- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- A20.-851-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00961-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė Migracijos skyrius
- Advokatai
- Laurynas Jokšas, Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Algirdui Dankiui,
Rusijos Federacijos piliečiui I. S., kuris taip pat yra ir nepilnamečių A. S., A. S. ir S. S., atstovas pagal įstatymą,
Rusijos Federacijos pilietės E. M. įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Laurynui Jokšui,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Rusijos Federacijos piliečiams E. M., I. S. ir jų nepilnamečiams vaikams A. S., A. S. ir S. S. (toliau kartu – ir užsieniečiai, kiekvienas atskirai – ir užsienietis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius teikimu prašo Rusijos Federacijos piliečiams E. M., I. S. ir jų nepilnamečiams vaikams A. S., A. S. ir S. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečių grąžinimo į Rusijos Federaciją.
Teikime nurodoma, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnai, Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, Grybaulios kaimo prieigose, 2021 m. liepos 29 d. 6.10 val. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusią šešių asmenų su vaikais grupę. Sulaikytųjų asmenų grupėje buvo ir Rusijos Federacijos piliete prisistačiusi E. M. su nepilnamečiais vaikais, kurie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsieniečiai neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Valstybės sieną užsieniečiai neteisėtai perėjo esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
Užsieniečiai 2021 m. rugpjūčio 31 d. užregistruoti Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) ir jiems suteikti interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodai. 2021 m. rugsėjo 2 d., užsieniečiai apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. 2021 m. rugsėjo 6 d. MIGRIS užregistruoti prašymai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Migracijos departamentas užsienietės E. M. ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu 2021 m. spalio 26 d. priėmė jungtinį sprendimą Nr. 21M35700, kuriuo nuspręsta užsieniečiams nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacinę Respubliką. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė. 2021 m. lapkričio 24 d. 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė sprendimą Nr. 6K-1618 panaikinti Migracijos departamento 2021m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21M35700.
2021 m. gruodžio 22 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos, Kauno oro uosto pareigūnams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai pristatė čečėnų tautybės asmenį be dokumentų, kuris prisistatė Rusijos Federacijos piliečiu I. S., kuris 16.50 val. atėjęs į Jonavos rajono policijos komisariatą žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. I. S. teigė, kad pasą išmetė netoli Ruklos į upę ir pateikė Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, taip pat asmeniniame telefone parodė turėto paso nuotrauką. Paaiškino, kad taip elgėsi dėl to, kad jo šeima – žmona ir trys vaikai, šiuo metu yra Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir teigė, kad į Lietuvą atvyko per Vengrijos Respubliką, turėdamas Italijos Respublikos išduotą Šengeno vizą.
2021 m. gruodžio 23 d. I. S. MIGRIS, jam suteiktas kodas, tą pačią dieną buvo užregistruotas užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2022 m. sausio 11 d. užsienietis buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, o nuo 2022 m. sausio 11 d. perkeltas į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą.
Migracijos departamentas visos šeimos atžvilgiu 2022 m. sausio 3 d. priėmė jungtinį sprendimą Nr. 22M59190, kuriuo nuspręsta užsieniečiams nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacinę Respubliką. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsieniečiai su priimtu sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi byloje Nr. eI3-3072-428/2022 bylą nutraukė užsieniečiams atsisakius skundo.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 24 ir 25 d. užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimus įleisti juos į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo nutarčiai, pasikeitė užsieniečių teisinė padėtis, jie nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje. Išnagrinėjęs 2022 m. kovo 23 d. užsieniečių prašymus leisti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, Migracijos departamentas 2022 m. kovo 29 d. priėmė sprendimus grąžinti užsieniečius į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimų įsigaliojimo dienos, kurie įsigalioja gavus užsieniečių galiojančius kelionės dokumentus.
Užsieniečių pateikti prašymai leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę vertinami kaip bendradarbiavimas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, tačiau šiuo metu E. M. ir A. S. buvimo vieta nežinoma, jos pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. E. M. ir jos dukra kelionės dokumentų neturėjo, jų atsikratė, tikėtina, siekdama apsunkinti jų identifikavimą ir grąžinimą. Be to, E. M. mama gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvus, akivaizdu, kad užsienietė linkusi pažeidinėti įstatymus, nelinkusi bendradarbiauti, yra nepatikima, o tai pagrįstai leidžia manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje ir prieglobsčio Lietuvoje gavimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsienietė bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į Vokietiją ar kitas Europos Sąjungos valstybes.
Atsižvelgiant į laikotarpį, kurį užsieniečiams buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje, tai, kad nėra duomenų, jog užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo I. S. su sūnumis nebandė pasislėpti ar bėgti iš Lietuvos Respublikos, teikia pagalbą VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, augina nepilnamečius vaikus, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, įvertinus, jog E. M. su dukra pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Užsienietis I. S., kuris taip pat yra ir nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, su teikimu sutiko.
Šalies argumentai
Užsienietės E. M. įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas su teikimu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Užsieniečio I. S. įgaliotasis atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką informuotas tinkamai, nurodė, kad dėl užimtumo negali dalyvauti posėdyje, o jo atstovaujamasis sutiko bylą nagrinėti įgaliotajam atstovui nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teikimas išnagrinėtas įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai nedalyvaujant.
Užsienietė E. M. teismo posėdyje nedalyvavo, duomenų, kad jai žinoma apie posėdį negauta, tačiau ją atstovauti paskirtas įgaliotasis atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas. Proceso dalyviams sutikus, teikimas išnagrinėtas E. M. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietė E. M. su nepilnamečiais vaikais neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 29 d., o I. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gruodžio mėnesį, galimai 22 d.
2022 m. sausio 3 d. Migracijos departamentas priėmė jungtinį sprendimą Nr. 22M59190 nesuteikti užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi bylą nutraukė užsieniečiams atsisakius skundo. Įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo nutarčiai pasikeitė užsieniečių ir jų vaikų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, užsieniečiai su vaikais nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko turi būti išspręstas klausimas dėl užsieniečių ir jų vaikų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Gavus užsieniečių prašymus leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, 2022 m. kovo 29 d. Migracijos deparatmentas užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimus grąžinti juos į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimų įsigaliojimo dienos, kurie įsigalioja gavus užsieniečių galiojančius kelionės dokumentus.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad <...> valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas pažymi, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje yra įvardijamos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytus Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
E. M. kartu su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, I. S., kaip pats nurodė, į Lietuvą atvyko turėdamas vizą, tačiau atvykęs atsikratė paso ir pasiprašė prieglobsčio, užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobstis jiems nebuvo suteiktas, yra priimti sprendimai dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę įpareigojant savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją, jie nebėra prieglobsčio prašytojai. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą I. S. ir jo sūnūs nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, teikia pagalbą VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. liepos 29 d., t. y. Lietuvoje laikomi daugiau nei dvylika mėnesių, o jų tėvas I. S. Lietuvoje yra nuo 2021 m. gruodžio 22 d., ir per šį laikotarpį užsieniečiai laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų, savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Nors E. M. su dukra pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, jos buvimo vieta nėra žinoma, tačiau užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, nes turi nepilnamečių vaikų, daugiau nei metus jiems buvo taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas tenkintinas, Rusijos Federacijos piliečiams I. S. ir E. M. bei jų nepilnamečiams vaikams S. S., A. S. ir A. S. taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki 2023 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyti Migracijos departamento sprendimai dėl užsieniečių grąžinimo į Rusijos Federaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 117 straipsniu,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti.
Taikyti Rusijos Federacijos piliečiams I. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei jų nepilnamečiams vaikams S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų nuo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki 2023 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyti Migracijos departamento sprendimai dėl užsieniečių grąžinimo į Rusijos Federaciją.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.