Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-14 · Byla Nr. 1SA-1-312-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
1SA-1-312-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
J. G.
Advokatai
Liudvika Meškauskaitė

Teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Skundas Nr. 1SA-1-312-2011

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,

sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,dalyvaujant prokurorui Arunui Vereniui,nuteistosios gynejai advokatei Liudvikai Meškauskaitei,nuteistajai J. G.,

viešame teismo posedyje ivertinus nuteistosios J. G. gynejos advokates Liudvikos Meškauskaites skunda del Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. lapkricio 9 d. rašto, kuriame nurodoma, jog tenkinti prašymo ir kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del bylos atnaujinimo del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo nera jokio pagrindo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu J. G. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turincios mineto nusikaltimo požymiu. Be to, J. G. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. jai nepadarius nusikalstamos veikos, turincios mineto nusikaltimo požymiu.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendi panaikino ir prieme nauja nuosprendi, kuriuo J. G. pripažino kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d., 228 str. 2 d., ir nubaude:

pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d. – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. – teises dirbti valstybes tarnyboje ir antstoles darba atemimu 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmes subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesne ir galutine subendrinta bausme J. G. paskirta laisves atemimas 1 (vieneriems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. sausio 28 d. nutartimi atmete nuteistosios J. G., jos gynejos Liudvikos Meškauskaites, nuteistuju ir civiliniu ieškovu E. Š. bei V. M. kasacinius skundus.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi atmete nuteistosios J. G. ir jos gyneju pareiškimus atnaujinti baudžiamaja byla Lietuvos Respublikos BPK 451 str. numatytais pagrindais del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo. Išnagrinejusi prašymus, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kolegija neižvelge, kad baudžiamaja byla išnagrineje teismai netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Taip pat Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. rugpjucio 12 d. nutartimi paliko nenagrinetus (kaip pakartotinius) 2010 m. liepos 30 d. J. G. ir 2010 m. rugpjucio 6 d. jos gyneju pareiškimus atnaujinti baudžiamaja byla del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010 m. lapkricio 9 d. raštu pareiškejams nurode, jog tenkinti prašymo ir kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del bylos atnaujinimo del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo nera jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškeja advokate Liudvika Meškauskaite prašo Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos 2010 m. lapkricio 9 d. rašta Nr. 17.2-20013, kuriuo atsisakyta kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del baudžiamosios bylos, kurioje nuteista J. G., atnaujinimo Lietuvos Respublikos BPK 451 str. tvarka, panaikinti ir ipareigoti Lietuvos Respublikos generaline prokuratura kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma su pareiškimu del baudžiamosios bylos Nr. 1-76/2009 (2K-372/2010) atnaujinimo Lietuvos Respublikos BPK 451 str. tvarka.

Skunde nurodoma, jog prokuraturos rašte visiškai neanalizuoti nuteistosios J. G. gynejos prašyme nurodyti motyvai del akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo. Del šios priežasties rašte padaryta išvada, jog nekyla abejoniu del teismu priimtu sprendimu pagristumo ir teisetumo, yra nepagrista.

Pareiškeja tvirtina, jog antstolis pagal Lietuvos Respublikos antstoliu istatymo nuostatas yra prilyginamas valstybes tarnautojui, jo veiksmu teisetumas Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 246 str. prasme turi buti vertinamas atsižvelgiant i tai, ar antstolis veike jam suteiktu igaliojimu ribose. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 693 str., areštuoto turto realizavimas Lietuvos Respublikos CPK VI dalyje nustatyta tvarka savaime panaikina visus turto areštus. Todel, akivaizdu, kad J. G. veiksmai negalejo buti vertinami kaip neteiseti. Be to, teismas yra konstataves, kad Lietuvos Respublikos CPK ir kiti vykdymo procese galiojantys teises aktai antstolio

veiksmu situacijoje, kuomet antstolis gauna išieškotojo vykdomaji dokumenta ir prašyma pradeti

išieškojimo veiksmus, taciau skolininko turtas yra areštuotas, pritaikius laikinasias apsaugos

priemones galimai busimu išieškotoju naudai, konkreciai nereglamentuoja. Del šios priežasties

teismas pabreže, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visu teisetu

priemoniu tinkamai apginti išieškotojo interesus. Nuteistosios gyneja teigia, kad aptartos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog baudžiamasis istatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, nes J. G. veiksmuose iš esmes nebuvo nustatytas vienas iš butinu Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 246 str. itvirtintu nusikaltimo sudeciu požymiu - neteiseti veiksmai.

Skunde teigiama, kad nepagristas teismo teiginys, jog J. G. galejo prisijungti prie to antstolio, kuris pirmasis areštavo turta ir derinti tolesnius vykdymo veiksmus su juo. Advokates isitikinimu, antstole J. G. negalejo prisijungti prie kitos antstoles, nes ši antstole apskritai nebuvo pradejusi išieškojimo procesiniu veiksmu. Atsižvelgiant i tai, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija neatskyre laikinuju apsaugos priemoniu instituto nuo galiojancio vykdomojo dokumento vykdymo veiksmu.

Skunde pažymima, jog visi J. G. kaip antstoles procesiniai veiksmai buvo sankcionuoti Vilniaus rajono apylinkes teismo pirmininkes. Ši teiseja J. G. vykdymo veiksmu kontroles metu patikrino ir patvirtino 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. lapkricio 10 d. rezoliucijomis visus Lietuvos Respublikos CPK nurodytus ir jos surašytus vykdymo proceso dokumentus. Taigi, antstole J. G. atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kurie nebuvo nugincyti ir yra galiojantys.

Advokate teigia, kad hipotetine galimybe atlikti vykdymo veiksmus kitaip nei numato Lietuvos Respublikos CPK ar Sprendimu vykdymo instrukcija, negalejo buti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti antstoles J. G. atliktus vykdymo veiksmus neteisetais Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 246 str. prasme.

Skunde aiškinama, kad nei Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, analizuodami nuteistosios veiksmu neteisetuma, absoliuciai nevertino, ar antstole N. J. teisetai taike laikinasias apsaugos priemones skolininko turtui ir ar ši antstole vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi antstolio procesine veikla reglamentuojanciomis teises nuostatomis. Neanalizuojant antstoles N. J. veiksmu teisetumo, nebuvo imanoma priimti istatymu reikalavimus atitinkanti sprendima, t. y. tinkamai pritaikyti baudžiamaji istatyma.

Skunde yra pateikiama antstoles N. J. veiksmu analize ir tvirtinama, kad šios antstoles vykdomieji veiksmai buvo neteiseti ir prieštaravo vykdymo procesa, taip pat laikinuju apsaugos priemoniu taikymo instituta reglamentuojancioms teises normoms, nes ji perženge teismo nutarties del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ribas. Del šios priežasties antstoles J. G. veiksmu teisetumas objektyviai negalejo buti vertinamas, pirmiausiai neivertinus antstoles N. J. veiksmu, nes iš neteises neatsiranda teise.

Šalies argumentai

Pareiškeja nurodo, kad teismai taip pat absoliuciai neatsižvelge i tai, kad kito ieškovo (civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje) naudai nebuvo pritaikyta jokiu laikinuju apsaugos priemoniu skolininko turtui ir/arba turtinems teisems. Sprendimas civilineje byloje pagal ieškovo ieškini del skolos priteisimo iš skolininko isiteisejo tik 2007 m. rugpjucio 27 d. Vykdomasis raštas ieškovui buvo išduotas tik 2007 m. rugsejo 3 d. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas objektyviai negalejo patirti jokiu nuostoliu del antstoles J. G. vykdymo veiksmu, taciau teismas nepagristai ji pripažino nukentejusiuoju ir patenkino jo civilini ieškini.

Advokate pažymi, kad aplinkybes, jog J. G. veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos CPK ir Sprendimu vykdymo instrukcijos nuostatas, taip pat susiformavusia vykdymo praktika patvirtina Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis. Skunde analizuojama mineta nutartis bei Klaipedos apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria buvo atmestas skundas del žemesnes instancijos teismo nutarties.

Skunde nurodoma, kad joks teises aktas iš esmes antstoliui nenumato teisines pareigos, teikiant teisejui tvirtinti skolininko turto pardavimo akta pateikti nutarti, kuria buvo uždetos laikinosios apsaugos priemones skolininko turtui. Tai, kad skolininko turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - turto areštas, visada aiškiai matyti iš teismui pateikiamu nekilnojamojo turto registro duomenu. Todel nepagristas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiginys, kad J. G. turejo pateikti jos vykdymo veiksmus kontroliavusiai teisejai Ukmerges rajono apylinkes teismo nutarti, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones skolininko turtui.

Teismo posedyje nuteistoji ir jos atstove praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinetu ir gražintinas ji padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 452 str. 1 d. nustatyta, kad paduoti pareiškima Lietuvos Aukšciausiajam Teismui del baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais turi teise nuteistasis, jo atstovas pagal istatyma ir gynejas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teiseju kolegijai turi teise paduoti teikima. Pareiškima ar teikima del baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirta bausme arba kol baigsis laikas, kuriam atidetas bausmes vykdymas, arba kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisves atemimo bausmes prieš termina.

Iš šio straipsnio turinio matyti, jog pareiškima del baudžiamosios bylos atnaujinimo gali paduoti nuteistasis, jo atstovas pagal istatyma ir gynejas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, t. y. tik šie asmenys turi galimybe kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma su pareiškimu del baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais. Tuo paciu šio straipsnio logine-lingvistine konstrukcija leidžia teigti, jog kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teismas yra šiu asmenu teise. Pažymetina, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teise kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma tampa jo kaip prokuroro konstitucine pareiga tik tuo atveju, kai jis nusprendžia, kad yra visi pagrindai tokiam kreipimuisi (surašant pareiškima). Taigi, spresti ar konkreciu atveju yra istatyme nustatyti pagrindai kreipimuisi i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma su pareiškimu del baudžiamosios bylos atnaujinimo del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo, yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro diskrecine teise, t. y. joks subjektas negali ipareigoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro su pareiškimu kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma. Iš to seka, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del baudžiamosios bylos atnaujinimo negali buti skundžiamas teismui, kadangi bet kokiu atveju teismas negaletu ipareigoti prokuroro atlikti jokiu veiksmu. Del šios priežasties nuteistosios J. G. gynejos advokates Liudvikos Meškauskaites skundas paliktinas nenagrinetu ir gražintinas ji padavusiam asmeniui.

Pažymetina, kad aukšciau padaryta teismo išvada patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 452 str. 1 d. teise kreiptis i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del baudžiamosios bylos atnaujinimo suteikia ir paciam nuteistajam bei jo gynejams, t. y. tokia galimybe suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti, nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pozicijos. Iš teismo turimos medžiagos matyti, jog nuteistoji bei jos gynejai yra pasinaudoje teise kreiptis su pareiškimu i Lietuvos Aukšciausiaji Teisma del baudžiamosios bylos atnaujinimo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju kolegija 2010 m. liepos 30 d. nutartimi atsisake atnaujinti baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. G. ir jos gyneju advokatu Liudvikos Meškauskaites ir Romualdo Mikliušo pareiškima.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidente 2011 m. sausio 17 d. dekretu „Del malones suteikimo“ (Valstybes žinios 2011 m. sausio 20 d., Nr. 8-308) J. G. atleido nuo jai paskirtos laisves atemimo bausmes. Suteikus J. G. malone ir atleidus ja nuo paskirtos laisves atemimo bausmes atlikimo, pareiškimo del baudžiamosios bylos atnaujinimo del aiškiai netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo pateikimas yra negalimas. Toks teisinis reguliavimas yra nustatytas imperatyvia istatymo norma (Lietuvos Respublikos BPK 452 str. 1 d.).

Teismo isitikinimu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. gruodžio 20 d. raštas vertintinas ne kaip procesinis dokumentas, o kaip informacinio pobudžio dokumentas, kuriuo suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pozicija pareiškejo prašyme išdestytais klausimais.

Esant aptartoms aplinkybems, nuteistosios J. G. gynejos advokates Liudvikos Meškauskaites skundas paliktinas nenagrinetu ir gražintinas ji padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 452 str. 1 d. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios J. G. gynejos advokates Liudvikos Meškauskaites skunda palikti nenagrinetu ir gražinti ji padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priemimo dienos gali buti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite