Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad nuo 2021 m. balandžio 8 d. atlieka bausmę Vilniaus PN pirmojo korpuso gyvenamosiose patalpose. Tvirtina, kad nakties metu po 22 val. nuo skraidančių lėktuvų yra didelis triukšmas. Keletą dienų naktimis, kai kyla arba leidžiasi kroviniai lėktuvai, šis triukšmas yra tiesiog nepakenčiamas, prikelia iš miego, neįmanoma pailsėti, todėl jaučiamas nuolatinis nuovargis. Dėl to 2021 m. liepos 21 d. jis pateikė NVSC Vilniaus departamentui skundą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, prašė nakties metu (nuo 22.00 val.) atlikti lėktuvų skleidžiamo triukšmo matavimus adresu: Vilniaus PN, Rasų g. 8. Vilnius, pirmojo gyvenamojo korpuso patalpose arba pastatant triukšmo matuoklius prie Vilniaus PN tvoros. Teigia, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje aukščiau nurodytoje aplinkoje, jis yra kankinamas, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, Jungtinių Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnio nuostatos.

Nurodo, kad NVSC Vilniaus departamentas Skundžiamame sprendime teigia, jog Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nenustato leistinų triukšmo lygių laisvės atėmimo vietų patalpose ir motyvuodamas tuo atsisako atlikti triukšmo matavimus Vilniaus PN pirmojo korpuso gyvenamuose patalpose. Pasak pareišėjo, NVSC Vilniaus departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnis 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje sudaromi aglomeracijų strateginiai triukšmo žemėlapiai, remiantis kuriais Vilniaus miesto oro uosto veiklos skleidžiamo triukšmo modeliavimo vertės įverčiai, nustatyti adresu: Vilniaus PN, Rasų g. 8, Vilniuje, neviršija leistinos (Ldvn) 65 dBA vertės.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-l 179 „Dėl sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo patvirtinimo”, Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, priimta remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 7 straipsnio 2 punktu, skunde nurodo, kad viena iš NVSC funkcijų yra gyventojų, asmenų ir piliečių skundų, prašymų dėl triukšmo nagrinėjimas, akustinio triukšmo matavimų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje. Pagal Tiesioginės valstybinės visuomeninės sveikatos saugos kontrolės reglamento nuostatas NVSC matavimus ir kontrolę gali atlikti bet kuriuo paros metu.

Pareiškėjas pažymi, kad nuteistieji pataisos namuose gyvena gyvenamosiose patalpose, todėl nėra svarbu, ar asmuo, kuris padavė skundą dėl triukšmo, yra laisvės atėmimo vietoje ar laisvėje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. LR Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenis lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuri nustato, jog tokiu atveju matavimai turi būti atlikti.

Dėl Skundžiamame sprendime nurodyto motyvo, kad Vilniaus miesto strateginiame triukšmo žemėlapyje yra pateiktos Vilniaus oro uosto veiklos leidžiamo triukšmo modeliavimo vertės verčių leistinos normos ir kad jos neviršija leistino nakties triukšmo rodiklio, tai yra 55 dBA, nes skleidžiamas triukšmas nakties metu iš oro uosto yra 40-44 dBa, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš Skundžiamo sprendimo nėra aišku, kada ir prieš kiek laiko buvo atlikti tokie matavimai ir sudarytas strateginio triukšmo žemėlapis. Be to, netgi esant sudarytam strateginio triukšmo žemėlapiui, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo būti atliktas jo skunde nurodytų aplinkybių patikrinimas, nes galbūt lėktuvų kilimo ir leidimosi trajektorija yra pasikeitusi ir dėl to padidėjo triukšmas. Vien formalus atsakymas, kad yra sudaryti strateginio triukšmo žemėlapiai, pareiškėjo vertinimu, negali būti laikomas teisėtu, nes, esant asmens skundui, turi ir privalo būti patikrintos aplinkybės ir faktai, nurodyti asmens skunde, imantis tam atitinkamų priemonių ir veiksmų. Tačiau jokie matavimai šiuo atveju atlikti nebuvo. Tai, pasak pareiškėjo, rodo, kad NVSC Vilniaus departamento skyriaus pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta skunde paminėtuose teisės aktuose.

Paaiškina, kad atsakovas gavo pareiškėjo 2021 m. liepos 21 d. skundą dėl į / iš tarptautinio Vilniaus oro uosto skrendančių lėktuvų skleidžiamo triukšmo, girdimo Vilniaus PN, Rasų g. 8, Vilniuje (toliau – pataisos namai). Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nuostatomis, įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir apie vertinimo rezultatus pareiškėją informavo 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (10-12 4.80)2-102982 , kuris iš esmės paremtas triukšmo lygio verčių Rasų g. 8, Vilniuje, teritorijoje atitikties Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustatytiems didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams vertinimu.

Paaiškina ir tai, kad Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, sudaromi aglomeracijų, stambių oro uostų (tarptautinių oro uostų, kuriuose per metus pakyla ir nusileidžia daugiau kaip 50 tūkstančių orlaivių) strateginiai triukšmo žemėlapiai, kuriuose pateikiami triukšmo modeliavimo rezultatai. Vilniaus mieste yra sudarytas strateginis triukšmo žemėlapis, kuris viešai skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga). Šiame triukšmo žemėlapyje yra pateikti ir Tarptautinio Vilniaus oro uosto triukšmo modeliavimo rezultatai. Strateginių triukšmo žemėlapių galiojimo laiką apibrėžia Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalis, nurodanti, kad strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Tvirtina, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, informavo pareiškėją apie Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiklos sukeliamą aplinkos triukšmą Rasų g. 8, Vilniuje, naudodamasis Vilniaus miesto strateginiame triukšmo žemėlapyje pateiktais duomenimis, taip pat nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos higienos normos HN 33:2011 7 punkto nuostata, leidžiančia triukšmą gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje vertinti pagal modeliavimo rezultatus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas NVSC Vilniaus departamentui 2021 m. liepos 21 d. pateikė skundą (registruotas 2021 m. liepos 27 d. Nr. 1-70022), kuriame nurodė, kad Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose naktį yra girdimas gana stiprus triukšmas nuo lėktuvų skraidymo, t. y. nuo lėktuvų pakilimo ir nusileidimo Vilniaus oro uoste. Pareiškėjo teigimu, triukšmas dienos metu yra dar pakenčiamas, tačiau nuo 23 val. iki 6 val. neįmanoma miegoti, lėktuvų keliamas triukšmas pažadina iš miego, o du kartus per savaitę galingi lėktuvai nakties metu išvis neduoda miegoti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė NVSC Vilniaus departamento imtis atitinkamų kontrolės priemonių, t. y. Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 1-ojo būrio patalpose atitinkamomis techninėmis priemonėmis nakties metu atlikti triukšmo matavimus (b. l. 21).

NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Vilniaus departamento direktoriaus funkcijas J. V., išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. liepos 21 d. skundą, 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. (10-12 4.80 Mr.)2-102982 nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nenustato leistinų triukšmo lygių laisvės atėmimo vietų patalpose. Skundžiamame sprendime paaiškinta, kad triukšmas, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 33:2011), 7 punktu, gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje gali būti įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu. Taip pat paaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje sudaromi aglomeracijų strateginiai triukšmo žemėlapiai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto strateginiame triukšmo žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/aplinkosauga) pateiktos šios Vilniaus oro uosto veiklos skleidžiamo triukšmo modeliavimo vertės Rasų g. 8, Vilniuje, aplinkoje: triukšmo lygis dienos metu 45-49dBA, vakaro metu – 40-44dBA, nakties metu – 40-44dBA, dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (Ldvn) 45-49dBA, kurios neviršija Lietuvos higienos norma HN 33:2011 leistinų 65 dBA dienos metu, 60 dBA vakaro metu, 55 dBA nakties metu verčių bei leistinos dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (Ldvn) 65 dBA vertės (b. l. 22-23).

Pareiškėjas nesutikimą su Skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjant jo skundą turėjo būti atlikti tiesioginiai triukšmo matavimai vietoje. Tvirtina, kad Skundžiamame sprendime nurodyti Vilniaus miesto strateginiame triukšmo žemėlapyje pateikti duomenys neatspindi faktinės situacijos, iš Skundžiamo sprendimo nėra aišku, kada jie surinkti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (1 punktas); žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas (2 punktas).

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) kompetencijai priskirta pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę). Pagal Sričių, kuriose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1179, 1.1. papunktį stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ pripažįstamas ūkinės komercinės veiklos veiksniu, galinčiu turėti įtakos visuomenės sveikatai, nurodytas stacionarių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ maksimalių triukšmo ribinių lygių nenustato.

Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „įvertinimas“ yra triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.

Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad reaguodamas į pareiškėjo 2021 m. liepos 21 d. skunde išdėstytas aplinkybes, NVSC Vilniaus departamentas triukšmo Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose lygį įvertino pasirinkdamas vieną iš Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte nurodytų įvertinimo būdų, t. y. modeliavimo būdą.

Praskrendančių lėktuvų keliamas triukšmas pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį negali būti laikomas stacionariu taršos šaltiniu. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad toks triukšmas tiksliai gali būti įvertintas tik vadovaujantis triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais, kurie gauti pagal tarptautinę patvirtintą metodiką.

Triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje sudaromi aglomeracijų strateginiai triukšmo žemėlapiai. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį strateginis triukšmo žemėlapis – žemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių šaltinių triukšmo poveikio vertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti. Triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti (jau sudarytiems patikslinti) turi būti naudojami duomenys ir informacija apie triukšmo šaltinius, garso sklidimui įtaką darančias aplinkybes, triukšmo veikiamus statinius ir juose gyvenančius gyventojus, ugdomus mokinius, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomus pacientus kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus (Triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 8 dalis). Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai sudaro aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus (13 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustato, kad vertės skaičiavimais nustatomos taikant su 2003 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/613/EB dėl gairių pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo patikslintiems tarpiniams skaičiavimo metodams ir su emisija susijusių duomenų (OL 2003 L 212, p. 49) suderintą metodiką – Europos civilinės aviacijos 2005 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje ECAC „Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita. Trečias leidimas“ aprašytą metodiką.