- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-1281-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00353-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutarimu V. B. pripažino padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir nubaudė jį 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
V. B. 2014-10-30 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi V. B. prašymą atsisakyta tenkinti.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jo prašymas būtų patenkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad po teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo praėjo žymiai daugiau negu pusė termino, baudą yra sumokėjęs, išklausęs antialkoholinius kursus, per tą laikotarpį jokių teisės pažeidimų nepadarė.
Jo specialybė yra vairuotojas-profesionalas, kitos specialybės neturi, dirbo UAB „K.“ automobilinio bokštelio vairuotoju. Praradus vairuotojo teises, darbdavys buvo priverstas atleisti jį iš darbo, tačiau šiuo metu ten reikalingas bokštelio vairuotojas, todėl atgavęs vairuotojo teises, pareiškėjas būtų priimtas į tą pačią darbo vietą. Darbdavys tarpininkauja dėl teisės vairuoti grąžinimo anksčiau laiko. Jo girtumo laipsnis nelabai daug viršijo leistiną normą, tai pirmas jo KET pažeidimas susijęs su vairavimu neblaiviam per jo ilgą vairavimo stažą. Pareiškėjas jau pakankamai ilgai nevairuoja transporto priemonės, todėl visiškai įvertino savo netinkamo poelgio aplinkybes ir pasekmes bei padarė išvadas, kad ateityje tokių atvejų daugiau nepasikartotų.
Teismas jau du kartus netenkino jo prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas nepagrįstai sieja ATPK 329 str. taikymą su išskirtinių aplinkybių buvimu, nes įstatymas to nenumato. Tokia praktika kelia abejonių ar išviso reikalingas ATPK 329 str., kaip ir 30¹ str., jei jie praktiškai nėra taikomi.
Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas neteisingai vertino jo situaciją ir nepagrįstai jau antrą kartą netenkino jo prašymo. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę termino sutrumpinimo būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pareiškėjo nuomone, nubaudimo tikslai yra pasiekti ir jam galima sutrumpinti jau gana nedidelę dalį termino atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. B. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
V. B. skundas netenkintinas.
Aukštesnysis teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byloje yra formalusis pagrindas V. B. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, pateikta pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad jis po nuobaudos paskyrimo daugiau administracinės teisės pažeidimų nepadarė, sumokėjo visą paskirtą baudą, UAB „K.“ tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti), todėl būtina įvertinti ar nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos paskyrimo tikslai, nes sprendžiant dėl termino sutrumpinimo ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, bet ir vertinti, ar visuma įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia spręsti, jog pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu ( LVAT byla Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, iš esmės neanalizavo išdėstytų aplinkybių, formaliai konstatavęs, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų tenkinti jo prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau su skundžiamos nutarties išvada aukštesnysis teismas vis dėlto sutinka, nors ji ir nėra pakankamai motyvuota.
Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismų praktikoje ATPK 329 straipsnis taikymo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, pagrįstai padarė išvadą, kad išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas, byloje nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl to, kad galėtų grįžti į savo darbo vietą UAB „K.“, kad turima vairuotojo specialybė yra vienintelė turima ir kitokio darbo jis nemoka dirbti. Tačiau, kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, dėl nuobaudos kenčia jo ir šeimos materialiniai, buitiniai ir kiti interesai, gerovė, nepripažintina ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šis argumentas negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką.
Be to, V. B. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Nežiūrint to, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau jis beveik du kartus viršija žemiausią ribą ir jo elgesys kėlė ypatingą pavojų – pareiškėjas neblaivus važinėjo tokiame kelyje ir tokiu laiku, kai eismas yra pakankamai intensyvus, tuo keldamas ypatingą pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai, turtui. Pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, ypač kaip vairuotojo profesionalo, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlęs. Nors pareiškėjas apgailestauja dėl tokio savo elgesio ir teigia iš to pasimokęs, tačiau aplinkybės verčia abejoti pažeidėjo nuoširdumu – pirmiausia nagrinėjant bylą jis nedavė jokių paaiškinimų dėl savo elgesio, jokių apgailestavimų neišreiškė, priešingai, rašant ATP protokolą, jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti, sėsti į tarnybinį automobilį ir nekelti pavojaus sau ir eismo saugumui ir tuo padarė dar ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, V. B. gana daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus (laikotarpyje nuo 2003-03-05 iki 2013-12-30 baustas 10 kartų) ir nors už automobilio vairavimą esant neblaiviam nubaustas pirmą kartą, tačiau šį itin šiurkštų pažeidimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už kitokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, V. B. paskirtos nuobaudos neturi deramo poveikio – jis yra linkęs periodiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, pažeidimų pobūdis šiurkštėja, todėl šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja V. B. ir neleidžia daryti išvados, kad per suėjusį paskirtos nuobaudos laiką jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais buvo pasiektas tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslas.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, pritartina Kauno apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo V. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl V. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.