Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
1A-255-530/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04260-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. K.
Nukentėjusysis
V. A.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-530/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04260-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 2.4.6.4.4; 1.1.7.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,nuteistojo D. K. jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. A. automobilio) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. A. automobilio) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

-pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (A. A. turto sugadinimas) – 30 (trisdešimt) parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš L. M. automobilio) - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (L. M. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. Š. automobilio) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš T. B. automobilio) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirta subendrinta - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje, o jos pradžia skaičiuojama nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaičiuotas D. K. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 18 d., 4.15 val. iki 202 m. vasario 19 d., 14 val. (1 diena).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pakeisti į suėmimą.

Nukentėjusių civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš D. K. priteista turtinei žalai atlyginti:

nukentėjusiam V. A. 431 Eur (keturis šimtai trisdešimt vienas euras),

nukentėjusiai L. M. 1608,85 Eur (vienas tūkstantis šešis šimtai aštuoni eurai aštuoniasdešimt penki centai),

nukentėjusiam E. Š. 276,01 Eur (du šimtus septyniasdešimt šeši eurai vienas centas),

nukentėjusiam T. B. 70 Eur (septyniasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. D. K. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d., 23 val. iki 2021 m. vasario 10 d., 7.23 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), metaliniu rėžtuku išdaužė V. A. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. laidos, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė svetimą turtą – originalią multimediją 159 eurų vertės bei moteriškus akinius „Ray Ban“ 180 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam V. A. bendrą 339 eurų vertės turtinę žalą.

2. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d., 20.30 val. iki 2021 m. vasario 10 d., 07.40 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, metaliniu rėžtuku išdaužė A. A. priklausančio automobilio ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – multimediją 2247 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiai A. A. turtinę žalą.

3. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d., 20.30 val. iki 2021 m. vasario 10 d., 7.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu rėžtuku išdaužė A. A. priklausančio automobilio ,,VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, išardė multimedijos laidyną, pažeisdamas multimedijos kabelį bei jungtį, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiai A. A. bendrą 205,71 eurų vertės turtinę žalą.

4. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d., 21.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., 7.36 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, (duomenys neskelbtini), metaliniu rėžtuku išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio BMW 640I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – automobilio oro pagalves 345 eurų vertės, vairą 430 eurų vertės, vairo kairės ir dešinės pusės vairo svirteles 96 eurų vertės, vairo antdėklą 20 eurų vertės, daugiafunkcinį jungiklį 75 eurų vertės. Po to, jis tuo pačiu laiku pasikėsino apvogti L. M. priklausantį automobilį ,,BMW 218 D Active Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Po to, jis toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d., 21.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., 7.36 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, (duomenys neskelbtini), grįžo prie automobilio BMW 640I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metaliniu rėžtuku išdaužė automobilio BMW 640I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – valdymo konsolę 165 eurų vertės, kondicionieriaus valdymo elementą 315 eurų vertės, monitorių 865 eurų vertės, informacinės sistemos valdymo bloką 510 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros 2922 eurų vertės turtinę žalą.

6. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d., 21.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., 7.36 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu rėžtuku išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio BMW 640I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, taip pat dešinės pusės priekinių durelių stiklą, sulaužė oro pūtimo groteles, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 369 eurų vertės turtinę žalą.

7. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d., 21.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., 7.36 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, (duomenys neskelbtini), metaliniu rėžtuku išdaužė L. M. priklausančio automobilio BMW 218 D Active Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio vidų, pradėjo ardyti plastikines detales, tačiau iš automobilio nieko nepagrobė, nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi nieko vertingo jame nerado.

8. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d., 21.30 val. iki 2021 m. vasario 12 d., 7.36 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu rėžtuku išdaužė L. M. priklausančio automobilio BMW 218 D Active Toure, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, subraižė apatinės konsolės apdailą, subraižė daiktadėžę, subraižė priekinių kairės ir dešinės pusės durų gumas, subraižė statramsčio priekinių durų dešinės pusės apdailą, subraižė priekinių durų dešinės pusės apdailą, subraižė priekinių durų dešinės pusės durų apmušimus, subraižė centrinės prietaisų panelės apdailą, įplėšė prietaisų panelės apdailą, subraižė perjungimo svirties sektorių, įbrėžė rankinio stabdžio jungiklį, subraižė audio valdymo apdailą bei nulaužė laikiklius, nulaužė ventiliacijos groteles, sulaužė laikiklius, subraižė kontrolerį, subraižė centrinę konsolę, subraižė panelės apdailą, subraižė odines sėdynes, subraižė audio valdymo bloką, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas L. M. 3629,36 eurų turtinę žalą.

9. Be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d., 20 val. iki 2021 m. vasario 18 d., 3.35 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išdaužė E. Š. priklausančio automobilio VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pavogė multimediją 500 eurų vertės, vaizdo registratorių XIAOMI 70 MYPROPLUS, 100 eurų vertės, tuo padarydamas E. Š. bendrą 600 eurų turtinę žalą.

10. Be to, jis 2021 m. vasario 18 d., apie 3.35 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaužė T. B. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spyną, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti automobilyje buvusius vertingus daiktus, santechnikos įrankius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi automobilyje nieko vertingo nerado.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11. Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir jam skirti švelnesnę bausmę, susijusią su laisvės atribojimu arba pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nuo vienerių iki trejų metų. Kartu prašydamas iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimą, jam įsiteisėjus.

11.1. Skunde nuteistasis teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai papasakojo aplinkybes, nebandė išvengti gręsiančios atsakomybės. Po nusikalstamų veikų padarymo stengėsi pakeisti savo požiūrį, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, dalyvauja įvairiose programose, siekia įgyti kvalifikaciją ir susirasti darbą. Šis jo siekis yra susijęs su noru atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Tuo tarpu atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje tokios galimybės praktiškai neturės ir taip bus pažeisti nukentėjusiųjų lūkesčiai į žalos atlyginimą. Be to, po priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliantas sužinojo, kad jo sutuoktinė laukiasi ir jis neužilgo taps tėvu. Ši aplinkybė jį, kaip asmenybę, labai paveikė ir požiūris į gyvenimą ženkliai pasikeitė. Todėl jo įsitikinimu bausmės tikslai, numatyti baudžiamajame įstatyme, galėtų būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą, o jam paskirta bausmė būtų teisinga bei ne per griežta. Tačiau jeigu apygardos teismas manytų, kad laisvės apribojimo bausmė yra per švelni, apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11.2. Nuteistasis skunde taip pat nesupranta kokiu pagrindu ir tikslu, jau įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, jam turėtų būti paskirtas suėmimas, kai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad paskirtą bausmę jis turėtų atlikti pataisos įstaigoje.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimų negauta.

13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėja advokatė apeliacinį skundą palaikė ir prašė nuteistajam skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, o netenkinus šio prašymo, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, o netenkinus šio prašymo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kartu prašydamas skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo skirti jam laisvės apribojimą bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. K. paskirtos ir subendrintos bausmės atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

17. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

19. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

20. D. K. už šešis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas skyrė 2 metų, 2 metų 3 mėnesių, 2 metų 6 mėnesių, 2 metų 8 mėnesių, 3 metų ir 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Už du nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje paskyrė laisvės atėmimą 4 ir 9 mėnesiams, o už vieną baudžiamąjį nusižengimą trisdešimt parų arešto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, jog D. K. padarė šešis apysunkius nusikaltimus, du nesunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, nustatydamas ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir į tai, kad ne visos D. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo baigtos, tačiau kartu pažymėjo, kad jos buvo padarytos tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų (neteisėtai įgyti svetimą turtą), veikiant sistemingai bei per ganėtinai trumpą laiką. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje taip pat nurodė, kad D. K. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis ir vėl nusikalto, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, o bausmės tikslų - sulaikyti D. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), bus galima pasiekti tik D. K. skyrus su laisvės atėmimu bei areštu susijusias bausmes. Teisėjų kolegija sutikdama su šia apylinkės teismo išvada pažymi, kad D. K. anksčiau teistas keturis kartus už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, pirmąjį kartą sulaukęs vos 18 metų (6 t., b. l. 46-56). Šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Tuo tarpu apeliantas dar būdamas nepilnametis, t. y. 2015 m. gegužės 28 d. buvo nuteistas ir Vokietijoje už vagystę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. K. už Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytas laisvės apribojimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ne kartą buvo skirtos ir bausmės susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau akivaizdu, kad pastarasis iš to išvadų nepadarė ir pasirinkto gyvenimo modelio nekeitė. Atkreipiant dėmesį, kad apeliantas 2020 m. gruodžio 14 d. paleistas lygtinai, vėl nusikalto 2021 m. vasario mėnesį. Šių duomenų visuma neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad jis savo elgesio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis stengiasi pakeisti savo požiūrį, dalyvauja įvairiose programose, siekia įgyti kvalifikaciją, tačiau apygardos teismui su apeliaciniu skundu nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Tuo tarpu D. K. nurodomos šeimyninės aplinkybės bei noras būnant laisvėje pradėti dirbti bei atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. Pažymint, kad apeliantas jau priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas taip pat buvo įvertintas. Byla teisme buvo išnagrinėta taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sumažinus D. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jų dydžiai yra parinkti tinkamai, motyvuotai ir keisti bei dar labiau švelninti paskirtąją bausmę D. K., nėra teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju nuteistajam skyrus laisvės atribojimo bausmę akivaizdu, jog nebus pasiekti skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas keturis kartus, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pažymint, kad D. K. devynios nusikalstamos veikos yra padarytos per trumpą laiko tarpą, būdant recidyvistu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti D. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

22. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo skirtu suėmimu įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kadangi, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad jis paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėtų atlikti pataisos įstaigoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas kardomųjų priemonių klausimą nurodė, jog nuteistajam D. K. paskirtos karomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus keistinos į suėmimą. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reglamentavimą, numatytą BPK 139 straipsnio 3 dalyje, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą, sprendžia, jog apylinkės teismas neteisingai išsprendė šį klausimą. Todėl nuteistajam D. K. pirmosios instancijos teismo skirtą suėmimą įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui panaikina ir kardomąsias priemones - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje palieka galioti iki skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, jos naikintinos.

23. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. K., kurią sudaro 158,48 Eur (8 t., b. l. 16-18). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko D. K. iniciatyva, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra gera (6 (t., b. l. 43), VĮ „Regitra“ duomenimis D. K. transporto priemonių registruotų jo vardu taip pat neturi (6 t., b. l. 42), skundžiamu nuosprendžiu jam priteista 2385,86 Eur turtinė žala, jis taip pat niekur nedirba, nors ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų negauna, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. K. nepriteisia.

24. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, sprendžia, kad D. K. pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė nėra per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinį skundą šio dalyje atmeta, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuteistajam D. K. kardomąją priemonę – suėmimą, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiui. Paliekant galioti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimasi policijos įstaigoje iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąsias priemones panaikinti.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš D. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis