieškovė BUAB „Germikus“ ir apelianto A. K. atstovas pateikė jų sudarytą taikos sutartį, kurią prašo tvirtinti. Šalims žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės .Ieškovė palaikė prašymą tvirtinti taikos sutartį, sudarytą su atsakovu A. J..Paaiškino, kad A. K. ir Z. J. sumokėjo taikos sutartimi sutartas pinigų sumas- po 2000 Eur kiekvienas. Be to, ieškovė pateikė rašytinius ieškinio atsisakymus atsakovams A. J. ir A. K. dėl kiekvienam iš jų tenkančios 1/3 dalies nuo 21154,14 Eur sumos, t. y. po 7051,38 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai su Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p, 293 str. 4 ir 5 p ). Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas žalos atlyginimas solidariai su A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijai nutarus peržengti skundo ribas (CPK 320 str., 326 str.1 d. 3p). Palikti nepakeista sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas (CPK 326 str. 1 d. 1p).

Dėl atsisakymo dalies ieškinio ir taikos sutarties patvirtinimo.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš keturių atsakovų 21154,14 Eur žalos atlyginimo. Sprendimo, kuriuo priteista jos prašoma suma iš trijų atsakovų: A. K., Z. K. ir A. J. – neskundė. Posėdžio metu ieškovė pateikė rašytinius ieškinio atsisakymus atsakovams A. J. ir A. K. dėl kiekvienam iš jų tenkančios 1/3 dalies nuo 21154,14 Eur sumos, t. y. po 7051,38 Eur. Ieškovės atstovas patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. t.y, kad teismui priėmus jos atsisakymą nuo ieškinio bylą teismas nutrauks ir ieškovė neturės teisės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiam prašymui neprieštarauja kiti proceso dalyviai. Tam neprieštarauja kiti proceso dalyviai. Todėl priimtinas minėtas ieškovės atsisakymas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 140 str. 1 d, 293 str. 1 d. 4 p)

Byloje pateikta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir apelianto- atsakovo A. J.. Posėdžio metu ieškovė pateikė taikos sutartį, sudarytą ir su antru apeliantu- atsakovu A. K.. Ieškovė prašo šias sutartis patvirtinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad šalys taikiai sutarė dėl bylos baigties ir apeliantai sutarties sąlygas įvykdė- sumokėjo taikos sutartimi sutartas pinigų sumas- kiekvienas po 2000 Eur. Šiam prašymui neprieštarauja advokatas A. J., atstovaujantis atsakovus A. K. ir Z. K..

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Iš teismui pateiktų rašytinių taikos sutarčių sąlygų matyti, kad pateiktomis taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį teisminį ginčą ir užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 str.). Taikos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarčių projektuose patvirtinta, kad šalims žinomos taikos sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, numatytos CPK 293-294 straipsniuose, kliūčių tvirtinti taikos sutartis, nenustatyta.

Aptartais argumentais tvirtintina ieškovės sudarytos taikos sutartys su apeliantais- atsakovais A. K. ir A. J. ir naikintina šių atsakovų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai su Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 21.154,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 ir žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir ši bylos dalis nutrauktina(CK 6.983 str., CPK 293 str. 1 d.5 p., 326 str. 1 d. 5 p) .

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl iš atsakovų A. J. ir A. K. priteisiama po 25 proc. žyminio mokesčio, kas sudaro po 52,88 Eur iš kiekvieno (CPK 83 str. 1 d. 8 p, 87 str.2 d). Taikos sutarties šalys susitarė, kad joms lieka jų turėtos atstovavimo išlaidos, todėl jos neskirstomos. Ieškovė atleista nuo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėjimo, todėl jos priteistinos iš atsakovų A. J., A. K. (CPK 92, 93 str).

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškinio ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Z. K. atžvilgiu

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, tai, kad skundžiamu sprendimu buvo priteista solidariai iš trijų atsakovų, tarp jų Z. K., 21154,14 Eur žalos atlyginimo B UAB „Germikus“, teismas priėmė ieškovės atsisakymus apeliantų A. K. ir A. J. atžvilgiu nuo dalies ieškinio (kiekvieno atžvilgiu po 7051,38 Eur) ir patvirtino taikos sutartį, esant viešam interesui bylą išnagrinėti teisingai , sprendžia, kad yra pagrindo išeiti už skundo ribų, kaip buvo įspėti proceso dalyviai (CPK 320 str. 2 d). Sprendimo dalis Z. K. atžvilgiu keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)..

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad UAB „Germikus“ įsteigta ir įstatai registruoti 2001-03-05. Atsakovas Z. K. direktoriumi registruotas nuo 2001-03-05 iki 2014-06-20 (bankroto bylos iškėlimo). Akcininku nuo 2001 -03-05 iki 2009 -07-22 buvo A. K., po to vieną dieną (2009 -07-22) - akcininkas Z. K., o nuo 2009-07-22- akcininkas R. Č. (b.l.158). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2002-01-03 A. K. pardavė atsakovui Z. K. 10 000 vnt. jam priklausančių UAB „Germikus“ akcijų (t.1, b.l. 45), akcijų perleidimas deklaruotas pateikus 2001, 2002 metų gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas A. K. buvo UAB „Germikus“ akcininku laikotarpiu nuo 2001-03-05 iki 2002-01-03, o laikotarpiu nuo 2002-01-03 iki 2009-07-22 vieninteliu įmonės akcininku buvo Z. K.. Nors VĮ „Registrų centro“ duomenimis Z. K. buvo bendrovės vadovu nuo 2001-03-05 iki 2014-06-20 (t.1, b.l. 11-13), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma, kad Z. K. vadovu buvo nuo 2001-03-05 iki 2001-10-15, A. J. dirbo UAB „Germikus“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2001-10-18 iki 2002-04-25 (t.1, b.l. 192), o nuo 2002-04-25 bendrovės faktiniu direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo buvo Z. K..

Byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokia. Ieškinio suma- visa kreditorinių reikalavimų suma.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216, galiojantis nuo 2001-07-01) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo dienos buvo ir yra nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Nors iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui gali kilti civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t.y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-650/2003). Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad dėl delsimo kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo atsakomybė galėjo kilti tiek vadovui, tiek įmonės savininkams, o byloje turi būti sprendžiama, ar pagal konkrečias aplinkybes įmonės vadovas ir/ar akcininkas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą, ar šis uždelsimas sukėlė ieškovo nurodomą žalą, t. y. būtina nustatyti visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp jų, o vadovo ir/ar akcininko kaltė, nustačius pirmiau paminėtas sąlygas, preziumuojama (CK 6.246-6.249 str.).

Siekiant nustatyti įmonės vadovo (savininko) civilinės atsakomybės (ne)buvimo prielaidas nesikreipus į teismą kelti nemokiai įmonei bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui ar savininkui atsirado tokia pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas ar savininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Nors įmonės vadovas ir savininkas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

Spręsdamas dėl ieškovės mokumo pirmosios instancijos teismas sprendime tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų – ir pateiktus įmonės balansų duomenis. Byloje iš 2002-01-01 UAB „Germikus“ balanso duomenų, kuris patvirtintas 2002-04-14, buvo nustatyta, kad bendrovė 2001-12-31 turėjo trumpalaikio turto už 92 118 Lt (91 769 Lt - pirkėjų įsiskolinimas ir 349 Lt grynieji pinigai kasoje, 10 000 Lt įstatinis kapitalas, rezervas – 7348 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 85 025 Lt, iš kurių – finansinės skolos sudarė 13 946 Lt, skolos, susijusio su prekių pardavimu – 1670 Lt, nesumokėti mokesčiai – 17 674 Lt, atlyginimai darbuotojams ir socialinis draudimas - 51 735 Lt (b.l. 79-80, 85). Iš 2001-01-01 pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovo A. J. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė vykdė veiklą tiek 2001 m., tiek 2002 m. 2001 m. bendrovės pardavimai sudarė 185 257 Lt, iš jų parduotų prekių savikaina – 146 025 Lt, bendrasis pelnas – 39 232 Lt, tačiau veiklos sąnaudoms (41 876 Lt) viršijus grynąjį pelną, ataskaitinių metų nuostolis sudarė 2652 Lt (t.1, b.l. 80,81,82). 2001-12-31 duomenimis bendrovė 2001 metais vykdė veiklą ir iš dalies atsiskaitė su VSDFV, sumokėdama biudžetui 23 622 Lt įmokų, tačiau liko skolinga 22 821 Lt įmokų, liko nesumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai valstybės biudžetui, paslaugų tiekėjams (t.1, b.l. 110). Mokėjimai atlikti vadovaujant A. J. 2001 m. spalio- gruodžio mėnesiais. Nepaneigtas ieškovo teiginys, kad privalomų eilinių mokėjimų bendrovė lapkričio mėnesį neatliko. Galima spręsti, kad gruodžio mėnesio mokėjimu buvo užskaitytos senesnės skolos. Nuo 2002 m. bendrovė nustojo mokėti įmokas kreditorei VSDFV. 2002 m. sausio-kovo mėnesiais skola VSDFV biudžetui padidėjo 25 668 Lt nesumokėtų įmokų dalimi ir 582 Lt delspinigių dalimi (t.1, b.l. 111), buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (dalis išieškota 2002-04 mėn), 2002 m. balandžio-birželio mėnesiais palikus dirbti bendrovėje tik du darbuotojus, įmonė faktiškai veiklos nebevykdė, jos skola, atėmus antstolių išieškotą 5000 Lt skolą, pasiekė 66 914 Lt sumą, taip pat priskaičiuota 582 Lt delspinigių (t.1, b.l. 112). Iš VSD ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės apyskaitos už 2001 m. IV ketvirtį duomenų (Forma 4) nustatyta, kad per 2001 m. bendrovėje buvo priimta dirbti 120 žmonių, atleista 65, paskutinį 2001 m. metų ketvirtį bendrovėje dirbo 55 darbuotojai. Draudėjo mokėtinos sumos VSDFV biudžetui 2001 m. pabaigoje sudarė 46 483 Lt, per IV ketvirtį sumokėta 23 662 Lt ir liko 22 821 Lt skola (b.l. 110). 2002 m. I ketvirčio pabaigoje bendrovės skola biudžetui sudarė jau 48 489 Lt (padidėjo 25 668 Lt) ir priskaičiuota 582 Lt delspinigių, įmokos VSDFV visai nemokėtos (b.l. 111). 2002 m. II ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais) buvo atleisti faktiškai visi bendrovės darbuotojai, dirbančiųjų ketvirčio pabaigoje – 2 žmonės. Kokio dydžio bendrovės įsiskolinimas nurodytu laiku - duomenų nėra. Pateiktais duomenimis – už 2002 m. IV ketvirtį, bendrovės skola VSDFV biudžetui– 66 914 Lt, delspinigiai- 582 Lt, bendrovėje liko dirbti vienas asmuo (b.l. 112). Nuo to laiko skolos dydis keičiasi tik priskaičiuojamais delspinigiais. Taip 2003 m. I ketvirtyje delspinigiai-5465 Lt, o 2003 m. III ketvirtyje- 6127 Lt(b.l.114). Faktiškai bendrovė nustojo vykdyti veiklą atleidus jos darbuotojus 2002 m. II ketvirtyje (balandžio-birželio mėnesiais). UAB „Germikus“ skola biudžetui 2008-08-18 buvo 73 041 Lt, iš jų – 66 914 Lt įmokų už samdomus darbuotojus skola ir 6127 Lt delspinigių (t.1, b.l. 107-108, 46).

Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad įmonės nemokumas tuo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įvertintina, kad 2001-12-31 bendrovė vykdė veiklą ir 2001 metų pabaigoje iš dalies atsiskaitė su VSDFV, sumokėdama biudžetui didesniąją (23 622 Lt)įmokų dalį, likdama skolinga 22 821 Lt įmokų, šie mokėjimai buvo atlikti vadovaujant A. J. 2001 m. spalio, gruodžio mėnesiais, už 2001 m. lapkričio mėnesį įmokos nesumokėjo, o nuo 2002 m. bendrovė visiškai nustojo mokėti įmokas kreditorei VSDFV. 2001-12-31 dienai įmonės finansinės skolos sudarė 13446 Lt, skolos tiekėjams 1670 Lt, tačiau nėra duomenų, kiek buvo pradelsti minėti mokėjimai. Įvertintina, kad bankroto byloje buvo patvirtintas tik kreditoriaus VSDFV reikalavimas, duomenų, jog nebuvo atsiskaityta su darbuotojais (nors 2001-12-31 nurodyta, kad per vienerius metus mokėtini atlyginimai ir socialinis draudimas sudaro 51735 Lt) nėra, įmonė veiklą vykdė labai trumpą laiką (nuo 2001-03-05), todėl dėl apyvartinių lėšų stygiaus, vėluojančių atsiskaitymų (91 769 Lt pirkėjų įsiskolinimas) laiku negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų, dėl ko tik metų pabaigoje pradėjo mokėti mokesčius.

Teisėjų kolegija pastebi, kad 2002 m. 01-03 mėnesiais skola VSDFV biudžetui padidėjo 25 668 Lt nesumokėtų įmokų dalimi (skola biudžetui sudarė jau 48 489 Lt) ir 582 Lt delspinigių dalimi (t.1, b.l. 111). Atsakovas A. J. patvirtino, kad įmonės veikla tapo nuostolinga ir finansinė situacija tik blogėjo, 2002 m. 04-06 mėnesiais palikus dirbti bendrovėje tik du darbuotojus, įmonė faktiškai veiklos nebevykdė, pagal VSDFV sprendimus 2002-04-10 priverstine tvarka išieškota tik 5000 Lt skola. Balansas buvo sudarytas 2002- 04-14, todėl pripažintina, kad pasibaigus 2002 metų I ketvirčiui, t.y. 2001-04-01 konstatuotinas įmonės nemokumas ir atsirado įstatyminė pareiga kreiptis vadovui ar akcininkui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nustatyta, kad A. J. buvo direktoriumi nuo 2001-10-18 iki 2002-04-25. Tuo metu akcininku buvo Z. K., kuris neprieštaravo dėl A. J. atleidimo ir nereikalavo, kad A. J. inicijuotų bankroto bylos iškėlimą. Esant šioms aplinkybėms, Z. K., kaip akcininkas, turėjo paskirti naują vadovą ar pats kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jai tapus nemokia, juo labiau, kad darbuotojai buvo atleisti ir bendrovė veiklos nevykdė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas Z. K., būdamas tiek įmonės dalyviu, tiek faktiniu valdymo organu nuo 2002-04-26, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl buvo pagrindas pripažinti jį kaltu bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovės kreditoriaus patirta žala. Z. K., žinodamas ar turėdamas žinoti apie įmonės nemokumo būseną, nes balanso duomenys jau buvo sudaryti ir pateikti, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, arba nedelsiant paskirti kitą vadovą, tačiau šios pareigos nevykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas Z. K. neteisėtas neveikimas (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), dėl ko ieškovei buvo padaryta žala.

Atsakovas Z. K. nors ir neginčija teismo sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, kad byloje yra viešas interesas nustatyti bylos tiesą, pasisako dėl žalos apskaičiavimo būdo ir Z. K. tenkančios civilinės atsakomybės dydžio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Germikus“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 21 154,14 Eur (73 041 Lt) ir šią sumą laikė žala atsiradusia dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovės prašymas ir teismo sprendimas priteisti solidariai iš atsakovų žalą- visų kreditorinių reikalavimų sumą, neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tapus įmonei nemokiai, neatitinka teismų praktikoje formuojamų žalos dydžio nustatymo principų tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos žalos dydį, iš tikrųjų netinkamai taikė jos dydžio apskaičiavimo būdą, aiškiai nukrypdamas nuo teisminėje praktikoje nustatytų taisyklių. Pažymėtina, kad svarstant vadovo (savininko) neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydį, turi būti nustatinėjama įmonės bendra nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo išaugusių skolų suma, nes vadovas (savininkas) atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą ir nustatant pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo atsiradimo momentą, o ne nustatant padarytos žalos dydį, kaip šiuo atveju žalą apskaičiavo pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, žalos dydžiui nustatyti vertintinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, t. y. kiek kreditorinių reikalavimų (skolų) turėjo įmonė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir kiek šie kreditoriniai reikalavimai (skolos) padidėjo iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaisant to, kokia įsipareigojimų dalis buvo (ne)pradelsta pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu.

Įstatymu įtvirtinta, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei jai tapus nemokia turi kreiptis bendrovės vadovas ar savininkas. Bendrovei tapus nemokia 2002-04-01, tačiau direktoriui A. J. nepateikus tokio prašymo ir jį atleidus iš vadovo pareigų, tokią pareigą privalėjo vykdyti Z. K., kaip bendrovės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, nes registrų duomenimis jis visą laiką buvo vadovu, o kito jis nepaskyrė. Todėl jam neįvykdžius šios pareigos, didėjo kreditorinių reikalavimų suma. Taip 2002-04-01 buvusi pagrindinė skola VSDFV biudžetui 48 489 Lt ir priskaičiuoti 582 Lt delspinigiai (t.1, b.l. 111), viso 49 071 Lt, 2008-08-18 jau sudarė 73 041 Lt, iš jų – 66 914 Lt įmokų už samdomus darbuotojus skola ir 6127 Lt delspinigių (t.1, b.l. 107-108, 46). Iš to seka, kad dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia, bendrovei buvo padaryta 23.970 Lt (6942,12 Eur) žala. Dėl to tenka atsakomybė atsakovui Z. K., kaip bendrovės vadovui(ĮBĮ 8 str.4 d).

Byloje Z. K. atstovas advokatas A. J. pateikė 2002-07-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Z. K. pardavė visas bendrovės akcijas kitam bylos atsakovui R. Č. už 10000 Lt. Tačiau šiuo dokumentu neįrodyta, kad pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turėjo akcininkas R. Č.. Pirma, nepateiktas sutarties originalas. Antra, nurodytu laiku bendrovė jau buvo nemoki. Trečia, bendrovei padaryta žala -kreditorinių reikalavimų padidėjimas nuo 2002-04-01 iki 2008-08-18. Ketvirta, sutarties sudarymas nurodytu laiku nebuvo išviešintas . Penkta, Č. R. M. akcininku Juridinių asmenų registre įregistruotas tik nuo 2009-07-22 pateikus 2009-07-13 prašymą, nors pats atsakovas R. Č. nuo 2004-10-04 jau nebeturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Esant šioms aplinkybėms, net ir pateikus sutarties originalą, įvertinus visas bylos aplinkybes galima spręsti, kad sandoris sudarytas dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir jis negalioja.

Pirmiau aptartais argumentais pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas 21.154,14 € žalos atlyginimas iš Z. K., solidariai su atsakovas A. K. ir A. J.. Šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies . Priteisti iš Z. K. 6942,12 Eur žalos atlyginimą, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį atmesti. Patenkintai reikalavimo daliai (29 proc.) iš Z. K. priteisti žyminį mokestį (208,26 Eur ) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (21 Eur) valstybei (CPK 93 str.).

Z. K. apeliacinės instancijos teisme patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau įvertinus tai, kad jis apeliacinio skundo nepateikė, reikalavimų nereiškė, nesavalaikiai teikė į bylą rašytinius įrodymus, jo atžvilgiu ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 punktu, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir minėtų išlaidų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais,

NUTARIA:

I. Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai su Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 21.154,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 ir žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

I.1.Šioje dalyje priimti ieškovės BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 atsisakymą nuo dalies ieškinio A. K. ir A. J. atžvilgiu kiekvieno po 7051,38 Eur ir šią bylos dalį nutraukti.

I.2. Patvirtinti ieškovės BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 sudarytą taikos sutartį su A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini), tokio turinio:

1. BUAB „Germikus“ atsisako ieškinio – 1/3 dalies, t.y. nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteistos sumos – 21154,14 Eur – 7051,38 Eur.

2. Atsakovas A. K. sumoka 2000 Eur BUAB „Germikus“.

3. Atsakovas A. K. apeliacinio skundo atsisako.

4. Atstovavimo išlaidos lieka šalims.

I.3. Patvirtinti ieškovės BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 sudarytą taikos sutartį, sudarytą su A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tokio turinio:

1. Atsakovas A. J. sumoka ieškovei BUAB „Germikus“ iki 2015-09-15 viso 2000 Eur į ieškovės sąskaitą, arba sumoka grynais pinigais į bendrovės kasą.

2. Ieškovė BUAB „Germikus“ atsisako likusioje dalyje atsakovui A. J. pareikštų ieškinyje piniginių reikalavimų.

3.Atsakovas A. J. atsisako apeliacinio skundo.

4. Atstovavimo išlaidos lieka šalims.

5. Teismo turėtas pašto išlaidos paskirstomos teismo nuožiūra.

I.4. Priteisti iš A. K. ir A. J. po 52,88 Eur žyminio mokesčio ir po 9,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno, į valstybės biudžeto pajamas, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 bei pateikiant sumokėjimą patvirtinančius įrodymus Panevėžio miesto apylinkės teismui.

I.5Civilinę bylą A. K. ir A. J. atžvilgiu nutraukti.

II. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai su A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 21.154,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „Germikus“, į.k. 148404039 ir žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6942,12 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 12 ct) žalos atlyginimą, 5 % procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) teisinės pagalbos teikimo išlaidų BUAB „Germikus“, į.k. 148404039;

208,26 Eur žyminio mokesčio ir 9,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 bei pateikiant sumokėjimą patvirtinančius įrodymus Panevėžio miesto apylinkės teismui.

V. Kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėNijolė Danguolė Smetonienė