Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Biržų rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 25 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį - subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį - 3 MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

5) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių viešųjų darbų bausme,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

R. J. tyrimo metu apklaustas pirmą kartą kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. G. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Nors su J. G. draugauja 5 metus, bet kartu negyvena, nes J. G. su nepilnamečiu vaiku gyvena savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), o jis gyvena savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). J. G. pas jį ateina į svečius, lieka nakvoti, bet kartu jie negyvena ir bendro ūkio neveda. 2024 m. vasario 8 d., vakare, pas jį į namus atėjo J. G. ir jie pradėjo gerti degtinę. Būdami pas jį namuose abu išgėrė butelį 0,7 l talpos degtinės. 2024 m. vasario 9 d., ryte, jiems prabudus, apie 7.00 val., jie su J. G. vėl pradėjo gerti degtinę. Turėjo butelį 0,7 l talpos degtinės, bet mano, jog jie viso butelio neišgėrė. Kas vyko vėliau, jis, dėl buvusio girtumo, neprisimena. Kadangi dėl buvusio girtumo nieko neprisimena, todėl nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali. Jis tik pamena tai, jog su J. G. gėrė degtinę, o po to jau buvo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Lyg per miglą prisimena, jog matė kraują ant J. G. veido. Dėl ko ir kiek smūgių, bei į kurias kūno vietas J. G. sudavė, dėl buvusio girtumo, neprisimena. Nors, dėl buvusio girtumo jis jokių įvykio aplinkybių neprisimena, bet jei J. G. nurodė, jog jis jai kumščiu sudavė tris smūgius į veidą, tai taip ir galėjo būti. Be to, jis prisimena jog matė kraują ant J. G. veido, dėl to ir mano jog galėjo jai suduoti smūgius į veidą. Dėl įvykio gailisi.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su J. G. yra pažįstamas apie 5 metus. Anksčiau, maždaug prieš 3 metus gyveno kartu, tačiau po to išsiskyrė ir šiuo metu kartu negyvena, jokio bendro ūkio neveda. 2024 m. vasario 8 d., dienos metu jis paskambino J. G. ir pakvietė ją atvykti į svečius. Ši apie 19.00 val. atvyko pas jį į jo numojamą butą. Jai atvykus jie vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę 0,7 l talpos. Buvo dviese, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Išgėrė minėtą degtinę ir nuėjo miegoti. 2024 m. vasario 9 d. ryte jis paėmė J. G. banko kortelę ir nuėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko degtinės 0,7 l talpos ir 1 butelį alaus, kurio talpa buvo1 l. Banko kortelę jam J. G. davė pati, siūlė paimti 20 eurų grynais, tačiau jis pasakė, kad geriau duotų banko kortelę. Ji padavė jam banko kortelę, o grynus pinigus pasiliko. Jam grįžus namo J. G. apkaltino jį, kad paėmė ir tuos 20 eurų. Jis jų neėmė, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė J. G. tris smūgius į veido sritį – nosį, po ko jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Savo kaltę dėl J. G. suduotų smūgių jis pripažįsta visiškai ir labai gailisi, mano, kad viskas įvyko dėl vartojamo alkoholio, todėl šiuo metu alkoholio nevartoja, lanko anoniminių alkoholikų grupę, konsultacijas dėl alkoholio vartojimo, tvarkosi dokumentus dėl individualios veiklos.

Nukentėjusioji J. G. tyrimo metu parodė, kad su R. J. yra pažįstama apie 5 metus, anksčiau jie kartu gyveno apie pusę metų, tačiau po to išsiskyrė ir šiam momentui kartu nebegyvena apie 3 metus, jokio bendro ūkio kartu neveda, kartais susitinka pabendrauti. 2024 m. vasario 8 d., dienos metu, jai paskambino R. J. ir pakvietė ją į svečius, todėl apie 19.00 val. ji nuėjo pas jį į butą. Jai atėjus, jie su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, kurios pavadinimo neatsimena, 0,7 l talpos, buvo dviese, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Išgėrus minėtą degtinę, R. J. nuėjo miegoti. 2024 m. vasario 9 d., ryte, kelintą valandą ji nežino, R. J. paėmė jos banko kortelę ir nuėjo į parduotuvę, kurioje nupirko degtinės, alaus ir cigarečių. Jam grįžus, ji jo paklausė, kodėl jis be jos leidimo paėmė jos banko kortelę. Tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai tris smūgius į veido sritį – nosį, po ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir ji nuėjusi į tualetą, iškvietė policijos pareigūnus. Po R. J. jai suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Atvykę pareigūnai iškvietė GMP, kurie ją apžiūrėjo, pasiūlė jai vykti į RVUL, tačiau ji atsisakė. Po įvykio pareigūnai sulaikė R. J., o ji susirinko savo daiktus ir išėjo iš jo namų. Po įvykio ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, kadangi jokių matomų sužalojimų nebuvo, taip pat nebuvo nuvykusi į Valstybine teismo medicinos tarnybą, nedarbinga irgi nebuvo. Dėl šio įvykio ji R. J. jokių pretenzijų neturi, nei dėl paimtos jos banko kortelės nei dėl jai sukelto fizinio skausmo. Civilinio ieškinio ji nereikš.

Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja J. G. parodė, kad 2024 m. vasario 9 d., apie 11.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. J. žodinio konflikto metu, dėl jai nežinomų priežasčių, tris kartus kumščiu, kurios rankos nurodyti negali, trenkė jai į veidą ir nosį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš kart po įvykio apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu R. J.. Jie kartu su juo gyvena apie 5 metus. Per tą laiką R. J. jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, dėl to yra rašiusi pareiškimą policijai, tačiau daug kartų į policiją ir nesikreipė. Kai R. J. yra blaivus, tai yra normalus, tačiau kai pavartoja alkoholį, yra nevaldomas ir agresyvus. Dėl jo tokio elgesio ji nusprendė išeiti ir gyventi atskirai nuo R. J.. 2024 m. vasario 9 d., apie 9.00 val., ji atėjo pas R. J. į namus dėl to, kad pasiimtų savo daiktus ir galutinai išsikeltų iš jo buto. Kai ji atėjo, R. J. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jai būnant pas R. J. namuose, jis dar vartojo alkoholį, o ji su juo išgėrė tik kelias taureles. Kiek tiksliai išgėrė, ji neatsimena, tačiau alkoholio vartojo nedaug. Vartodamas alkoholį R. J. pradėjo jai priekaištauti dėl nebūtų dalykų. Ji jo pretenzijų nesuprato ir po kurio laiko, R. J. kumščiu, kurios rankos šiuo metu pasakyti negali, trenkė jai į veidą ir pataikė į nosį, ji pajuto didelį fizinį skausmą ir iš nosies jai pradėjo tekėti kraujas. Po to, R. J. nenusiramino, nors ji jo prašė apsiraminti, ir dar ne mažiau 2 kartus trenkė jai į veidą ir pataikė į kairį skruostą. Po šių smūgių ji parkrito ant lovos. R. J. kažką šūkavo, tačiau ji nesuprato, ką jis rėkavo ir išbėgusi iš buto paskambino pagalbos telefonu. Kadangi toks įvykis jau nebe pirmas, todėl dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti R. J. nesiartinti prie jos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu iš buto paimta antklodės užvalkalas, ant kurio matėsi raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Apžiūros metu kitų nusikalstamos veikos pėdsakų, reikšmingų bylos aplinkybėms nustatyti, nerasta.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas antklodės užvalkalas. Užvalkalas yra baltos spalvos su rudos spalvos ornamentais. Viename iš kampų, ties antklodės užsegimu matyti raudonos (rudos) spalvos dėmės.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip R. J. pripažįsta, kad: „aš jai daviau į snukį, tikrai daviau ir pripažįstu, ji čia atbėgo“. Pareigūnui pasiteiravus, kas J. G. yra R. J., šis atsako: „Kas? Ji mano sūnaus motina ir atbėgo čia, draskėsi“, vėliau patikslina: „mano buvusi žmona“. Pareigūnams paprašius J. G. papasakoti, kas įvyko, ši atsakė: „nu va, pažiūrėkite, viskas kraujuose, viskas va, mušė mane tai, aš <...> kai jus atvažiavote, negalėjau nei išeiti, nei ką, viskas kraujuose“. Pareigūnui pasiteiravus, kas J. G. yra R. J., ši teigė, kad: „nu kaip, draugas <...>“, vėliau patikslina: „sugyventinis, pakvietė į svečius ir va <...>“. Pareigūnams paklausius J. G., kiek kartų trenkė jai R. J., ši atsakė, kad: „tris kokius, gerai jis trenkė“. Vėliau J. G. pareigūnams aiškino, kad bendrų vaikų su R. J. neturi, o pareigūnams dar kartą paklausus, ar jie yra sugyventiniai, J. G. atsakė: „nu kaip, kaip draugas, ateinu ten retkarčiais per išeigines ir viskas, aš daugiau su juo, bandžiau kažkada gyvent tai supratau, kad nieko gero ir viskas“. J. G. taip pat patvirtino, kad praeityje su R. J. gyveno kartu apie pusę metų laiko, pažįstami yra apie 5 metus laiko.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2024 m. vasario 9 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 (patikros sertifikatas Nr. 1985241, galioja iki 2024 m. gegužės 12 d.) R. J. 14.39 val. buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC). Garso įraše užfiksuota, kaip J. G. prašo pagalbos, nurodo adresą ir teigia, kad ją sumušė.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo R. J. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios J. G. parodymai apie tai, kad ji pajuto fizinį skausmą, taip pat byloje esantis pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, alkotesterio kvitas, kitų objektų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji J. G. įvykio dieną kvietė policijos pareigūnų pagalbą dėl R. J. sukelto fizinio skausmo ir policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis užfiksuoti J. G. ir R. J. paaiškinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Įvertinus tai, kad tiek R. J., tiek J. G. parodė, kad jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nors praeityje yra gyvenę kartu apie pusę metų laiko, tačiau šiai dienai yra tiesiog pažįstami, todėl R. J. veiksmai, kuomet jis, žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. G. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai J. G. sukėlė fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, nukentėjusioji J. G. tyrimo metu taip pat buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė, civilinio ieškinio nepareiškė.

R. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus, iš kurių du kartus nuteistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Be kita ko, 2022 m. liepos 25 d. R. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas. Įvertinta ir tai, kad R. J. praeityje vieną kartą teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas trylika kartų, paskirtų piniginių baudų nėra sumokėjęs. R. J. – (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. J. paskyrus prokurorės prašomo dydžio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

R. J. pirmą kartą paskyrus arešto bausmę ir įvertinus tai, kad jis kaltę pripažino, tinkamai įvertino savo neteisėtą elgesį, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, ruošiasi vykdyti individualią veiklą yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti atidedant arešto bausmės vykdymą. Teismas mato pagrindą netaikyti nuteistajam intensyvios priežiūros, bet paskirti įpareigojimus (draudimus), kurie priverstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu R. J. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. 12.30 val. iki 2024 m. vasario 10 d. 12.26 val. (viena para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę jį prilyginant vienai arešto dienai.

Kaltinamajam R. J. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta, kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. J. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 10 d. kaip atliktą vieną arešto bausmės parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais neatliktos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių netaikant intensyvios priežiūros, bet per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant R. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.