Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, paskutinius keturis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą ir uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai ir 1 mėnuo laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ir uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. kovo 4 d., kaip atlikta 2 dienų laisvės apribojimo bausmė, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir atlikta laisvės apribojimo bausmė (jos dalis);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 8 d., 01.45 val. iki 2017 m. liepos 9 d., 09.41 val., t. y. dvi dienos, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4, 5 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) gydytis (duomenys neskelbtini); 3) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, 722 straipsniu, paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 05.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,36 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo sugyventinei R. G. per dešinę ranką, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą,

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, S. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2023 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį savo sugyventinei R. G. į veido sritį, du kartus spyrė jai į kairės kojos blauzdą bei tuščia kuprine sudavė vieną smūgį per galvą, tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą,

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai dėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. įtariamuoju apklaustas S. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, yra gydytas nuo (duomenys neskelbtini), maždaug prieš metus laiko, kur praleido 7 mėnesius aktyvaus gydymo. Yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), bet nėra nuo to gydytas. Nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas ir nebuvo gydytas. Prieš 2 metus turėjo galvos traumą (gavo nuo brolio mediniu pagaliu), gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šiandien, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 4.00 val., jis grįžo su taksi namo iš draugo V., pavardės neatsimena, buvo išgėręs, (duomenys neskelbtini) kartu vartojo alų. Grįžęs namo rado supykusią sugyventinę R. G., kuri pyko dėl to, kad jis išleido pinigus lošdamas. Sugyventinė niekada nevartoja alkoholio ir šį kartą buvo blaivi, visą laiką rėkė ant jo, o jis nesusivaldęs ją pastūmė per petį. Gailisi. Yra teistas, dirbantis, vienas išlaiko (duomenys neskelbtini) asmenų šeimą. Vienas iš (duomenys neskelbtini) jų bendrų vaikų yra neįgalus (el. b. l. 110-112).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. gruodžio 7 d. įtariamuoju apklaustas S. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir išlaiko šeimą. Su sugyventine augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Pastaroji niekur nedirba, nes augina-prižiūri jų jauniausią dukrą, kuriai nustatyti spec. poreikiai. Konfliktai su sugyventine prasideda dėl to, kad jis turi viską daryti pagal ją. O jis pradeda priekaištauti ir jai tai nepatinka, ji pradeda rėkti. Taip žodis po žodžio tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Be to, konfliktai vyksta ir dėl to, kad jis retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus. 2023 m. rugpjūčio 29 d. konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis namo grįžo išgėręs bei kad pralošė 100,00 Eur. Konflikto metu viskas įvyko taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sugyventinės atsiprašė. Pradėjo tvarkytis su socialinės darbuotojos pagalbą, kuri jį kontroliuoja kiekvieną savaitę. Sutinka gydytis nuo (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 29 d. asmeniškai užsiregistravo vizitui į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Narkotinių medžiagų niekada nevartojo, nerūko (el. b. l. 36-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 05.00 val., namo, (duomenys neskelbtini), grižo neblaivus jos sugyventinis S. P., greičiausiai grįžo iš lošimų aparatų salono. Sugyventinis yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), šiandien pralošė 100,00 Eur, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo sakyti, jog greitai bus rugsėjo 1-oji ir pinigai reikalingi paruošti vaikus į mokyklą. Sugyventinis tapo agresyvus ir užsimojęs savo kaire ranka kumščiu vieną kartą trenkė jai per jos dešinę ranką. Ji patyrė fizinį skausmą. Ji pasakė kad jei šis dar kartą ją puls, ji iškvies pareigūnus. Sugyventinis sušaukė „kviesk“ ir pradėjo „koliotis“, keiktis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu „necenzūriniai žodžiai“. Ji iškvietė pareigūnus. Viskas įvyko buto svetainėje. Bute tuo metu buvo jų (duomenys neskelbtini) vaikai. Konflikto vaikai nematė ir negirdėjo, nes buvo savo kambaryje. Prieš du metus sugyventinio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo prieš ją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą jos sugyventinio atžvilgiu. Greitoji pagalba jai nereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. rugsėjo 19 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. G. parodė, kad trijų kambarių butas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, registruotas jos vardu. Su sugyventiniu S. P. kartu gyvena apie 13 m. ir turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus. Santykiai tarp jų buvo normalūs maždaug iki 2016 m., kai sugyventinis pasidarė priklausomas nuo (duomenys neskelbtini). Jis lankėsi pas psichologus, buvo reabilitacijos centre ir kurį laiką (duomenys neskelbtini). Ar jis žaidė iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., ji nežino, tačiau 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 5.00 val., pastarasis grįžo namo neblaivus ir ji suprato, kad šis vėl pradėjo žaisti ir grįžo iš lošimų aparato salono, be to, ji sužinojo, kad jis pralošė 100,00 Eur. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis tapo agresyvus, pradėjo jos atžvilgiu keiktis necenzūriniais žodžiais, vadino ją „necenzūriniai žodžiai“. Ji pasakė jam, kad šis eitų miegoti, netriukšmautų, nes jų vaikai tuo metu miegojo. Konfliktas tarp jų vyko virtuvės zonoje (holas ir virtuvė sujungti), o vaikai miegojo kambariuose, kurių duris buvo uždarytos. Konflikto metu vaikai atsikėlę nebuvo. Po jos žodžių sugyventinis vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę ranką, alkūnės sritį. Tai buvo būtent smūgis kumščiu, o ne pastūmimas. Pastarasis ir toliau „koliojosi“, tada ji jam pasakė, kad iškvies policiją, ką ir padarė. Sugyventinis „koliojosi“ iki atvykstant policijos pareigūnams. Policijos pareigūnus ji iškvietė tam, kad pastarasis nepridarytų kitų nesąmonių, nes būdamas neblaivus jis nekontroliuoja savo veiksmų, gali daužyti indus, daiktus, viską, kas pasitaiko po ranka. Sugyventinis išgėrinėja beveik visą laiką, kol jie gyvena kartu, ypač išgėrinėja savaitgaliais, po ko gali pasidaryti neprognozuojamas. 2023 m. birželio pabaigoje ji kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jis neblaivus sudaužė jos telefoną. Nuo 2016 m. iki 2020 m. ji kelis kartus kvietė policijos pareigūnus ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes sugyventinis vartojo smurtą prieš ją. Tačiau nuo 2020 m. pastarasis buvo aprimęs po reabilitacijos (jis kartą buvo reabilitacijos centre). Tuo metu, kai sugyventinis jai sudavė smūgį į dešinę ranką, ji jautė fizinį skausmą, kurį gali įvertinti 7 balais iš 10. Iškart po smūgio, smūgio vietoje buvo atsiradęs paraudimas, kuris laikėsi porą dienų, po ko praėjo. Mėlynių, kitų kūno sužalojimų jai padaryta nebuvo. Nei į teismo medicinos ekspertus apžiūrai, nes į kitus medikus ji dėl to nesikreipė, nes jai padarytas sužalojimas nebuvo rimtas, po dienos paraudimas praėjo, jokių žymių neliko. Su civiliniu ieškiniu nesikreips. Šiuo metu norėtų, kad sugyventinis nustotų gerti ir lošti (el. b. l. 139-142).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. spalio 26 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 5.00 val., kaip ir minėjo, žodinis konfliktas su sugyventiniu kilo dėl to, kad šis namo atėjo girtas bei pralošė pinigus. Minėto konflikto metu sugyventinis įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais bei vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę ranką alkūnės srityje. Po šio smūgio ji jautė fizinį skausmą, kurį įvertina 7 balais ir 10. Toje vietoje, į kurią jai sudavė smūgį sugyventinis, buvo paraudimas, kurį ji parodė policijos pareigūnui, kuris užfiksavo nufotografavęs. Mėlynės toje vietoje neatsirado, o paraudimas praėjo po 2-jų dienų, todėl į medikus bei teismo medicinos specialistus nesikreipė. Pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą gavo el. paštu, tačiau kad prie jo buvo pridėta užduotis atlikti tyrimą, neatkreipė dėmesį. Nori dar papildyti, kad dėl minėto įvykio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį smurtą, nes konflikto metu sugyventinis ją žeidinėjo, žemino, grasino, kad ji čia negyvens. Psichologinį smurtą iš pastarojo pusės jaučia pastoviai maždaug nuo 2023 m. vasaros pradžios, kai jis po reabilitacijos vėl pradėjo gerti. 2023 m. birželio pabaigoje, kai sugyventinis buvo girtas, išprovokavo žodinį konfliktą, kurio metu paėmęs telefoną nuo stalo metė ant grindų, dėl ko telefonas buvo sudužęs (tada ji kvietė policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo). Būdamas neblaivus sugyventinis vaikų akivaizdoje nuolat įžeidinėja ją visokiais necenzūriniais žodžiais, pravardžiuoja, stumdosi, pasidaro neprognozuojamas, agresyvus, jam prasideda kažkokie pykčio priepuoliai, kurių metu jis gali paimti bet kokį daiktą (kas yra po ranka) ir mesti, net nežiūri kur. Taip vaikų akivaizdoje sugyventinis metė į sekciją lėkštę su pyragu, lenda į vaikų kambarį, kalbina vaikus, kurie nenori su jo bendrauti. Girdint kitiems (duomenys neskelbtini) vyresniems vaikams vadino jų jaunesniąją dukra invalide (dukrai nustatytas (duomenys neskelbtini)). Sugyventinis lošia, dėl ko šeima pastoviai patyria finansinius nuostolius, šeimoje atsiranda skolos. Būdamas blaivus jis (nes neatsimena savo veiksmų) paaiškina, kad nieko nebuvo ir niekas nenukentėjo. Kaip ir minėjo pirminėse apklausose, su pastaruoju kartu gyvena 13 m. ir ankščiau tarp jų kildavo konfliktai dėl jo gėrimo, lošimo. 2016 m. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis buvo nuteistas ir kažkokį laiką jie gyveno ramiai, tačiau maždaug nuo 2023 m. birželio pastarasis pradėjo gerti, lošti dėl to tarp jų ir kyla konfliktai (el. b. l. 196-199).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 8 d. liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. patruliuojant kartu su specialistu G. P. ir specialistu M. R., apie 05.15 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis triukšmauja ir puola muštis, namuose (duomenys neskelbtini) vaikai. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja R. G., kuri paaiškino, kad namo grįžo neblaivus sugyventinis, kuris vieną kartą kumščiu sudavė jai per jos dešinę ranką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Papildė, kad konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad sugyventinis grįžo namo girtas bei pralošė bendrus pinigus. Nukentėjusioji parodė savo dešinę ranką, ant kurios, alkūnės srityje matėsi paraudimas. Minėtą sužalojimą jis užfiksavo su tarnybiniu telefonu ir nuotrauką įdėjau į „PRIR‘ą“, prie ROIK: (duomenys neskelbtini). Pastaroji nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo skido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pastarasis elgėsi agresyviai, šaukė, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo nepatenkintas, kad turės važiuoti į policijos komisariatą, dėl įvykio konkrečiai nieko neaiškino. S. P. buvo pristatytas tolimesniam aiškinimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Daugiau nieko papildyti neturiu (el. b. l. 166-169).

Byloje surinkti įrodymai dėl 2023 m. lapkričio 2 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

„Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0139“ duomenimis S. P. 2023 m. lapkričio 2 d., 17.05 val. nustatytos 2,49 promilės (el. b. l. 92-93).

Dėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo R. G. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo S. P. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. rugpjūčio 29 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis S. P. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 05.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), S. P. nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo S. P. bei nukentėjusiosios R. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 05.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją R. G.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis S. P., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis ir nukentėjusioji. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis S. P., jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 05.00 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad S. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 8 d. nukentėjusiajai R. G., elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (el. b. l. 76-77).

Dėl 2023 m. lapkričio 2 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. P. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo R. G. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo S. P. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. lapkričio 2 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis S. P. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), S. P. nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiųjų asmenų, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo S. P. bei nukentėjusiosios R. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. lapkričio 2 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją R. G.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis S. P., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino pats kaltinamasis ir nukentėjusioji. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis S. P., jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2023 m. lapkričio 2 d., apie 16.00 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad S. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 8 d. nukentėjusiajai R. G., elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (el. b. l. 76-77).

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

S. P. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai baigti, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstamos veikos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, S. P. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus vaikui bei šeimai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra, tačiau (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, S. P. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlytos bausmė: už 2023 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės apribojimo trukmė, o už 2023 m. lapkričio 2 d. nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 72² straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. P. įvykdė smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti jam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią pastarasis turi įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis S. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., 05.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., 15.56 val., t. y. vieną dieną bei nuo 2023 m. lapkričio 2 d., 17.20 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d., 10.26 val. t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2023 m. rugpjūčio 29 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

S. P., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (2023 m. lapkričio 2 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. P. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. P. 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) 1 (vienerius) metus dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) dirbti, o praradus darbą – per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) gydytis nuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., 05.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., 15.56 val., t. y. 1 (vieną) dieną bei nuo 2023 m. lapkričio 2 d., 17.20 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d., 10.26 val. t. y. 1 (vieną) dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, S. P. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

S. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

S. P.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.