Utenos apylinkės teismo sprendimas

Nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. M., J. K., R. Š. ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, jog E. S. iki tremties gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini). Po ištrėmimo jos namai buvo nacionalizuoti. E. S. 1956 metais sugrįžus iš tremties dar pora metų apsigyveno savo namuose, tačiau po dviejų metų buvo priversta išsikraustyti, nes namai buvo nacionalizuoti. Ji apsigyveno pas dukrą B. Z. (duomenys neskelbtini). 1991 metais E. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į pastatus, tačiau (duomenys neskelbtini) metais mirė nesulaukusi sprendimo. Vėliau namas priklausė miškų urėdijai ir jame gyveno girininkas. Miškų urėdija jokio sprendimo nepriėmė dėl namo sugrąžinimo E. S., tačiau leido B. Z. jį išnuomoti ir B. Z. 2004 metais gyvenamąjį namą išnuomojo. 2018 metais buvo atkurtos E. S. anūkams nuosavybės teisės į žemę po gyvenamuoju namu ir tuomet vėl buvo rūpinamasi dėl gyvenamojo namo sugrąžinimo. Per tą laiką pastatai buvo perduoti VĮ Turto bankas ir šiuo metu jis juos valdo. Tik šiemet 2022m. sausio 5d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu atkūrė E. S. nuosavybės teises natūra į jos turėtus gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir atstovas nurodė, jog po E. S. mirties (duomenys neskelbtini) metais niekas pareiškimu pas notarą nesikreipė, nes tuo metu E. S. vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto . E. S. gyveno pas dukrą B. Z. ir po E. S. mirties visą palikimą priėmė dukra B. Z. . Iki šios dienos yra išlikę E. S. baldai - kėdės, stalas, spinta, siuvimo mašina „Singer“, sieninis laikrodis, indai, gintariniai papuošalai, siuvinėtos staltiesės , lovatiesės, pagalvių užvalkalai , fotonuotraukos, kuriose užfiksuota sodyba (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir atstovas teigė, jog B. Z. buvo pradėjusi valdyti ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nes 2004 metais jį išnuomojo. E. S. dukra B. Z. mirė (duomenys neskelbtini) metais . Po jos mirties palikimą priėmė jos dukra pareiškėja T. L. J. , todėl nustačius faktą, jog B. Z. po savo motinos E. S. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo ir galės įsiregistruoti savo nuosavybės teises į E. S. vardu atkurtą nuosavybę : gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir atstovas nurodė, jog jų pateikti rašytiniai įrodymai, bei liudytojos parodymai visiškai patvirtina faktą, jog po E. S. mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė jos dukra B. Z., todėl prašo jų pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys E. M., J. K. ir R. Š. neginčijo pareiškėjos pareiškimo. Į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga , pareiškėjos, jos atstovo, liudytojos parodymais nustatyta, kad 2022m. sausio 5d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. 1-SD-26(6.25E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei E. S.“ Nr. 1-SD-26(6.25E) atkūrė E. S. , mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises natūra į jos turėtus gyvenamąjį namą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iki nuosavybės teisių atkūrimo šie nekilnojamieji daiktai buvo patikėjimo teise valdomi VĮ Turto bankas. Žemės sklypo po šiais statiniais nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai T. L. J. ir suinteresuotiems asmenims : E. M. , J. K. ir R. Š.- E. S. anūkams. Po E. S. mirties (duomenys neskelbtini), niekas pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta . Tačiau nustatyta, jog E. S. prieš mirtį gyveno kartu su dukra B. Z., jos šeimoje adresu (duomenys neskelbtini). Po E. S. mirties dukra B. Z. pasiėmė motinos E. S. daiktus - baldus: dvi kėdes, stalą, spintą, siuvimo mašiną „Singer“, sieninį laikrodį, indus, gintarinius papuošalus , siuvinėtas staltieses, lovatieses, pagalves užvalkalus, fotonuotraukas, kuriose užfiksuota E. S. sodyba (duomenys neskelbtini) ir šie daiktai iki šios dienos yra išsaugoti. Tokiu būdu konstatuotina, jog palikimą po E. S. mirties priėmė jos dukra B. Z. ir faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Kad B. Z. buvo pradėjusi valdyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, jog ji 2004-05-01 nuomos sutartimi gyvenamąjį namą išnuomojo, nors nuosavybės teisės į šį turtą E. S. dar nebuvo atkurtos. B. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visą turtą, tame tarpe ir E. S. palikimą paveldėjo jos duktė pareiškėja T. L. J. . Pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti jai rūpimą juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų kreiptis pas notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo ir galės įregistruoti nuosavybės teises į E. S. vardu atkurtą nuosavybę: gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini).

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas.

Palikimo atsiradimo momentu po E. S. mirties galiojo 1964 metų Civilinis kodeksas. CK 587 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė , kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokias pat aplinkybes įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatose.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. Z. po motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001m.) faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. ji priėmė E. S. baldus, indus, papuošalus, staltieses, fotonuotraukas ir tokiu būdu perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku. Be to, 2004 metais B. Z. buvo pradėjusi valdyti ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teisės į šį turtą E. S. dar nebuvo atkurtos. Suinteresuoti asmenys E. S. anūkai – E. M., J. K. ir R. Š. prieštaravimų nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad B. Z. priėmė savo motinos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos E. S. (duomenys neskelbtini), mirties , priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.