Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Tretysis asmuo UAB „EURO Gis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išnagrinėjęs bylą teismas (bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais) nustatė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra jų gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantis adresu (duomenys neskelbtini)r. (1 t., b.l. 10-12), o atsakovei nuosavybės teise priklauso gretimai ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esantis žemės sklypas, kuriame yra atsakovės gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) r. (1 t., b.l. 18-20). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., bendrasavininkis R. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė atsakovė (2 t., b.l. 65). 2012-04-17 d. atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) r., kadastriniai matavimai (1 t., b.l. 25-32); įrašas, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas nekilnojamo turto registre nuo 2012-12-17 d. 2012-04-17 d. UAB „EURO Gis“ atliko atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)r., kadastrinius matavimus. UAB „EURO Gis“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte 2012-04-17 d. Nr. EG-120417 nurodyta, kad nustatytos atsakovės žemės sklypo ribos. Minėto akto 5 punkte nurodyta, kad ieškovė ženklinant sklypo ribas nedalyvavo (neatvyko). 2012-11-30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Nr. 21VĮ-(14.21.2)-1076 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)r., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir ploto skirtumo kompensavimo valstybei pinigais“ (toliau – NŽT Biržų skyriaus vedėjo įsakymas) buvo patvirtinti atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai (1 t., b.l. 21, 22). Ieškovas NŽT Biržų rajono žemėtvarkos skyriui 2014-05-13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė nepatvirtinti namų valdos, priklausančios atsakovams M., plano, nes jis nebuvo kviestas riboženklių tvirtinimui ir nedalyvavo (1 t., b.l. 13).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribos, esančios ties įvažiavimu į ieškovų namų valdos kiemą. Ieškovo įsitikinimu, ši riba, atsakovams atlikus savo namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo neteisėtai perkelta į jo sklypo pusę, nes anksčiau ji buvo kitoje vietoje, o ši nustatyta riba pažeidžia jo interesus, nes kliudo į kiemą įvažiuoti dideliam transportui, kai anksčiau, kai su atsakovais bendrai naudojosi visu įvažiavimu, tokių kliūčių nekildavo. Ieškovo įsitikinimu, ši riba turi eiti daug toliau, nes tokia buvo susiformavusi naudojimosi žemės sklypais tvarka nuo senų laikų. Tuo tarpu atsakovė yra įsitikinusi priešingai.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 1978-02-17 d. R. P. buvo suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas gyvenamojo namo su ūkio pastatais statybai, kuriame buvo nurodytos projektuojamo gyvenamojo namo koordinatės šiame sklype. Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad projektuojamas gyvenamas namas lygiagrečiai gatvei yra 9 metrų ilgio. Kad pastatyto šio gyvenamo namo ši siena yra 9 metrų ilgio, patvirtina ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad ši siena yra 9,07 m. Į priešingą, nei atsakovų namų valda, ieškovo namų valdos žemės sklypo riba nuo namo buvo numatyta 16 metrų, o nuo namo kampo į atsakovų pusę numatyta suteikto žemės sklypo riba – 5 metrai. Iš šio pateikto plano matyti, kad vėliau ieškovo namų valda buvo išplėsta, suteikiant daugiau žemės, tačiau ne į atsakovų namų valdos pusę, tačiau į priešingą pusę. Tuo tarpu iš matininko E. R. pateikto ieškovo žemės sklypo schemos matyti, kad faktinė žemės sklypo riba, dėl kurios tarp šalių ir yra kilęs ginčas, nuo ieškovo namo iki jų su atsakovų namų valdos žemės sklypo ribos yra 5,786 m. Taigi akivaizdu, kad net ir pagal 1978 metų ieškovui suteikto žemės sklypo planą, riba, skirianti šalių namų valdas šioje pusėje, nėra sumažėjusi ieškovo sąskaita, gi priešingai, ji yra šiek tiek netgi toliau, nei numatyta šiame plane. Nors ieškovas nurodo, kad pagal šį planą atsakovų namas nuo sklypų ribos yra nurodytas 10,50 metro atstumu, o matininkas E. R., prisirišdamas prie šio nurodyto atstumo, teismui pateiktame plane sklypo ribą pagal šį 1978 metų planą nurodė būtent remdamasis šiuo atstumu, tačiau šiame plane, be šio vienintelio nurodyto atstumo, nėra pažymėti jokie kiti atsakovams priklausančios namų valdos žemės sklypo matmenys. Tuo tarpu šis planas aiškiai nurodo ieškovo žemės sklypo ribas ir jame projektuojamo gyvenamojo namo ir kitų statinių išsidėstymą būtent šioje namų valdoje, iš kurio aiškiai matyti, kad žemės sklypo ribos nuo projektuojamo gyvenamo namo, kurio ilgis 9 metrai, į atsakovų pusę yra 5 metrų atstumu, o į priešingą – 16 metrų atstumu. Tuo tarpu teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog faktiškai sklypo riba su šiuo kaimyniniu sklypu yra netgi didesnė, nei numatyta pirminiame žemės sklypo projekte ir siekia 5,786 m. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytas 10,50 metrų atstumas nuo sklypo ribos iki atsakovų gyvenamojo namo iš tiesų yra netikslus, nes pagal 1978 metų ieškovo žemės sklypo plane nurodytą šį atstumą ir ieškovui priklausantį atstumą nuo gyvenamojo namo link atsakovų sklypų ribos – 5 metrai, tai iš viso atstumas tarp šių gyvenamųjų namų būtų tik 15,50 metrų, kai tuo tarpu realiai pagal vėliau atliktus matavimus šis atstumas tarp abiejų namų siekia 20,386 metrų.

Taip pat niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas apie tai, kad jis apie šią su atsakovais esančią sklypų ribą sužinojo tik po to, kai atsakovai atliko savo kadastrinius matavimus, niekuo nepagrįsti. Iš teismui pateiktų šalių žemės tvarkymo bylų matyti, kad žemėtvarkos tarnyba 1992-09-15 d. sudarė atsakovų namų valdos sklypo planą, iš kurio matyti, kad prie gyvenvietės kelio žaliosios zonos atsakovų žemės sklypo ilgis yra 29,50 m., o nuo jų gyvenamo namo iki namų valdos žemės sklypo ribos, besiribojančios su ieškovo namų valdos žemės sklypu, yra 14,50 metrų atstumas. Iš 2002-11-05 d. atsakovų Murnikų žemės valdos ribų paženklinimo abriso matyti, kad jų žemės sklypo riba ties keliu yra 29,70 metro (nuo 1 iki 2), šalių namų valdas skirianti riba nuo kelio iki kampo – 59,40 m. (nuo 2 iki 3), 16 metrų (nuo 3 iki 4), ir 37,50 (nuo 4 iki 5). Ženklinant šias ribas, tuo metu dalyvavo ir ieškovas, nes ant šio abriso yra jo parašas. Iš ieškovo byloje esančio 2007-12-06 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir prie jo esančio abriso matyti, kad ieškovui priklausančios namų valdos žemės sklypo ilgis ties gatve yra 38,60 metro, o riba, dėl kurios ir yra kilęs ginčas tarp šalių, sutampa su atsakovų žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytomis ribomis. Iš šioje byloje esančio inž. B. G. paaiškinimo žemėtvarkos tarnybai matyti, kad ji jame nurodė, jog P. R. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užima namų valda, paženklintas dalyvaujant savininkui P. R.. Žemės sklypo ribos suderintos su šalia esančios namų valdos savininku R. M.. Iš toje pat byloje esančio žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės J. V. 2008-04-15 rašto skyriaus vedėjai matyti, kad P. R. namų valdos žemės sklypas 0,28 ha (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas ir patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, pamatuotas sklypas 2007-12-06 d., su P. R. suderintos sklypo ribos paženklinimo-parodymo akte bei abrise, rastas sklypo plotas 0,05 ha didesnis, negu išpirktas, todėl jam pasiūlyta šią dalį pirkti arba nuomoti. Byloje yra ieškovui išmatuoto žemės sklypo, kurio plotas 0,33 ha, planas, kuriame atžymėta, jog žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje pagal žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Šį žemės sklypą ieškovas iš valstybės ir nusipirko. Kad ši riba tarp šalių žemės sklypų, dėl kurios ir vyksta ginčas, nėra pasikeitusi, patvirtina ir matininko E. R. pateikti duomenys. Be to, iš atsakovų žemės sklypo tvarkymo byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 1992-09-15 sudaryto plano iki 2012-04-17 d. atliktų kadastrinių matavimų atsakovų žemės sklypo ilgis ties gyventvietės keliu yra pasikeitęs tik 0,25 m, t.y. ši skypo riba 1992 m. plane nurodyta 29,50 m. ilgio, o kadastrinių matvaimų byloje – 29,75 m. ilgio, kas rodo, kad ji iš esmės nėra pasikeitusi, nes toks netikslumas negali būti vertinamas sklypo ribos perkėlimu ir namų valdos išplėtimu kaimynų sąskaita.

Taip pat niekuo nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad neva jo motina atsakovui R. M. savo laiku leido statyti ūkinius pastatus ant jai priklausančio namų valdos žemės sklypo, dėl ko jų sklypų riba persikėlė į jo pusę. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas teismui pateikė ranka rašytą susitarimą. Tačiau iš šios sutarties turinio matyti, kad R. E., S., sutinka su M. R., kad vykdytų statybas bendrose žemės ribose ir pretenzijų abi pusės neturi. Iš teismo posėdyje šalių paaiškinimų, byloje esančių planų ir liudytojos V. K. parodymų matyti, kad tiek atsakovų M., tiek ieškovo ūkiniai pastatai pastatyti ant jų sklypų ribos ir sublokuoti, nepaliekant jokio atstumo nuo sklypų ribos, taip taupat žemės sklypą. Statybas reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą pastato savininkui išlaikyti tam tikrą, šiuose įstatymuose nustatytą, atstumą nuo gretimo sklypo savininko ribos. Šiuo konkrečiu atveju iš susitarimo turinio matyti, kad šalys susitarė ir sutinka su tuo, jog statybos darbai būtų vykdomi bendrose žemės ribose, ką patvirtina ir faktinė padėtis, t.y. tai, kad abiejų kaimynų, tiek ieškovo, tiek atsakovo ūkiniai pastatai yra pastatyti ant jų žemės sklypus ribojančios ribos, nepaliekant jokio atstumo.

Nors ieškovas teigia, kad tokia sklypo riba, kokia yra nustatyta, pažeidžia jo interesus, nes jam yra apribotas įvažiavimas į kiemą, tačiau ir su tokiu ieškovo argumentu negalima sutinkti. Iš matininko E. R. pateiktos ieškovo žemės sklypo schemos matyti, kad ieškovo dabartinis įvažiavimo plotis yra 4,02 m., todėl negalima daryti išvados, kad toks įvažiavimas yra ribojantis ieškovui galimybę įvažiuoti į kiemą. Nors E. R. nurodė, kad prie 1 metrą šio ploto užima eglučių gyvatvorė, esanti ieškovo sklype, tačiau ieškovas šią gyvatvorę, priklausomai nuo poreikio, gali arba susiaurinti, arba visiškai ją pašalinti. Ta šalių nurodyta aplinkybė, kad iki tarp šalių kilusio ginčo tiek ieškovai, tiek atsakovai naudojosi bendrai visu įvažiavimu, esančiu tiek ieškovo sklypo pusėje, tiek atsakovų sklypo pusėje, o kilus ginčui tarp šalių ir atsakovui atsitvėrus savo sklypo įvažiavimą ties sklypų riba, negali būti vertinama kaip pažeidžianti ieškovų teises.

Byloje atlikti tiek atsakovės naudojamo namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai, tiek ieškovo atlikti jo naudojamo namų valdos žemės sklypo matavimai patvirtina, kad jie naudojasi tokio dydžio žemės sklypais, kokie jie buvo įsigyti iš valstybės.

Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas nuosekliai formuoja tokią teismų praktiką, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo tuomet, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje “persidengia”; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia ir pan. atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-16 d. nutartis 3K-3-517-701/2016, 2010-11-29 nutartis 3K-3-475/2010). Šioje byloje surinktais ir virš aptartais duomenimis tokių aplinkybių nenustatyta, todėl, vertinant prašomo panaikinti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu, negalima daryti išvados, kad šiuo įsakymu patvirtintos atsakovų namų valdos žemės sklypo ribos pažeistų ieškovų interesus, nes ieškovams nėra nei labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį, o patvirtintos ribos, pagal byloje nustatytas aplinkybes, realiai atitinka ieškovų sklypo ilgalaikį tiek faktinį naudojimą, tiek išsipirkto sklypo dydį, dėl ko ieškinys, kaip nepagrįstas, atmetamas.