Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. L., R. P. ir nuteistojo V. L. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. L. (O. L.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (už 2008-06-26 psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti) – trejiems (3) metams trims (3) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą 2008-06-26 Herkaus Manto gatvėje, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) – ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (už 2008-06-26 psichotropinių medžiagų laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas platinti) – ketveriems (4) metams laisvės atėmimo,

pagal BK 260 str. 1 d. (už 2008-10-13 narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) – ketveriems (4) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-06-27 iki 2008-06-28 ir nuo 2008-10-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. (V. L.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 1 d. (už 2008-06-30 psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti) – ketveriems (4) metams trims (3) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 260 str. 2 d. (už 2008-06-30 didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) –aštuoneriems (8) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta devynerių (9) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-06-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir J. A., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteistas už tai, kad iki 2008 m. birželio 26 d., veikdamas bendrininkų grupe su R. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, įgijo 9 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,012 gramo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,020 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 12 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,062 gramo psichotropinės medžiagos – diazepamo, 8 vnt. baltos – žalios spalvų tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,382 gramo psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, (duomenys neskelbtini).

Nurodytu laikotarpiu O. L. susitarė ir įkalbėjo R. P., kad jei jis bus sulaikytas policijos pareigūnų ir uždarytas į areštinę, vykdant Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-01-23 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d., 2 d. ir nuteistas 4 mėnesiams 15 dienų laisvės atėmimo, pastaroji minėtas psichotropines medžiagas, paslėpusi siuntinyje, atgabens ir perduos jam į Klaipėdos apskrities VPK areštinę.

2008 m. birželio 26 d., apie 16.45 val., R. P., vykdydama susitarimą su O. L., įgytas psichotropines medžiagas paslėpė siuntinyje buvusiose razinose, atgabeno į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur kartu su kitais maisto produktais ir daiktais perdavė O. L.. Minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

O. L. nuteistas ir už tai, kad iki 2008 m. birželio 26 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 40 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,080 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo – bei 22 vnt. įvairiaspalvių lankstinukų, kuriuose buvo 1,351 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0, 213 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias neteisėtai gabeno su savimi, o pamatęs policijos pareigūnus, minėtas medžiagas numetė. 2008 m. birželio 26 d., apie 13.45 val., prie (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu tas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. P. nuteista už tai, kad iki 2008 m. birželio 26 d., veikdama bendrininkų grupe su O. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą perduoti į Klaipėdos apskrities VPK areštinę ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 9 vnt. rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,012 gramo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 10 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,020 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 12 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,062 gramo psichotropinės medžiagos – diazepamo, 8 vnt. baltos – žalios spalvų tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,382 gramo psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, (duomenys neskelbtini). Po to R. P. su O. L. susitarė, jog ji psichotropines medžiagas paslėps siuntinyje, razinose („Studentų maistas“), o policijos pareigūnams sulaikius O. L., minėtas psichotropines medžiagas su siuntiniu perduos į Klaipėdos VPK areštinę. Taip O. L. organizavus ir pasiekus susitarimą, R. P., vykdydama susitarimą, paslėptas razinose („Studentų maistas“) tabletes su psichotropine medžiaga 2008 m. birželio 26 d., apie 16.45 val., atgabeno į Klaipėdos m. VPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur kartu su kitais maisto produktais ir daiktais siuntinyje, skirtame O. L., perdavė į Klaipėdos m. VPK areštinę. Minėtas medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė.

Be to, R. P. nuteista ir už tai, kad iki 2008 m. spalio 13 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,2 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,073 g narkotinės medžiagos – heroino, 3,516 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,459 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 12 vienetų baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,024 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. spalio 13 d., apie 20.30 val., kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. L. nuteistas už tai, kad iki 2008 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimu metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 38 vienetus baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g psichotropines medžiagos – fenazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno ir laike bute (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. birželio 30 d., apie 23.25 val., kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. L. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d., apie 19.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Vilniaus mieste, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, įgijo polietileninį maišelį su 49,914 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 7,825 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai gabeno automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną, apie 22.00 val., automagistralės (duomenys neskelbtini) kilometre J. A., pastebėjusi policijos pareigūnus, šią narkotinę medžiagą paslėpė savo kelnaitėse, tačiau tą pačią dieną, apie 22.40 val., asmens kratos metu policijos pareigūnai narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

Apeliaciniame skunde nuteistojo V. L. gynėjas V. Žarkovas aiškina, kad vienas svarbiausių baudžiamojo proceso įstatymo principų yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Gynėjas nurodo, kad BPK 20 straipsnyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kad jais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apelianto nuomone, teismo išvados yra pagrįstos daugiau prielaidomis, o ne faktais, teismas atskirai neįvertino įrodymų jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apelianto aiškinimu, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Gynėjas nurodo, kad BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys yra nepakankami, kad akivaizdžiai įrodytų, jog V. L. turėjo tikslą platinti jo gabentas ir laikomas narkotines (7,825 g narkotinės medžiagos) ir psichotropines medžiagas (38 vienetus baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo). Gynėjo teigimu, nuteistoji J. A. ikiteisminio tyrimo teisėjai ir nagrinėjant bylą parodė, kad važiavimo į Vilnių tikslo nežinojo, visą kelionę sėdėjo automobilyje, kad V. L. netoli Vilniaus buvo trumpam išlipęs, tačiau grįžtant su savimi nieko neturėjo. Kad V. L. būtų padėjęs narkotikus į daiktinę, nematė.

Gynėjo V. Žarkovo tvirtinimu, iš teismo išvados galima suprasti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos platinimas šioje byloje preziumuojamas remiantis galimais nustatytais gabenimo ir laikymo faktais. Ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas V. L. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, turint tikslą platinti, yra nekonkretus ir iš esmės grindžiamas prielaidomis.

Apeliaciniame skunde dėstoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Gynėjas nurodo, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio l ir 2 dalyse ) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Apeliantas nurodo, kad asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas). Gynėjo teigimu, 2009-04-03 kaltinamajame akte nurodyta, kad „2008-07-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, jo priedais, iš kurių matyti, kaip V. L. sudarinėja sandorius dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo“. Daugiau duomenų apie V. L. tikslą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas nėra.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad įstatymų leidėjas nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., pabaigimą alternatyviai sieja arba su anksčiau įgytų narkotinių medžiagų pardavimu, arba su pačiu tikslu jas platinti buvimu, jas įsigyjant. Kaip ir kiti subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai šis požymis plika akimi nematomas ir negali būti nustatomas byloje objektyviai, kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais.

Nusikaltimo padarymo tikslas yra įrodinėjimo dalykas, įrodinėjama remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, platinimo konkretus būdas turėtų būti nustatytas ne prielaidinio pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Apelianto teigimu, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių medžiagų pardavimas – tai narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir panašiai. Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nedetalizavo ir nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kuris iš platinimo būdų (turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti) byloje nustatytas. Apylinkės teismas nustatydamas, kad V. L. turėjo tikslą narkotines priemones platinti abiem kaltinime nurodytais būdais, vadovavosi tik prielaidomis.

Gynėjui neaišku, kiek policijos pareigūno G. S. parodymai buvo susieti su nuteistajam V. L. inkriminuojama nusikalstama veika. Kiti policijos pareigūnai jokių parodymų, kaltinančių V. L., nedavė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog operatyvinė informacija gali būti įrodymų šaltiniu baudžiamojoje byloje tik tais atvejais, kai tai buvo teismo tyrimo objektas. Gynėjo teigimu, V. L. atveju teismas apsiribojo tik policijos pareigūno G. S. parodymų fiksavimu. Apelianto nuomone, siekiant nustatyti bylos tiesą, teismas turėjo išsiaiškinti, kokio pobūdžio buvo operatyvinė informacija, kodėl ji nėra panaudota baudžiamojoje byloje. Gynėjo aiškinimu, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti teisiamajame posėdyje. Gynėjas V. Žarkovas nurodo, kad operatyvinė informacija gauta iš telekomunikacijų tinklų apie tai, kad O. L. įsigydavo narkotikus iš V. L. ir kad V. L. perka narkotikus dideliais kiekiais ir juos platina, teisiamajame posėdyje ištirta nebuvo. Gynėjo teigimu, grindžiant nuosprendį neištirtais įrodymais, buvo iš esmės pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos.

Apelianto tvirtinimu, liudytojas policijos pareigūnas G. S. parodė, kad „pas ką V. L. važiavo į Vilnių, nenustatė“. Nuteistasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo į Vilnių susitikti su Ž., kuris turėjo palydėti iki gydytojo. Išvažiuodamas ir prieš atvykdamas į Vilnių Ž. rašė SMS žinutes. Gynėjui neaišku, kokiais bylos duomenimis teismas nustatė, kad nuteistasis V. L. važiavo į Vilnių susitikti su pažįstamu Ž. M.. Apelianto tvirtinimu, jo ginamasis kalbėjo ne apie Ž. M., o apie kitą asmenį, kurio ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme net ir nebuvo bandoma nustatyti. Gynėjas nurodo, kad atliekant telekomunikacijos tinklų perduotos informacijos kontrolę buvo užfiksuotas SMS žinučių siuntimas abonentui, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Gynėjo nuomone, policijos pareigūnai žinodami Ž. telefono numerį, turėjo pakankamai galimybių šį asmenį nustatyti ir jį apklausti dėl V. L. važiavimo tikslo sulaikymo dieną, nes įstatymas reikalauja nustatyti visas bylos aplinkybes, patikrinti įtariamojo versijas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BPK 20, 95, 96 straipsnių prasmę įrodymais gali būti protokolai su įrašais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais yra telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai mobiliojo ryšio telefonais bei SMS žinutės tarp V. L. ir O. L., kitų nenustatytų asmenų. Išvadą, ar kaltinamasis neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti, buvo galima daryti tik išanalizavus ir įvertinus visumą įrodymų, tarp jų ir techninių priemonių panaudojimo protokolą su priedais. Apeliantas pabrėžia, kad V. L. buvo perduotas teismui ir nuteistas ne už abstrakčią veiką, o už konkrečių nusikaltimų padarymą, o būtent už 2008-06-30 narkotinės medžiagos – 7,825 gramų heroino – gabenimą ir laikymą siekiant platinti ir 38 vienetus baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, laikymą bute (duomenys neskelbtini), siekiant platinti. Apelianto tvirtinimu, turėjo būti aiškinamasi, ar yra ryšys tarp pokalbių turinio ir nuteistojo V. L. veiksmų įvykio dieną, o būtent, ar V. L. važiavo į Vilnių įsigyti narkotikų turint tikslą platinti, ar savo vartojimui, ar laikė psichotropinę medžiagą – fenazepamą – siekiant platinti. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Ar nuteistasis derino savo veiksmus su nenustatytu asmeniu, vardu Ž., ar tarėsi dėl susitikimo Vilniuje dėl narkotinės medžiagos įsigijimo, ar tarėsi su kuo nors dėl narkotinės medžiagos platinimo.

Apelianto įsitikinimu, telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės turėjo būti analizuojami remiantis faktinių duomenų visuma. Gynėjas nurodo, kad iš užfiksuotų pokalbių ir SMS žinučių matyti, kad nuteistasis V. L. per visą priemonės atlikimo laiką savo veiksmų su kitais nuteistaisiais nederino, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo sandorių nesudarinėjo nė vieno karto. Telefoninių pokalbių metu gauta informacija, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, turėtų būti vertinami ne prielaidinio pobūdžio samprotavimais, o tikraisiais kontroliuojamų asmenų ketinimais. Nuosprendyje pokalbių, įrodančių V. L. kaltę, turinys nėra atskleistas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – telefoninių pokalbių kontrolė (BPK 154 str.), todėl gynėjas mano, kad sprendžiant klausimą, ar tokiais veiksmais gauti duomenys laikytini įrodymais, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumą, t. y., ar priimant nutartį buvo laikomasi BPK nustatytos tvarkos, taip pat į veiksmo atlikimo teisėtumą.

Gynėjo aiškinimu, pagal BPK 154 str. 1 dalį „ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą....“. BPK 154 str. normos nėra abstrakčios, jos užtikrina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principą. BPK 154 str. nuostatos gali būti taikomos tik ikiteisminio tyrimo metu, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių taikyti šio straipsnio normas. Minėti duomenys turi būti gauti atliekant ikiteisminį tyrimą. Įstatymo leidėjas suteikė operatyvinės veiklos subjektams operatyvinių informacijos pagrindu atlikti telekomunikacijos tinklų perduodamos informacijos kontrolę pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, kai neaišku, ar bus panaudota minėta informacija baudžiamojoje byloje.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai siekdami surinkti duomenis apie V. L. veiką ir neturėdami pakankamų duomenų (motyvų), pagrindžiančių būtinumą atlikti operatyvinius veiksmus, numatytus Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., panaudojo ikiteisminio tyrimo bylos Nr.30-l-0613-07 medžiagą. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, privalėjo įsitikinti ikiteisminio tyrimo gautų duomenų pagrįstumu. Analizuojant ikiteisminio tyrimo medžiagą galima teigti, kad pagrindo taikyti BPK 154 str. nebuvo.

Gynėjo tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo teisėja K. Domarkienė 2008-05-14 nutartimi sankcionavo V. L. ir A. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę policijos pareigūno G. S. 2008-05-10 tarnybinio pranešimo pagrindu, nes daugiau duomenų apie V. L. nusikalstamą veiką arba jo nusikalstamą ryšį su O. L. ir R. P. byloje nebuvo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2008-06-12 policijos pareigūnas G. S. tarnybiniu pranešimu informavo apie tai, „jog telefoninių pokalbių kontrolės metu nustatyta, kad R. P. ir O. L. narkotines ir psichotropines medžiagas tolimesniam platinimui įsigyja iš V. L. ir iš A. D.. Tačiau atliekant telefoninių pokalbių kontrolę V. L. pakeitė mobiliojo ryšio telefono numerį ir šiuo metu naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o A. D. neužteko laiko visiškai ir kruopščiai uždokumentuoti jo nusikalstamą veiką.“

2008-06-17 ikiteisminio tyrimo teisėja I. Krušienė sankcionavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės pratęsimą dėl V. L. ir A. D.. Nutarime nurodyta, kad „Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad ir toliau klausantis V. L. ir A. D. telefoninių pokalbių virš nurodytais jų naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais bei kontroliuojant šiais numeriais kitaip perduodamą informaciją ir darant jų aprašus galima gauti duomenų apie rengiamas, daromas bei padarytas, t. y. LR BK 260 str. numatytas sunkias nusikalstamas veikas – narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinius, bendrininkus, kas yra šio tyrimo esminis tikslas“.

Gynėjo tvirtinimu, nuo 2008-05-13 iki 2008-06-12 jokių telefoninių pokalbių suvestinių byloje nėra. Gynėjo nuomone, jokios informacijos apie V. L. nusikalstamą veiką negauta. 2008-05-14 ir 2008-06-17 teismų nutarimuose pripažįstama, kad priemonių tikslas yra gauti duomenis apie V. L. nusikalstamą veiką. BPK 154 str. numatyta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė yra procesinės prievartos rūšis ir turi būti taikoma nusikalstamos veikos subjektui. Tačiau jokios informacijos apie V. L. nusikalstamą veiką, išskyrus policijos pareigūno G. S. pranešimus, byloje nėra. Nėra informacijos apie V. L. bendrininkavimą su O. L. ir R. P..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. teisme parodė, jog jam buvo pavesta atlikti telefoninių pokalbių kontrolę. Byloje duomenų, kad G. S. ikiteisminiame tyrime buvo pavesta atlikti bet kokius veiksmus arba kad buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė, kurios narys buvo G. S., nėra. Tai patvirtina abejones dėl priemonių taikymo teisėtumo. Kad G. S. buvo žinomi ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, byloje duomenų nėra. G. S. disponavo tik operatyvine informacija, kuri nebuvo pastiprinta bylos duomenimis.

Gynėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnas G. S. pripažino, jog informacija apie V. L. buvo operatyvinė, gauta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu. Gynėjo nuomone, BPK 154 straipsnio taikymo pagrindas buvo ne ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, o policijos pareigūnų operatyvinė informacija. Šiuo atveju Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimas prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso paskirčiai, nes Operatyvinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas. Ir tai, gynėjo nuomone, yra pagrindas jam teigti, kad procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė – buvo taikyta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Nuteistojo V. L. gynėjas V. Žarkovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendį dėl V. L. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. L. teigia, kad psichotropinių medžiagų su R. P. pagalba „Studentų maiste“ neslėpė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. P. patvirtino, kad „Studentų maiste“ siuntinyje nebuvo ir tai, apelianto tvirtinimu, reiškia, kad R. P. jų kartu su juo nepirko. Siuntinį R. P. nupirkti padėjo, tačiau kai siuntinys buvo ruošiamas perduoti, į siuntinį įdėti „Studentų maiste“ galėjo kas nors kitas. Nuteistasis O. L. prašo dėl šio epizodo jį išteisinti. Nuteistojo teigimu, byloje duomenų, patvirtinančių apie jų susitarimą su R. P. platinti psichotropines medžiagas, nėra. Apeliantas nurodo, kad jeigu ir būtų susitaręs, psichotropinių medžiagų būtų nepardavinėjęs, nes pats yra priklausomas nuo narkotikų, todėl dėl rastų visokių rūšių vaistų ir jų kiekio jo veika galėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnį. Apeliantas tvirtina, kad pareigūnai visais būdais ir ne pirmus metus nori padaryti jį narkotinių medžiagų platintoju. Apelianto tvirtinimu, byla prieš jį buvo sufabrikuota, įrodymų prieš jį nesurinkta, remiamasi vien pareigūnų parodymais. Nuteistasis daro prielaidą, kad kažkas norėjo užvaldyti R. P. gyvenamąjį plotą, todėl rašė skundus, skundus rašę asmenys neapklausti.

Nuteistasis nurodo, kad byloje jo pokalbių yra vos trys, tačiau teismas rėmėsi jais kaip įrodymais. Apelianto supratimu, pareigūnai gali daryti viską ir bus teisūs. Nuteistasis O. L. prašo išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. P. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Apeliantė nesutinka su tuo, kad 2008-06-26 nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. padarė bendrininkų grupe, bei nesutinka su tuo, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistoji nurodo, kad jos sugyventinis O. L. atnešti maisto siuntinio jos neprašė, kad toks siuntinys bus atneštas, nežinojo. Apeliantė siuntinį į areštinę nešė savo noru, tačiau nežinojo, kad jame gali būti paslėptų psichotropinių medžiagų. Nuteistoji nurodo, kad O. L. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl pats ruošė sau į areštinę negendančius produktus, tačiau teigti, kad O. L. taip pasielgė pats, ji negali. Apeliantė tvirtina, kad įrodymų, jog jai kas nors darė įtaką, kad atnešti į areštinę siuntinį, nėra, todėl ji nesutinka, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe.

Nuteistosios R. P. nuomone, įrodymų apie tai, jog ji įsigijo narkotinių medžiagų ir jas platino, nėra. Nuteistoji įžvelgia savo kaltę tame, jog maisto produktus nunešė į areštinę jų neperžiūrėjusi, todėl dėl to labai gailisi, bet nesutinka, kad jos veika būtų kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

Nuteistosios teigimu, 2010-02-17 nuosprendyje užfiksuota, kad jai pareikšti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo yra nekonkretūs ir nepatvirtinti jokiais surinktais įrodymais, todėl ši aplinkybė šalintina kaip neįrodyta. Apeliantės nuomone, išskyrus 2007-10-31 jos namo gyventojų pareiškimą, jokių kitų įrodymų nebuvo. Nuteistoji nurodo, kad dėl šio pareiškimo jokių priemonių nebuvo imtasi ištisus metus, o per atsitiktinius patikrinimus niekada jos nesulaikė ir nieko nerado. Telefoniniai pokalbiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimo–pardavimo fakto neįrodo. Nuteistoji neneigia, kad yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, todėl kratos metu jos bute rastus daiktus ir narkotines medžiagas naudojo savo reikmėms. Nuteistoji R. P. teigia, kad negali prisiimti kaltės dėl to, ko nepadarė. Dėl savo netinkamo elgesio, kad vartoja narkotines medžiagas, nuoširdžiai gailisi. Nuteistoji prašo jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti, paskirti kitą realią bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji R. P., O. L., nuteistųjų R. P., O. L. ir V. L. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistojo V. L. gynėjas V. Žarkovas teigdamas, jog apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, neatkreipė dėmesio į kitomis BK 20 straipsnio dalimis deklaruojamas nuostatas. Įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.), o klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Tokie įstatymo reikalavimai taikomi ir liudytojų, nuteistųjų parodymams. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.).

BPK 154 str. 1 d. numatyta, kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmeninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, paminėtus BPK 154 straipsnio 1 dalyje, ir kai kuriais neatidėliotinais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-11-09 pagal (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad R. P. ir O. L. neteisėtai disponuoja narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jas platina (t. 1, b. l. 1–2, 3, 6).

Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras D. Motužis pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos m. VPK KP ONTT 4-to skyriaus pareigūnams (t. 1, b. l. 4). Atsakant į gynėjo V. Žarkovo skundo argumentą dėl G. S. veiksmų ikiteisminio tyrimo atlikime, pažymėtina, jog G. S. yra Klaipėdos m. VPK KP ONTT 4-to skyriaus vyr. tyrėjas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo daroma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal prokuratūros prašymus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų leidimais buvo leista klausytis O. L., R. P., V. L. telefoninių pokalbių mobiliojo ryšio telefonais (t. 1, b. l. 27, 28–29, 44–45, 46, 51–52, 53–54, 55, 56, 58, 59–60). BPK 154 str. nustatyta tvarka dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pažeista nebuvo. Ši informacija buvo ištirta teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 164–165, t. 5, b. l. 15–16).

Ikiteisminio tyrimo metu, pagal prokuroro prašymus apylinkės teismo nutartimis buvo paskirtas R. P., O. L. ir su jais susijusių nenustatytų asmenų sekimas, leidžiant daryti vaizdo bei garso įrašus (t. 1, b. l. 39, 40, 42, 48, 49). Taip pat apylinkės teismo nutartimis buvo leista Klaipėdos m. VPK KP ONTT 4-to skyriaus vyr. tyrėjams R. A., R. G., G. S., R. B., Klaipėdos m. VPK KP Operatyvinės veiklos tarnybos pareigūnams, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš V. L., A. D. ir su jais susijusius nenustatytus asmenis slaptus veiksmus, kurie nurodyti priimtose nutartyse (t. 1, 51–52, 53–54, 61–62, 63–64). Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai bei slaptas sekimas buvo daromas BPK 158, 160 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri pažeista nebuvo.

Nuteistasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu 2008-07-01 apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjai M. Motiejauskienei, parodymus duoti atsisakė, tačiau pareiškė, jog jam pareikštas įtarimas dėl 2008-06-30 įvykio yra aiškus ir suprantamas (BPK 21 str. 4 d.), dėl šio įtarimo kaltu prisipažino iš dalies, nes neigė, jog veikė bendrai su J. A. (t. 3, b. l. 184).

Nuteistasis V. L. ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu anksčiau duotus parodymus paneigė, kaltu neprisipažino visiškai. V. L. parodė, kad 2008-06-30 važiavo į Vilnių pas ligoninėje dirbantį priklausomybės ligų gydytoją J., kurio anketinių duomenų nežinojo. Taip pat nežinojo ligoninės pavadinimo bei adreso. Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės jį turėjo pasitikti pažįstamas, vardu Ž., kuris turėjo parodyti kelią iki ligoninės. Kelionės metu automobilis gedo, todėl V. L. pavėlavo ir Ž. sutartoje vietoje neberado, todėl išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu nei jis, nei J. A. su niekuo susitikę nebuvo. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 186–188).

Teisiamajame posėdyje V. L. kaltu neprisipažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus parodymus, kad automobilio „Audi A4“ daiktinėje buvusios narkotinės medžiagos, kurias iš daiktinės paėmė J. A. ir pas kurią šios narkotinės medžiagos buvo surastos asmens kratos metu, jam nepriklausė, teigė, kad automobiliu važinėdavo ne tik jis, bet ir jo draugai, paskutinis automobiliu važiavo Ž. M., todėl narkotinės medžiagos galėjo būti jų, o jis automobilio nepatikrino (t. 4, b. l. 119–120).

Tokie nuteistojo V. L. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime papildomos apklausos metu duoti parodymai paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 str. 1 d.).

Liudytojas policijos pareigūnas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad telekomunikacijų tinklais buvo gauta operatyvinė informacija, jog V. L. perka heroiną dideliais kiekiais. Iš V. L. narkotikus įsigydavo O. L.. G. S. taip pat turėjo informacijos, jog V. L. važiuoja iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), gal būt su narkotinėmis medžiagomis. Automagistralėje automobilis, kuriuo važiavo V. L. ir J. A., buvo sustabdytas ir patikrintas (t. 4, b. l. 120).

2008-07-01 nuteistoji J. A. apklausiama kaip įtariamoji parodymus duoti atsisakė (t. 3, b. l. 56), o 2008-07-09 apklausta papildomai parodė, kad pas ją asmens kratos metu rastas heroinas priklausė V. L.. J. A. suprato, kad sulaikymo dieną važiavo su V. L. į Vilnių dėl heroino. J. A. ne kartą iš V. L. buvo girdėjusi, kad heroinas Vilniuje pigesnis, parsivežti heroino važiavo jau ne pirmą kartą. J. A. parodė, kad į Vilniaus miestą neįvažiavo, V. L. sustojo prie miško, išlipo iš automobilio ir nuėjo miško link. V. L. sugrįžo iš miško po 10 minučių. Įsėdęs į automobilį pavažiavo link Vilniaus ir apsisuko važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), J. A. uždaromoje daiktinėje pamatė polietileninį maišelį su milteliais ir suprato, kad tai heroinas. Kai netoli (duomenys neskelbtini) pamatė pareigūnus ir šį maišelį įsidėjo į savo apatines kelnaites, o V. L. pasakė: „viskas“ (t. 3, b. l. 58–61).

2008-07-10 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. A. davė analogiškus parodymus. Ji parodė, kad V. L. miltelių partijas perduodavo O. L., kuris atsiskaitydavo, o kur miltelius dėdavo O. L., ji nežinojo. J. A. pabrėžė, kad ji parodymus duoda sąžiningai ir nuoširdžiai (t. 3, b. l. 63–65).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji J. A. patvirtino, jog prie Vilniaus V. L. buvo nuėjęs į mišką, o kai jis grįžo, jie apsisuko ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Nors ji ir nematė, kada V. L. paketėlį su heroinu įdėjo į automobilyje buvusią daiktinę, tačiau po V. L. sugrįžimo į automobilį automobilio daiktinėje paketėlį pamatė, o kai juos stabdė policijos pareigūnai, gelbėdama V. L., šį paketėlį įsikišo į kelnaites (t. 4, b. l. 118–119).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2008-06-30 buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. L., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. A. (t. 1, b. l. 161–164).

Liudytoja policijos pareigūnė R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad po V. L. ir J. A. sulaikymo jai reikėjo apžiūrėti J. A.. J. A. prisipažino turinti narkotikų, paaiškino, kad narkotines medžiagas paėmė iš automobilio daiktines ir gelbėdama savo vyrą V. L. įsidėjo į kelnaites (t. 4, b. l. 122).

Asmens kratos metu, J. A. paprašius atiduoti su savimi neteisėtai turimas draudžiamas medžiagas, J. A. iš kelnaičių ištraukė užspaudžiamą permatomą polietileninį maišelį, kuriame buvo matyti apie 50 gramų rusvos spalvos neaiškios kilmės miltelių (t. 1, b. l. 165).

Specialisto išvada Nr. 140-(5467)-IS1-7441 patvirtina, kad 2008-06-30 asmens kratos metu iš J. A. paimtame maišelyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė – 7,825 g (t. 1, b. l. 172–173).

Nuteistasis V. L. 2008-07-01 apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjai M. Motiejauskienei, dėl įtarimo kaltu prisipažino iš dalies ir nesutiko tik dėl to, jog veikė bendrai su J. A.. Liudytojo G. S. operatyvinė informacija, kad V. L. iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) gali vežti narkotines medžiagas, pasitvirtino. Nuteistosios J. A. parodymais, ji iš automobilio daiktinės narkotines medžiagas paėmė ir paslėpė gelbėdama savo vyrą V. L..

Liudytojas S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė bei teisiamajame posėdyje patvirtino, kad V. L. buvo uždaras žmogus ir prie savęs bet ko neprisileisdavo, o L. ir Ž. M. nesutarė, todėl V. L. tikrai nebūtų davęs Ž. M. automobilio. S. T. su Ž. M. sutarė labai gerai. S. T. parodė, kad, be to, Ž. M. buvo eilinis narkomanas ir neturėdavo pinigų, kad galėtų narkotikų įsigyti didesnį kiekį, o kadangi Ž. M. yra miręs, todėl jį apkalbėti geriausia (t. 2, b. l. 27–28, t. 4, b. l. 164).

Nuteistoji J. A. buvo apklausta net keletą kartų. Iš J. A. parodymų akivaizdžiai matyti, kad V. L. važiavo į Vilnių parsivežti heroino jau ne pirmą kartą. J. A., pamačiusi automobilio daiktinėje miltelius, suprato, jog tai heroinas, o specialisto išvada patvirtina, kad ji neapsiriko.

Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmens, su kuriuo V. L. važiavo į Vilnių susitikti, nenustatė, tačiau pas J. A. 50 gramų miltelių (t. 1, b. l. 165), kuriuos ji paėmė iš automobilio daiktinės gelbėdama V. L., buvo surasti. Tai, kad V. L. automobilyje laikė ir gabeno miltelius, kuriuose buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kad tai suprato, patvirtina ir jo pasakymas „viskas“, kai stabdė policijos pareigūnai.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog narkotikų pardavė broliui O. L., tačiau taip sakydamas norėjo, kad brolį paleistų iš suėmimo (t. 4, b. l. 119–120). Toks jo pasiteisinimas prieštarauja logikai, kadangi tame pačiame posėdyje gindamasis, jog automobilyje rasti narkotikai jam nepriklausė, parodė, kad automobiliu naudojosi ne tik jis, bet ir kiti asmenys, taip pat ir jo brolis, kurie automobilyje galėjo palikti narkotikus. V. L. siekė save pateisinti, davė pagrindą įtarti, kad automobilyje buvę narkotikai galėjo priklausyti ir jo broliui, todėl tikėti, jog jis norėjo apginti savo brolį O. L., nėra pagrindo.

Teisiamajame posėdyje J. A. duoti parodymai, kad jos niekas neperspėjo, jog parodymų gali neduoti, o tai, kad V. L. perduodavo narkotikus O. L., ji parodė todėl, kad taip jai sakyti patarė pareigūnai, jei ši nori pamatyti vaikus (t. 4, b. l. 118–119), vertintini kaip siekimas palengvinti V. L. atsakomybę. Kai J. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji parodymus duoti atsisakė (t. 3, b. l. 56), ji savo teises žinojo ir jomis pasinaudojo, o prievarta duoti parodymų jos niekas nevertė. Parodymus apie tai, kad V. L. miltelių partijas perduodavo O. L., kuris už juos atsiskaitydavo, J. A. davė ne tyrėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjui. J. A. pabrėžė, kad ji parodymus duoda sąžiningai ir nuoširdžiai, pati narkotinių medžiagų nevartojo (t. 3, b. l. 63–65). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui J. A. parodė tik apie jai žinomas aplinkybes, kurios neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, parodė išsamiau, konkrečiau negu tyrėjams, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos protokole J. A. atsisakė atsakyti į tyrėjos J. R. užduotą klausimą, ar V. L. duodavo ar parduodavo heroino savo broliui O. L. (t. 3, b. l. 61), bet heroino platinimo fakto ji nepaneigė.

Sulaikius J. A. ir V. L. dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo automobilyje „Audi A4“, tą pačią dieną, 2008-06-30, V. L. ir J. A. bute, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo surastos ir paimtos dvi vaistų pakuotės su užrašu „Doxepin“ 25 mg, kuriose buvo 12 vnt. ir 7 vnt. raudonos ir rausvos spalvų kapsulių, vaistų pakuotė su rusišku užrašu „Fenazepam“, kurioje buvo 38 vnt. baltos spalvos tablečių (t. 1, b. l. 180–181).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. L. vaistų suradimo namuose aplinkybės nepaneigė, tačiau teigė, jog buvo surastas ne fenezapamas, bet klonazepamas, kurį nusipirko pagal gydytojo išrašytą receptą bei vartojo, kad išsigydytų nuo priklausomybės narkotikams (t. 5, b. l. 16).

Nuteistojo V. L. parodymus, kad kratos metu buvo surastas klonazepamas, paneigia specialisto išvada. Specialisto išvada nustatyta, kad 38 vnt. baltos spalvos tablečių iš pakuotės su užrašu „Fenazepam, 0,0005 g“, 2008-06-30 kratos metu rastų J. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – fenazepamas, kurio masė yra 0,019 g. Vaistų „Doxepin“ sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekusorių) nerasta (t. 1, b. l. 185–186).

Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos matyti, kad V. L. fenazepamas išrašytas nebuvo (t. 3, b. l. 71). Nuteistasis V. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje apie tai, jog fenazepamą vartojo pats, neparodė, ir tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. A. narkotinių medžiagų nevartojo. Akivaizdu, jog nuteistasis, prisidengdamas tuo, kad jam buvo išrašomi vaistai, bandė suklaidinti teismą, jog buvo surastas klonazepamas ir jį laikė vartojimui sau. Nuteistojo V. L. gynėjo apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad nenustatyta, ar šias medžiagas V. L. įsigijo ir laikė turėdamas tikslą platinti ar savo reikmėms.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str., požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pasakyta: ,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas...“. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikos požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, užtenka įrodyti, jog kaltininkas turėjo tikslą platinti.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba užfiksuotų V. L. ir kitų asmenų pokalbių darymo protokolas, prie jo pridėtos pokalbių 2008 m. birželio 18–30 d. suvestinės patvirtina, kad V. L. narkotines medžiagas platino. Protokole nepaminėtas vyriškis ir V. L. telefonu bandė kalbėti užmaskuotai, tačiau iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad vyriškis V. L. skubino susitikti, kalbama apie sandorius, vyriškiui trūksta pinigų, tačiau V. L. tai nesvarbu. Viename pokalbyje vyriškis aiškina, kad trūksta 20 litų, kitame pokalbyje vyriškis aiškina, jog surinko 140 litų, tačiau dar trūksta, kad M. nori iš karto paimti visą. 2008-06-19 13:11:03 val. vyriškis ir V. L. pokalbio metu kalba apie tai, kad atvažiuos M. ir jam reikia perduoti vieną raktą. Iš teismų praktikos žinoma, kad pokalbiai dėl narkotikų platinimo visada būna netiesioginiai, todėl šie pokalbiai vertinami iš bendro konteksto, jų turinio panašumo, pokalbių skaičiaus ir panašiai. Iš V. L. ir vyro užmaskuoto pokalbio aiškiai suprantama, kad kalbant apie vieną raktą, kalbama apie narkotikų kiekį. Akivaizdu, kad praktinėje kasdienėje kalboje, prašant rakto, neprašoma vieno rakto (t. 1, b. l. 65–77).

Teisiamajame posėdyje išklausius garso įrašus, nuteistasis V. L. parodė, kad nuo jo namų raktų reikėjo broliui, dėl M. paaiškinti negalėjo nieko (t. 5, b. l. 15).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nei J. A., nei V. L. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, su V. L. augina vieną savo ir vieną bendrą vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. V. L. važiavo į Vilnių turėdamas tikslą parsivežti narkotinių medžiagų ne pirmą kartą, todėl, kad surastus 50 gramų narkotinių medžiagų laikė ir gabeno bei fenazepamą laikė savo reikmėms, kolegijos neįtikina. Iš teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, žinoma, jog tokių miltelių, kurie asmens kratos metu buvo surasti pas J. A., vieno gramo kaina yra apie 200 litų, todėl surastų pas J. A. 50 gramų miltelių kaina būtų apie 10 000 litų. Nėra pagrindo netikėti nuteistosios J. A. parodymais, kad V. L. miltelių partijas perduodavo O. L., ir paties V. L. užuomina, kad narkotikų yra pardavęs broliui O. L.. J. A. parodė, kad V. L. pinigų neturėjo, turėjo tik skolų, kurias reikėjo grąžinti (t. 3, b. l. 58–61).

Išnagrinėtoje byloje įrodymų V. L. kaltei įrodyti pakanka. Faktiniai duomenys kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 7,825 g psichotropinės medžiagos – heroino – laikoma dideliu kiekiu.

Apylinkės teismas V. L. nusikalstamą veiką už didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino – neteisėtą laikymą, gabenimą, turint tikslą parduoti ir taip platinti, pagal BK 260 str. 2 d., už ne mažiau kaip 38 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo, neteisėto laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikavo teisingai bei jį nuteisė pagrįstai.

2008-10-16 apklaustas kaip įtariamasis O. L. dėl prie (duomenys neskelbtini) namo įvykio vietoje apžiūros metu surastų narkotinių medžiagų duoti parodymus, atsakyti į pateiktus klausimus, atsisakė (t. 2, b. l. 51–52, 55–56).

Teisiamajame posėdyje O. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jis bėgo išsigandęs policijos pareigūnų. Prieš tai jam buvo tekę bendrauti su policijos pareigūnais ir žinojo, kad jį pašaukę asmenys buvo policijos pareigūnai. Jokių paketėlių su narkotikais bėgdamas neišmetė ir apie namuose surastus narkotikus nežinojo nieko (t. 4, t. 117).

Tokie nuteistojo O. L. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymus paneigia liudytojų G. S. ir R. B. parodymai, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Liudytojas policijos pareigūnas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini), kur gyveno O. L., buvo gautas gyventojų pareiškimas apie narkotikų platinamą. O. L. ir R. P. už narkotikus buvo nuteisti ir anksčiau. O. L. telefoninių pokalbių buvo pasiklausoma. Važiuodamas su kolege R. B. (duomenys neskelbtini) gatve, pamatęs einantį O. L., pašaukė jį vardu. Juos pamatęs, O. L. išmetė folijos paketėlius ir pradėjo bėgti. Kolegė R. B. pasiliko saugoti įvykio vietos, kur buvo numesti paketėliai, o G. S. nusivijo O. L., kurį už kokių 200 metrų sulaikė. Paketėliuose buvo surastos narkotinės medžiagos (t. 4, b. l. 120–121).

Liudytoja policijos pareigūnė R. B. teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas G. S. (t. 4, b. l. 122).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas paieškomas asmuo – O. L., kuris, pamatęs pareigūnus, pradėjo bėgti ir prie minėto namo, ant šaligatvio, numetė polietileninį maišelį bei juodos spalvos lipnia juosta apklijuotą ryšulėlį. Patikrinus polietileninį maišelį, jame buvo surasti 22 vnt. margo popieriaus lankstinukų, kuriuose buvo šviesios spalvos milteliai. Išvyniojus juodos spalvos lipnią juostą, buvo surastas polietileninis maišelis, kuriame buvo 40 vnt. baltos spalvos apvalių tablečių su kryžminiu padalijimu. Surasti daiktai buvo paimti (t. 1, b. l. 82–89).

Specialisto išvada Nr. 140-(5466)-IS1-5528 patvirtina, kad 40 vnt. baltos spalvos tablečių, kurios 2008-06-26 įvykio vietos apžiūros metu buvo surastos ir paimtos prie Herkaus Manto g. 25-to namo, Klaipėdoje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio masė yra 0,080 g. Gelsvos spalvos miltelių iš 22 vnt. popieriaus lankstinukų, kurie 2008-06-26 įvykio vietos apžiūros metu buvo surasti ir paimti prie (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,213g (t. 1, b. l. 93–94).

2008-06-27 kratos metu R. P. bute, (duomenys neskelbtini), buvo surastas ir paimtas metalinis samtelis, ant kurio paviršių matyti neaiškios kilmės miltelių pėdsakų, polietileninis maišelis, ant kurio vidinio paviršiaus matyti neaiškios kilmės miltelių pėdsakų, viena baltos ir melsvos spalvų kapsulė be užrašo (t. 1, b. l. 115–116).

2008-06-28 apklausta kaip įtariamoji R. P. parodė, kad 2008-06-27 bute (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su O. L., kratos metu policijos pareigūnai surado metalinį kaušelį, kuriame O. L. sau gaminosi narkotines medžiagas, polietileninį maišelį su kažkokiais pėdsakais ir kapsule (t. 3, b. l. 2–4).

Specialisto išvada Nr. 140-(5469)-IS1-8802 patvirtina, kad 2008-06-27 kratos metu ant bute (duomenys neskelbtini), rastų metalinio samtelio vidinių paviršių, plastikinio maišelio vidinių paviršių aptikti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 1, b. l. 120–121).

P. L. parodymais, kad jis narkotinių medžiagų nelaikė ir jų negabeno ir, bėgdamas nuo policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) gatvėje jų neišmetė bei jos nebuvo skirtos parduoti ar kitaip platinti, tikėti nėra jokio pagrindo. Iš liudytojų policijos pareigūnų G. S. ir R. B. parodymų matyti, kad O. L. jie pamatė atsitiktinai. O. L. fakto, kad bėgo nuo policijos pareigūnų, nepaneigė. Jo pasiteisinimas, kad jis bėgo nuo policijos pareigūnų vien todėl, jog jam su jais teko susidurti ir anksčiau, yra naivus ir nelogiškas. Išvengti susitikimo su policijos pareigūnais ir slėptis nuo jų jis galėjo tik tą kartą trumpam laikui, o visiškai jų išvengti galimybių neturėjo. Akivaizdu, kad O. L. bėgo nuo policijos pareigūnų tik todėl, kad turėjo nuo jų ką slėpti, bijojo būti sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, kurias bėgdamas ir išmetė. G. S. vijosi O. L. ir jį sulaikė, o R. B. pasiliko saugoti įvykio vietą, kur O. L. išmetė paketėlius. Įvykio vietoje surasti net 22 lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu – ir 40 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas.

2008-06-26 14.58 val. pokalbio tarp V. L. ir moters (R. P.) metu, kai ji iš V. L. sužinojo, jog O. L. sulaikytas, pasakė: „...pas jį, įsivaizduok, V.“, „..atvažiuosiu, papasakosiu...“. Iš pokalbio turinio įmanoma suprasti, jog R. P. žinojo, kad sulaikymo metu O. L. turėjo draudžiamų turėti daiktų (t. 1, b. l. 77). Teisiamajame posėdyje išklausius garso įrašą, R. P. šį pokalbį pakomentavo, kad ji bijojo dėl O. L. turėtų 1 000 litų. Akivaizdu, kad turint teisėtus pinigus, kalbėti apie tai užuominomis nereikia. Tačiau toks R. P. komentaras dar labiau patvirtina, jog O. L. turėjo pinigų ir buvo išėjęs nupirkti narkotinių medžiagų, o prieš sulaikant jis narkotines medžiagas jau buvo nupirkęs. Tokioms išvadoms pagrindą duoda tai, kad, sulaikius O. L., pas jį R. P. nurodyta pinigų suma surasta nebuvo, tačiau įvykio vietoje buvo surastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Teisiamajame posėdyje R. P. parodė, kad O. L. narkotikus vartojo tik retkarčiais, ji nedirbo niekur, pinigų duodavo uošviai, tačiau kiek, pasakyti negalėjo. R. P. parodė, kad tuo metu narkotikų nevartojo (t. 4, 117–118). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. L. taip pat niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Sprendžiant iš kratos metu surastų 22 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu – ir surastų 40 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, remiantis R. P. parodymais, O. L. galėjo vartoti įvairias narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis. Tačiau heroino, kurio pėdsakai buvo aptikti ant kratos metu rasto samtelio, O. L. namų sąlygomis pats pasigaminti negalėjo. Samteliu buvo naudojamasi didesniam heroino kiekiui padalyti į mažesnius kiekius, skirtus realizacijai ar heroinui laikyti. Atsižvelgiant į O. L., R. P. blogą materialinę padėtį, tikėti tuo, jog O. L. narkotines, psichotropines medžiagas laikė ir gabeno savo reikmėms, nėra pagrindo, tai paneigta aptartais bylos duomenimis. Kad A. P. ir O. L. bute (duomenys neskelbtini), platino narkotikus, įrodo ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimas prokuratūrai, kuriame buvo nurodyta, jog į nuteistųjų butą narkomanai vaikščioja bet kuriuo paros metu, pašto dėžutėse ir laiptinėse primėtyta kruvinų švirkštų, mėtosi tuščios ampulės, laiptinės sienos nutaškytos krauju ir panašiai (t. 1, b. l. 6). Pagal šį gyventojų pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, jog pareiškime nurodytos aplinkybės buvo teisingos.

Nuteistojo O. L. veika dėl (duomenys neskelbtini) g. įvykio vietoje surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, gabenimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, jis nuteistas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nuteistieji R. P. ir O. L. narkotinių medžiagų slėpimą „Studentų maiste“ neigė. O. L. teigė, jog, jei ir būtų su R. P. susitaręs dėl jam atneštų į areštinę narkotinių medžiagų, jų būtų neplatinęs, būtų jas vartojęs pats.

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad Klaipėdos m. VPK VP VTT areštinės vyriausiasis postinis Ž. K. pateikė R. P. atneštą rausvos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo džiovintos razinos ir riešutai („Studentų maistas“). Tamsios spalvos razinose buvo tabletės. Rausvos spalvos polietileniniame maišelyje buvo surasta ir paimta 31 razina. 8 razinose buvo po pusę baltos spalvos tabletės, 6 razinose buvo 9 rausvos spalvos tabletės, 17-oje razinų buvo 22 baltos spalvos tabletės (t. 1, b. l. 101).

Specialisto išvada Nr. 140-(5468)-IS1-5994 patvirtina, kad 10 vnt. baltos spalvos tablečių, kurias 2008-06-26 siuntinyje su maisto produktais į Klaipėdos m. VPK areštinę atnešė R. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio masė yra 0,020 gramai, 9 vnt. rožinės spalvos tablečių, kurias 2008-06-26 siuntinyje su maisto produktais į Klaipėdos m. VPK areštinę atnešė R. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio masė yra 0,012 gramai, 12 vnt. geltonos spalvos tablečių, kurias 2008-06-26 siuntinyje su maisto produktais į Klaipėdos m. VPK areštinę atnešė R. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – diazepamas, kurio masė yra 0,062 gramai, 8 vnt. baltos – žalios spalvų tablečių pusių, kurias 2008-06-26 siuntinyje su maisto produktais į Klaipėdos m. VPK areštinę atnešė R. P., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – tramadolis, kurio masė yra 0,382 gramai (t. 1, b. l. 109–110).

Ikiteisminio tyrimo metu O. L. duoti išsamesnius parodymus atsisakė, bet parodė, jog nežinojo, kad R. P. atneštame perduoti siuntinyje buvo psichotropinių medžiagų, manė, kad apie tai nežinojo ir R. P. (t. 2, b. l. 55–56).

Teisiamajame posėdyje O. L. parodė, kad jis su R. P. susitaręs nebuvo ir jos atnešti į areštinę jokių narkotinių medžiagų neprašė, jokių paketėlių su narkotikais nematė (t. 4, t. 117).

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko, trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Esant grupei iš anksto susitarusių asmenų medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo.

2008-06-28, 2009-02-09 R. P. parodė, kad 2008-06-26, apie 15.30 val., ji kartu su dukra D. atnešė savo sugyventiniui O. L. į Klaipėdos m. VPK areštinę siuntinį su maisto produktais ir kitais daiktais. Kadangi O. L. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir tikėjosi, kad bet kada gali būti sulaikytas, siuntinys buvo paruoštas iš anksto, padėtas jos ir O. L. namuose (duomenys neskelbtini). R. P. parodė, kad siuntinį ruošė abu su O. L., visus maisto produktus pirko ji pati, tačiau „Studentų maisto“ ji nepirko, jokių daiktų ar maisto produktų niekas nedavė, pats O. L. į siuntinį nieko nedėjo. Apklausos metu pati narkotinių medžiagų nevartojo. Iš kur atsirado siuntinyje tabletės, jai nežinoma, pati nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nepardavinėjo ir kitaip neplatino (t. 3, b. l. 2–4, 12–24).

Iš 2007-12-28, 2008-02-08 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų turinio, 2007 m. lapkričio – gruodžio 26–28 d., 2007 – 2008 m. gruodžio – sausio 8–22 d. pokalbių telefonais suvestinių turinio matyti (t. 1, b. l. 11–25, 30–37), kad telefoninių pokalbių pasiklausymo, kurie leisti ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, metu R. P. asmenys su prašymais „dviejų“, „keturių“ ir panašiai, skambino nuolat, ištisą parą. Po tokių užmaskuotų prašymų R. P. šiuos asmenis priimdavo bet kokiu paros metu, o asmenų pasakymai „dviejų“, „keturių“, „už 40“ ir panašiai, jai buvo aiškūs ir suprantami. 2007-11-30 13.31 val. užfiksuotas pokalbis tarp moters ir R. (P.): „pas mane 95 yra penkių trūksta, būk gerutė, gerai“, R. nurodymas D.: „nu duok jai“, ...o daugiau D. niekam nedalyk, svetimiem... nedalyk, ko nepažįsti“ (t. 1, b. l. 18–19). 2007-12-28 15.26 val. užfiksuotas R. P. pokalbis su moterimi: „klausyk už vieną nulis nulis jo“ (t. 1, b. l. 20), 2007-11-29 17.28 val. pokalbis vyko tarp vyro ir R. P.: „girdi, man dar reikia už 50“ (t. 1, b. l. 24). Iš tokių ir panašių pokalbių turinio matyti, kad maldaujančiai prašoma arba duoti, arba parduoti kvaišalus, o ne kokias kitas prekes. Vienas iš prašytojų kaip argumentą jo prašymui patenkinti 2007-11-28 19.35 val. nurodo ir tai, kad O. L. skolą atidavė: „nu davai aš juk O. atidaviau skolą viską atidaviau aš“ (t. 1, b. l. 16). Pokalbių turinys aiškiai atskleidžia, jog R. P. laikė narkotines medžiagas ir jomis prekiavo. 2008-01-19 6 val. 21 min. V. vardu paminėtas vyriškis paklausė R. P.: „ar galima privažiuoti pakartoti?“, o 9 val. 30 min. pokalbio metu R. P. V. pasakė nesimaskuodamas: „mažule, čia V. aš už tavo durų esu vot grynai buto durų man už 40 čekiuką išnešk, prašau, mažule“, o R. P. jam papriekaištavo už neatsargumą: „durnas,...tokius žodžius sakai dabar...“ (t. 1, b. l. 33).

2009-02-09 R. P. į tyrėjo užduotus klausimus, ką reiškia telefoniniai pokalbiai, kurių metu R. P. teiraujamasi „dviejų“, „keturių“, „už 40“, „už vieną nulis nulis“, ką jos duktė pardavinėjo iš buto prie 5 vidurinės mokyklos esančio baseino „už 40 litų“, „už 50 litų“, parduodavo „du“, R. P. paaiškinti negalėjo. Ji parodė, kad jos duktė D. nieko neplatino, tik jos prašymu perduodavo kompaktinius diskus, alkoholinius gėrimus, megztinius, džinsus (t. 3, b. l. 12–14).

Prie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo pridėtoje pokalbių telefonais suvestinėje užfiksuotas pokalbis, kuris įvyko 2007-11-30 14.26 val. tarp merginos ir R. P., akivaizdžiai paneigia, kad R. P. duktė D. perduodavo megztinius, nes R. P. barė D. už tai, kad D. vietoj trūkstamų 10 litų iš I. paėmė megztinį (t. 1, b. l. 19). Būtų naivu tikėti, jog R. P. skambinantys asmenys iš jos pirko megztinius, džinsus ir panašius daiktus skolon.

Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai nuteistosios R. P. parodymus, jog ji apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, paneigia. Pokalbių turinys patvirtina, kad R. P. narkotines medžiagas ne tik laikė, bet jas ir platino.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad O. L. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir tikėjosi, kad bet kada gali būti sulaikytas, todėl siuntinys buvo paruoštas iš anksto ir padėtas jos ir O. L. namuose, (duomenys neskelbtini), kad siuntinį ruošė abu su O. L., visus maisto produktus pirko ji pati, jokių daiktų ar maisto produktų niekas nedavė ir pats į siuntinį nieko nedėjo, teisiamajame posėdyje R. P. pakeitė, parodė, kad sužinojusi, jog O. L. suėmė, nupirko maisto produktų ir nunešė juos į areštinę. Siuntinį ji ruošė pati, tačiau padėjo ir kiti asmenys. Atneštame siuntinyje „Studentų maisto“ nebuvo ir surasti narkotikai jai nepriklausė (t. 4, b. l. 117–118).

Iš nuteistosios R. P. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad ji keitė parodymus sau ir O. L. naudinga linkme, neigė bendrininkavimą su O. L., tvirtino, jog siuntinį ji suruošė po to, kai O. L. buvo suimtas.

Iš 2008-06-26 pokalbio telefonu, vykusio 14 val. 58 min. tarp V. (L.) ir moters, įmanoma suprasti, kad kalbama apie 1000 litų, kuriuos turėjo O. L. ir apie kuriuos prasitarė R. P.: „V.–vėl dabar štuką praradom...O. suėmė“. V. (L.) pranešė ir apie O. L. suėmimą: „...Girdi, ten šimtas septintas kabinetas, reikia jam visus šiuos daiktus nunešti“. Iš pokalbio turinio matyti, kad apie O. L. sulaikymą R. P. sužinojo iš V., žinojo apie O. L. reikalingus nunešti daiktus, kurie akivaizdžiai buvo suruošti iš anksto (t. 1, b. l. 77).

Tai, kad R. P. nežinojo, jog siuntinyje nuneštame į Klaipėdos m. VPK areštinę yra ir „Studentų maistas“, paneigia ir prašymas perduoti siuntinį, kurį R. P. parodymais, parašė jos duktė, ir kuriame tarp kitų daiktų, maisto produktų 31-uoju numeriu įrašytas ir „Studentų maistas“ (t. 1, b. l. 100).

Apeliaciniame skunde nuteistasis O. L. iš esmės neginčijo, jog buvo susitaręs su R. P., kad ji jam siuntinyje perduos neleistinų daiktų, bet teigė, jog šias psichotropines medžiagas būtų vartojęs pats, jų neplatinęs, nes yra priklausomas nuo narkotikų. Toks tvirtinimas nėra įtikinantis, jis R. P. atsakomybės nepalengvina. Bylos duomenimis nustatyta, jog O. L., būdamas laisvėje, narkotines medžiagas laikė, gabeno bei jas platino. Jei būtų galima tikėti, kad O. L. psichotropines medžiagas būtų vartojęs ir pats, surastas psichotropinių medžiagų kiekis, įvairus jų asortimentas, jų kainų skirtumas nekelia abejonių, kad psichotropinės medžiagos buvo skirtos parduoti ar kitaip platinti įvairų potraukį atskiriems kvaišalams turintiems asmenims.

Byloje surinkti įrodymai nuteistojo O. L. nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal BK 260 str. 1 d. patvirtina. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistosios R. P.. Nuteistųjų O. L. ir R. P. veika dėl bendrininkavimo grupėje kvalifikuota teisingai, jie nuteisti pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. P. pripažįsta, jog 2008-10-13 kratos metu surastas narkotines medžiagas ji laikė, gabeno savo reikmėms, tvirtina, kad jų parduoti ar kitaip platinti tikslo neturėjo.

Teisiamajame posėdyje R. P. parodė, jog narkotines medžiagas iš narkomanų pirkdavo savo reikmėms. Nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų neplatindavo. Kai norėdavo mesti vartoti narkotikus, vartodavo psichotropines tabletes (t. 4, 117–118).

Kad R. P. narkotines medžiagas parsigabeno ir laikė savo reikmėms be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, paneigia kratos protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys. Iš pokalbių telefonais turinio matyti, kad R. P. narkotines, psichotropines medžiagas platino, jas parduodavo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškime, kuris rašytas O. L. sulaikius (t. 1, b. l. 6), išdėstyti nusiskundimai buvo pagrįsti.

R. P. bute (duomenys neskelbtini), 2008-10-13 kratos metu surastas ir paimtas vienkartinis 2 ml talpos švirkštas, kuriame buvo apie 1,2 ml rusvos spalvos skysčio, elektroninės svarstyklės „Kern“ su juodos spalvos korpusu, ant kurių paviršių matyti neaiškios kilmės medžiagos pėdsakų, permatomas, užspaudžiamas polietileninis maišelis su šviesiais milteliais viduje ir permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su 12 vnt. baltos spalvos tablečių su „+“ įspaudu (t. 1, b. l. 125–126).

Specialisto išvada Nr. 140-(5469)-IS1-8802 patvirtina, kad 2008-10-13 kratos metu bute (duomenys neskelbtini), surasto ir tirti pateikto rusvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto (paketas Nr. 0044435) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 0,073 g. Surastų ir tirti pateiktų baltos spalvos miltelių iš bespalvio, plastikinio, užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 0023438) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,459 g, surastų ir tirti pateiktų 12 vnt. baltos spalvos tablečių su „+“ įspaudais iš bespalvio, plastikinio, užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 0023438) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios bendroji masė yra 0,024 g, o ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių, ant kurių yra užrašas „KERN“ (paketas Nr. 0044320), vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 1, b. l. 131–133).

Apklausta kaip įtariamoji dėl 2008-10-13 jos bute atliktos kratos metu paimtų daiktų bei narkotinių medžiagų R. P. parodė, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), ant grindų surastas ir paimtas svarstyklės ji rado (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto nerakinamoje bendro naudojimosi vonioje, ten stovinčioje dujinėje viryklėje. Kratos metu surastą ir paimtą vienkartinį švirkštą, kuriame buvo 1,2 ml vandens, maišyto su narkotine medžiaga – heroinu, ji buvo pasiruošusi savo suvartojimui. Vieną „čekį“ (lankstinuką su narkotine medžiaga) ji įgijo (duomenys neskelbtini) pas iš matymo pažįstamą narkomaną. Surastą ir paimtą permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu (metamfetaminu) gavo nemokamai, įsigydama heroino, taip pat savo reikmėms. Surastą ir paimtą užspaudžiamą polietileninį maišelį su 12 vnt. tablečių, su psichotropine medžiaga – klonozepamu įsigijo taip pat savo reikmėms, kadangi blogai miegojo. R. P. parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas nereguliariai vartojo apie penketą metų (t. 3, b. l. 7–9).

R. P. parodymais, kad jos namuose surastos narkotinės, psichotropinės medžiagos nebuvo skirtos parduoti ar kitaip platinti, tikėti nėra jokio pagrindo.

Iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimo (t. 1, b. l. 6), kurį patvirtina prie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų pridėtos suvestinės (t. 1, b. l. 11–25, 30–37), matyti, kad R. P. narkotinėmis medžiagomis prekiavo nuolat. Ji niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Kratos protokole užfiksuoti duomenys bei specialisto išvados patvirtina, kad R. P. bute buvo surastas ne tik vienkartinis švirkštas, kuriame buvo 1,2 ml vandens, maišyto su narkotine medžiaga – heroinu, tačiau ir metamfetamino bei 12 vnt. baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, todėl tikėti, jog surastą ne vienos rūšies narkotinių medžiagų kiekį ji laikė savo reikmėms, nėra pagrindo. Ant svarstyklių, surastų kratos metu (t. 1, b. l. 125–126), rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 1, b. l. 131–133). Šie duomenys patvirtina, kad svarstykles nuteistoji naudojo šioms medžiagoms sverti. Nuteistosios R. P. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jie vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti griežtesnės bausmės.

Ir ši nuteistosios R. P. nusikalstama veika pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, ji nuteista pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. P. nurodė, kad ji kalta prisipažino iš dalies ir nesutinka su tuo, jog teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Iš nuteistosios R. P. apeliacinio skundo galima suprasti, jog ji nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jos prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad dėl R. P. nusikalstamos veikos buvo gautas (duomenys neskelbtini) namo, kuriame ji gyveno su O. L., gyventojų pareiškimas, o baudžiamojo proceso įstatymų reglamentuota tvarka buvo nustatyta, jog R. P. užsiima neteisėta veikla. Dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo, turint tikslą kitaip platinti, R. P. kalta neprisipažino. Dėl 2008-10-13 kratos metu surastų narkotinių medžiagų R. P. apklausų metu nuoširdi nebuvo, kalta prisipažino iš dalies ir ne savo noru, o verčiama byloje surinktų įrodymų visumos (t. 1, b. l. 125–126, 131–133).

Iš nuteistosios elgesio matyti, kad ji savo elgesio kritiškai nevertina, nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, daro vieną po kitos, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, duomenų byloje nėra. Todėl pripažinti R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų O. L., R. P. ir nuteistojo V. L. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus atmesti.