Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 15 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent: turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį, ne mažiau kaip 508,873 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 13 procentų iki 14,6 procentų, bei augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose buvo bendras 0,065 g kiekis psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kurio koncentracija nuo 6,8 procentų iki 7 procentų, iš kurių dalį – nedidelį kiekį – 1,180 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 14,0 procentų, 2022 m. sausio 27 d. laikotarpiu nuo 16.26 val. iki 16.45 val., tame pačiame bute už 15 Eur pardavė R. Š., bei nedidelį kiekį – 1,563 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,9 procentų, 2022 m. sausio 28 d. apie 15.20 val. tame pačiame bute už 20 Eur pardavė G. J. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), o likusią dalį toliau laikė bute iki 2022 m. sausio 28 d. 16 val., kol visos neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu;

1.2. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent: nuo tiksliai nenustatytos datos bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 26-o mm kalibro, lygiavamzdį SPŠ44 sistemos signalinį pistoletą, savadarbiu būdu sutrumpintu vamzdžiu, skirtą šaudyti 26-o mm kalibro signaliniais šoviniais (raketomis), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams, iki 2022 m. sausio 28 d. 16 val., kai tą pistoletą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.3. Dar labiau švelninti nuteistajam D. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į D. G. charakterizuojančius bylos duomenis ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes (neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį, kiekį, kuris nedaug viršija didelį, du nedidelių kiekių kanapių pardavimo faktus, tam tikrų inkriminuojamų aplinkybių pripažinimą, tai, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis teisiamas pirmą kartą), padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir nuteistajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijos minimumas. Tokia bausmė atitinka nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nuteistasis D. G.. Apeliaciniame skunde jis nurodo tokius esminius argumentus: 1) 489,12 g kanapių jis laikė jam netikėtai ir nepalankiai susiklosčius aplinkybėms bei tokio kiekio kanapių jis neketino pasilikti ir būtų grąžinęs šias kanapes jam iš anksto sutartoje vietoje palikusiems asmenims; 2) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jam nepagrįstai nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino ir gailisi; 3) pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

5. Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. kratos D. G. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasta ir paimta: 1) prapjautame vakuuminiame pakete – 489,12 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13 procentų; 2) užspaudžiamame plastikiniame pakete – 6,050 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,5 procentų, o baltos spalvos plastikiniame indelyje – 1,347 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,6 procentų; 3) septyniuose folijos gniužuluose – 9,613 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,3 procentų; 4) augalinės kilmės medžiagų mišinys (iš dviejų popieriaus lankstinukų), kuriame yra psichotropinės medžiagos tetrahidrakanabinolio: mišinyje iš reklaminio bukleto – 0,024 g, o mišinyje iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko – 0,041 g. Taip pat byloje nustatyta, kad D. G. 2022 m. sausio 27 d. R. Š. pardavė 1,180 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14 procentų, ir 2022 m. sausio 28 d. G. J. pardavė 1,563 g kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,9 procentų. Po to D. G. 2022 m. sausio 28 d. 15.30 val. buvo sulaikytas. Tokias faktines bylos aplinkybes patvirtina nuteistųjų D. G., R. Š. parodymai, liudytojų parodymai, specialistų išvados, specialistės paaiškinimai teisiamajame posėdyje, kratų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos. Kaip matyti, D. G. išplatino (pardavė) R. Š. ir G. J. bendrai imant 2,743 g kanapių, ir jas pardavęs toliau disponavo (laikė) iš viso 506,13 g kanapių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 19 punktą didelis kiekis kanapių yra tada, kai jų kiekis viršija 500 g, bet neviršija 2500 g. Taigi, D. G. laikytas kanapių kiekis yra didelis, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje.

6. BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijose įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007). Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla ir tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2008, 2K-350/2009). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-139/2015, 2K-405-507/2015). Tad jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas vartoti pats ir jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

7. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kiekis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir taip toliau), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

8. Apeliaciniame skunde, kaip ir iš esmės viso proceso metu, nuteistasis D. G. laikėsi versijos, kad iš savo šaltinio jis visada pirkdavo nedidelius kiekius kanapių (apklausų metu jis nurodydavo skirtingus jų kiekius, kurie svyravo nuo 15 iki 50 g), kad pinigų suma už jas nebūtų labai didelė (kanapėms įsigyti daug pinigų, pasak jo paties, jis neturėdavo). Nuteistojo teigimu, tąkart iš anksto sutartoje vietoje radęs kanapių didelį kiekį, parsinešė jas namo, bet būtų grąžinęs jas palikusiems asmenims. Be to, įsigyti tokį kiekį kanapių jis tiesiog neturėjo pinigų. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. G. gyvenamojoje vietoje visas kanapes, t. y. visą jų didelį kiekį, laikė puikiai suprasdamas ką daro, sąmoningai, darė tai turėdamas tikslą jas platinti. Visų pirma, nuteistajam visiškai nebuvo būtina turėti visus pinigus ir iš karto atsiskaityti su asmenimis, iš kurių gavo kanapes – jis tai galėjo padaryti ir jas išplatinęs. Neįtikinama nuteistojo versija, jog jis ketino 489,12 g kanapių grąžinti savo šaltiniui, iš kurio jis kanapes paprastai įsigydavo. Pagal paties D. G. parodymus, jis pats praplėšė jam paliktą paketą, kuriame buvo 489,12 g kanapių, ir pirmiausiai ką jis padarė, tai jas rūkė (norėjo jų paragauti ir išbandyti). Nuteistasis taip pat parodė, kad jis bijojo tų asmenų, kurie jam iš anksto sutartoje vietoje paliko kanapes, todėl jų negrąžino ar kitaip jų neatsikratė. Kolegijos vertinimu, tokia versija yra nereali, nes nuteistasis jau praplėšęs paketą turėjo matyti, kad jame yra gerokai daugiau kanapių nei įprastai jis įsigydavo, tačiau jų neatsikratė, nebandė susisiekti su „tiekėju“ ir spręsti dėl jų grąžinimo, o jas ėmė vartoti – jas rūkė, ir pardavinėjo kietiems asmenims. Kad jis bijojo asmens (asmenų), kurie jam kanapes tiekdavo, ir dėl to jis kanapių negrąžino, tėra jo teiginys, kuris niekuo nepatvirtintas. Apeliantas neabejotinai turėjo įvertinti, kad už neteisėtą disponavimą dideliu kanapių kiekiu jam gresia griežta atsakomybė, todėl baime pateisinti gresiančius ilgus metus laisvės atėmimo yra tiesiog naivu ir sunkiai suvokiama.

9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistojo D. G. tikslą platinti kratos metu rastas narkotines medžiagas patvirtina jo namuose rastos svarstyklės ir smulkintuvas, ant kurių rasta narkotinių medžiagų – kanapių. Svarstyklės įprastai naudojamos siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuoti“ sau vartojimui skirtas kanapes tokios svarstyklės iš esmės nėra reikalingos. Taip pat svarbu tai, kad kratos metu rastos kanapės buvo laikomos ne vienoje, vizualiai nematomoje vietoje, dalis jų – jau paruoštose dozėse. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė ir skundžiamame nuosprendyje. Įvertinus visa tai kartu su nustatytomis aplinkybėmis, jog D. G. kanapes R. Š. ir G. J. pardavė taip pat susuktas į foliją, t. y. „sudozuotas“, darytina išvada, kad svarstykles ir smulkintuvą nuteistasis naudojo kanapėms susverti į dozes ir jas po to realizuoti.

10. Be abejonės, nuteistojo D. G. tikslą platinti kratos metu rastas narkotines medžiagas patvirtina ir tai, kad jis ir pardavė kanapes R. Š. ir G. J.. Beje, pagal pačių nuteistojo D. G. ir R. Š. parodymus pastarasis iš D. G. kanapių buvo įsigijęs kelis kartus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad tarp kanapes vartojančių asmenų yra įprasta jomis dalintis prireikus (jų pritrūkus, negavus nusipirkti iš kitur ir panašiai), tai tik patvirtina šių narkotinių medžiagų platinimo faktą. Be to, pagal paties nuteistojo D. G. parodymus už 1 g kanapių jis mokėdavo 10 Eur. Tuo tarpu jis pats kanapes R. Š. ir G. J. pardavė už didesnę sumą. Tai rodo, jog jis siekė ir gavo materialinės naudos. Tai yra tokių veikų (kanapių platinimo) tikslas ir esmė. Taigi, D. G. narkotines medžiagas gerai nepažįstamiems asmenims išplatino ne iš draugiškumo, o savanaudišku tikslu. Akivaizdu ir tai, kad nuteistasis D. G. turėjo kontaktų su asmenimis, linkusiais įsigyti tokias narkotines medžiagas, taip pat žinojo šios neteisėtos veiklos (neteisėto narkotinių medžiagų platinimo) esminius principus.

11. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. G. versija, jog jis nebūtų platinęs 489,12 g kanapių ir būtų jas grąžinęs savo šaltiniui, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, D. G. laikytų kanapių kiekis, jų dalies laikymas dozėse, joms sverti ir paruošti reikalingų prietaisų (svarstyklių, smulkintuvo) turėjimas, jų laikymas jas slepiant (indaplovėje, spintelėse, dėžutėse), įrodo, kad šias narkotines medžiagas jis ne tik vartodavo pats, bet ir užsiimdavo jų realizavimu mažais kiekiais tiesiogiai jas vartojantiems asmenims. Vien tai, kad iš didžiausio kiekio paketo, t. y. iš 489,12 g kanapių, jis nespėjo niekam išplatinti, nes šis jo nusikalstama veika buvo nutraukta policijos pareigūnų, nepaneigia tikslo platinti šias narkotines medžiagas. Taigi, pagal didelio kiekio požymį ir tikslą platinti ši D. G. veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

12. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija dėl to visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir pripažįsta, jog tam nebuvo pagrindo. Pastebėtina, jog taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, bei dėl jos gailisi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022). Tuo tarpu D. G. ir tyrimo metu, ir teisme neigė esmines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, kurios jau buvo aptartos anksčiau, t. y. tikslą platinti kanapes, neteisėtą didelio kiekio jų laikymą savo namuose, nors byloje esančių įrodymų visuma tai akivaizdžiai patvirtina. Iš jo parodymų matyti, kad jis labiau gailisi ne to, kad padarė šią nusikalstamą veiką, o kad buvo sulaikytas ir nubaustas griežta bausme. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nerado jo elgesyje ir veiksmuose kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio, kuris atitiktų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turinį ir esmę.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. G. paskirta bausmė yra per griežta. Su tuo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

15. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Antra, paprastai BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, kuriomis remiantis, net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-108-3030/2020, Nr. 2K-119-689/2020).

16. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skiriamas tik laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas D. G. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatyta minimali jos riba, t. y. laisvės atėmimą 4 metams. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį D. G. buvo paskirtas areštas 30 parų, t. y. švelnesnė bausmės rūšis. Už šias veikas paskirtas bausmes subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas D. G. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 15 dienų. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad D. G. atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį lengvina aplinkybė, jog jis pripažino savo kaltę ir gailisi, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė, kad D. G. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, jis veikos padarymo metu nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visi šie bylos duomenys leido pirmosios instancijos teismui D. G. charakterizuoti iš esmės teigiamai. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės nuteistajam paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, todėl, kaip minėta, skyrė jam mažesnę sankcijos minimumas bausmę. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad net ir 4 metų bausmė D. G. yra neteisinga, nes neatitinka jo asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tačiau su tuo negalima niekaip sutikti. Kolegija sprendžia, kad D. G. nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Kanapės, kaip ir bet kurios kitos narkotinės medžiagos, daro įtaką žmogaus psichinei sveikatai. Kanapių vartojimas sukelia priklausomybę ir gali tapti žmogaus mirties priežastimi, todėl disponavimas šios rūšies narkotine medžiaga D. G. nebuvo kliūtimi tinkamai suvokti vykdomos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei šias medžiagas ne tik vartoti pačiam, laikyti jų didelį kiekį, bet ir jas išplatinti dar keliems asmenims. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. kanapes realizavo su policijos pareigūnų kontrole, t. y. jam taikant procesines prievartos priemones, ir tai kažkaip mažina jo veikos pavojingumą. D. G. sprendimą laikyti didelį kiekį kanapių bei jas platinti kitiems asmenims priėmė savo noru ir jis nebuvo skatinamas nusikalsti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su jo asmenybe, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, bei jam paskyrė tinkamas anksčiau minėtas bausmes. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes bei dar labiau sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija nemato pagrindo. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, už atskirus nusikaltimus nuteistajam paskyrė veiksmingas, proporcingas jo pažeistiems teisiniams gėriams ir teisingumo principą atitinkančias bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. D. G.už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, t. y. jam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Paskirta subendrinta 4 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal savo dydį taip pat nėra aiškiai per griežta. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą.