Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. 2S-836-653/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
2S-836-653/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43158-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
N. T.
Suinteresuotas asmuo
VMI prie LR FM
Civilinė byla Nr. 2S-836-653/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43158-2016-9
Procesinio dokumento kategorijos 3.3.2.3.;3.4.5.11.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

pareiškėjas N. T. pateikė teismui skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kuriame nurodo, kad antstolis atsisakė jam išduoti vykdomosios bylos kopijas ir šias kopijas pareiškėjas gavo tik savo atkaklumo dėka; taip pat pareiškėjas negavo iš antstolio jokios informacijos už ką pareiškėjas turėjo antstoliui sumokėti 123,01 EUR sumą, apie šią skolą pareiškėjas nieko nežino, niekada nebuvo informuotas. Pareiškėjas mano, kad antstolis pažeidė jo teises pagal LR Konstituciją ir privalo jam kompensuoti materialinę bei moralinę žalą. Konkrečiai pareiškėjas reikalauja iš antstolio priteisti 123,01 EUR sumą, 2,40 EUR sumą bei 100 000 EUR sumą. Antstolis V. M. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškotojo VMI prie LR FM 2016-09-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-106668/2016 dėl 40 EUR skolos išieškojimo iš skolininko N. T.. Kadangi šiuo atveju išieškoma suma sudarė 40 EUR sumą, todėl raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas ir antstolis privalėjo taikyti LR CPK 624 str. 2 d. nurodytas priverstinio vykdymo priemones, t.y. areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose. Todėl šiuo atveju 2016-09-26 į kredito įstaigas pateiktas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas 123,01 EUR apimtimi (40 EUR skola ir 83,01 EUR vykdymo išlaidos). 2016-09-26 skolininkui buvo išsiųstas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Visus šiuos dokumentus pašto kurjeriai skolininkui įteikė 2016-10-13 pačiam skolininkui. 2016-09-28 iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 123,01 EUR suma. 2016-10-14 į antstolio kontorą buvo atvykęs pats skolininkas, kuris prašė pateikti visų vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos, todėl pareiškėjui prašant buvo padarytos papildomos vykdomosios bylos dokumentų kopijos, už jas skolininkas susimokėjo. 2016-10-19 išieškotos piniginės lėšos buvo pasiskirstytos ir vykdomoji byla užbaigta. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu su skolininko skundu nesutiko, nes antstolio veiksmai buvo teisėti, todėl prašo skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo N. T. skundo netenkino. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 13-1813/16 medžiagos nustatė, kad antstolis V. M. vykdo išieškotojo VMI prie LR FM 2016-09-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-106668/2016 dėl 40 EUR skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko N. T.. Šis vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdymui 2016-09-26 patvarkymu. Tą pačią dieną antstolis papildomai priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Visus šiuos vykdymo proceso dokumentus antstolis išsiuntė skolininkui, kurie buvo įteikti jam asmeniškai 2016-10-13. 2016-09-29 antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti išieškotas pinigines lėšas (123,01 EUR sumą). 2016-10-14 skolininkas pateikė antstoliui prašymą, kuriame išdėstė poziciją apie tai, kad antstolis atsisako jam išduoti informaciją, atsisako išduoti vykdomosios bylos kopijas, neduoda galimybes pateikti prašymus vykdymo procese, pats skolininkas nesupranta lietuvių kalbos, todėl antstolis išieškodamas iš jo pinigines lėšas, grubiai pažeidžia jo teises. 2016-10-19 patvarkymu išieškotos iš skolininko piniginės lėšos buvo pasiskirstytos. 2016-10-19 patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta.Teismas pažymėjo, jog skundas pateiktas užbaigtoje vykdomojoje byloje, todėl antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų ir šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Pareiškėjo prašymas priteisti iš antstolių įvairias sumas, tarp jų ir 100 000 EUR kompensaciją, turi būti pareikštas ieškinine tvarka, o ne skundo dėl veiksmų padavimo tvarka. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 str. 2 d. numatytus kriterijus, pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą ir nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Kadangi šiuo atveju išieškoma suma sudarė 40 EUR sumą, todėl raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas ir antstolis turėjo teisę taikyti LR CPK 624 str. 2 d. nurodytas priverstinio vykdymo priemones, t.y. areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose. Skolininkas byloje neįrodė, kad įteikimo pažymoje apie procesinių dokumentų gavimą yra ne jo parašas, ar tai, kad antstolis siuntė ne visus vykdymo proceso dokumentus skolininkui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 20-22), kuriuo prašo panaikinti: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį; 2) 2016-11-24 antstolio patvarkymą; 3) 2016-09-26 antstolio patvarkymą Nr. S-16-13-5069; 4) 2016-09-26 Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 5) 2016-09-26 antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Taip pat atskiruoju skundu prašoma įpareigoti antstolį V. M. kompensuoti apeliantui 125,51 Eur turtinę žalą bei 20 000 Eu neturtinę žalą.Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas ignoravo pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prašymą prijungti prie bylos tam tikrus priedus. Teismas nagrinėjo ne visus įrodymus, o tik antstolio patvarkymą. Antstolis neinformavo pareiškėjo apie tai, kad vykdomoji byla yra užbaigta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.Pagal LR CPK 442 str. 6 p. ir 443 str. 5 d. bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nepažeidė civilinio proceso normų. Be to, šiuo atveju byloje buvo pakankamai duomenų bylą išnagrinėti LR CPK nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo. Civilinio proceso normos nenumato antstolio pareigos informuoti skolininką apie vykdomosios bylos užbaigimą, priešingai – vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 640 str.). Tai, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų antstoliui pateikė 2016-11-17 (jau 2016-10-19 užbaigus vykdomąją bylą), praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo apsilankymo antstolio kontoroje (2016-10-17), nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinio skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Šiuo atveju, atskirajame skunde keliami reikalavimai panaikinti tam tikrus antstolio patvarkymus, kurie 2016-11-17 skunde dėl antstolio veiksmų nebuvo keliami. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimai panaikinti tam tikrus antstolio patvarkymus netenkintini ne tik dėl to, kad vykdomoji byla užbaigta (išskyrus reikalavimą panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo), bet ir dėl aukščiau išdėstytų motyvų dėl naujų reikalavimų kėlimo. Apeliantas nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, sprendžiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimus.Kiti apelianto argumentai, kuriais išreiškiamas nepasitenkinimas Lietuvos respublikos teisės aktais, neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina