Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Raimundas Mikšta Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-579/2016

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53625-2015-2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo) laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant A. M. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant A. M. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 5 MGL dydžio bauda, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant A. M. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu nėra būtina išvykti dėl darbo, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą ir 5 MGL dydžio, tai yra 188,30 Eur, baudą.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš A. M. civiliniam ieškovui priteista 638,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2015-09-25, apie 21 val., būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties VĮ „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių žmonių akivaizdoje, atsidaręs vairuojamo automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės durelių langą ir pasiėmęs automobilyje buvusį tuščią stiklinį butelį, kaire ranka tyčia metė į vairuojamo V. P. automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairę pusę ir tokiu įžūliu elgesiu ir vandališku veiksmu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė svetimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 638,12 Eur vertės sugadinimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

A. M. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. M., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, individualizuodamas bausmę pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į tai, kad A. M. pripažino savo kaltę, gailisi, šią aplinkybę teismas laikė lengvinančia jo atsakomybę, ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad A. M. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, yra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, visiškai pagrįstai už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nustatydamas mažesnę nei bausmės vidurkis. Teismas paskirtas bausmes, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, tarpusavyje subendrino ir paskyrė subendrintą bausmę, kurią visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už padarytas naujas nusikalstamas veikas paskyręs A. M. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tinkamai vadovaudamasis BK 64 straipsnio ir 65 straipsnių nuostatomis, prie šios bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo neatliktą bausmę – baudą. Taigi pirmosios instancijos teismas BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir bendrinimą, nepažeidė, todėl apelianto teiginys dėl jam paskirtos neteisingos bausmės, yra nepagrįstas.

Tiek už BK 187 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė A. M. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl nuteistajam teismo parinktos bausmės tinkamumo, atsižvelgtina į tai, kad apeliantas anksčiau du kartus teistas, tačiau jam skirtos viena iš švelniausių bausmių – bauda, ir griežčiausia – terminuotas laisvės atėmimas, nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesulaikė. Taip pat įvertintina tai, kad 2005-04-15 teismo nuosprendžiu paskirtą baudą A. M. sumokėjo tik 2016-05-24. Todėl išdėstytos aplinkybės nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės nei laisvės apribojimas – viešieji darbai ir bauda, būtų tinkamos bausmės tikslams pasiekti.

Apeliaciniame skunde A. M. nesutinka ir jam su laisvės apribojimo bausme skirtu teismo įpareigojimu – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nurodydamas, kad šis įpareigojimas jam trukdo realizuoti jo konstitucinę teisę į darbą.

Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirti įpareigojimai – nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 mėnesius atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, yra tarpusavyje tinkamai suderinti, nėra per griežti ar itin suvaržantys jo laisvę. A. M. nepagrįstai teigia, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė ribos jo darbinę veiklą, tokiu būdu apsunkinant ir kito įpareigojimo vykdymą –turtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo jį nustatytu laiku būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu. Atsižvelgiant į tokio įpareigojimo pobūdį, teismo nustatytą sąlygą, kurią nustačius bus pateisinamas minėto įpareigojimo nevykdymas, nėra pagrindo teigti, kad skirta bausmė apribos jo galimybes dirbti net ir nurodyto pobūdžio darbą (neterminuotos darbo valandos, komandiruotės).

Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad dėl bausmės A. M. patiriamos neigiamos pasekmės ar tam tikri apribojimai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra proprocinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl tuo pagrindu tenkinti jo apeliacinį skundą ir keisti apylinkės teismo nuosprendį, keičiant bausmės rūšį ar su laisvės apribojimo bausme paskirtus įpareigojimus, nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėja pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 20,27 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.