Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-333-723/2008 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. M. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnybai, Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Padalinti santuokoje įgytą turtą:Ieškovei asmeninėn nuosavybėn priskirti HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2223 Lt), ½ dalį (50 vnt.) UAB „Gnybtas“ paprastųjų vardinių akcijų (1 akcijos nominali vertė 100 Lt); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo;Atsakovui asmeninėn nuosavybėn paskirti HONDA, Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2000 Lt), 0,1504 ha ploto kitos (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti) paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 15040 Lt), ½ dalį (50 vnt.) UAB „Gnybtas“ paprastųjų vardinių akcijų (1 akcijos nominali vertė 100 Lt); ½ dalį pastato – gyvenamojo namo;

Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad vienas vaikas gyvena su tėvu, kitas – su motina, ir, jeigu abu vaikai patvirtins norą ir toliau likti gyventi taip, kaip gyvena dabar, A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams.

Rezoliucinė dalis

1) Nutraukti A. M. ir D. B. santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto CM skyriuje 196-02-15 (įrašo Nr.230) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant po santuokos nutraukimo atsakovui pavardę – M., o ieškovei – B. .

2) Nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą su jo motin, o sūnaus A. - su jo tėvu.

3) Nustatyti, kad atsakovas ir ieškovė bendraus su vaikais A. ir A. jų geranorišku susitarimu, o nesusitarus dėl laiko, vadovausis Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacija.

4) Priteisti iš ieškovės sūnaus A, išlaikymui 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2007-08-02 iki jo pilnametystės, pinigus mokant atsakovui. Iš atsakovo priteisti jo vaiko A. išlaikymui 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2007-08-02 iki jo pilnametystės, pinigus mokant ieškovei.

5) Pripažinti automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe.

6) Pripažinti motociklą Honda VT1100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe.

7) Priteisti UAB „Gnybtas“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijas atsakovui.

8) Priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją ieškovei 68700 Lt.

9) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1113 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10) Priteisti valstybės naudai: iš atsakovo - 2,85 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš ieškovės - 2,85 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

11) Atmesti ieškinį kitoje dalyje. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovui 2005 metais išėjus gyventi atskirai, ieškovė iš esmės netrukdė ir nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Teismas padarė išvadą, kad faktiškai šeima iširo abiems sutuoktiniams nusprendus gyventi atskirai. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ir bendravimo su vaikais tarp tėvų tvarkos. Teismas pažymėjo, kad šalys sutiko, kad kiekviena iš jų mokės vaikų išlaikymui po 400 Lt iki jų pilnametystės. Teismas nustatė, kad šalys dėl kilnojamojo turto viena kitai pretenzijų neturėjo. Teismas nustatė, kad atsakovo vardu santuokos metu įregistruotas motociklas Honda VT1100, ieškovės vardu registruotas automobilis Honda Accord. Teismas konstatavo, kad šalys minėtą turtą pasidalino, todėl teismas ieškovei priteisė automobilį Honda Accord, o atsakovui motociklą Honda VT1100. Teismas nustatė, kad ieškovės daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. UAB „Gnybtas“ buvo įregistruota 2002-11-13, jos vadovas ir akcininkas atsakovas, buveinė (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Juridinių asmenų registro 2007-05-11 išrašas patvirtino, kad juridinių asmenų registre įregistruota minėta bendrovė, bendrovės įstatinio kapitalo dydis 10000 Lt, akcijų skaičius – 100 vnt., vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt. Teismas konstatavo, kad 2005-05-13 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PP-2005-1 patvirtino, kad ieškovė 2005-05-13 pardavė pirkėjui J. K. jai priklausiusias 1000 vnt. paprastąsias vardines UAB „Prime Partner“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 10 Lt, bendra visų akcijų kaina – 10000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad paminėtas turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl šis turtas dalintinas. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra priešingos konfliktuojančios šalys ir padalinti turtą dalimis, kad po to nekiltų tokia situacija, kad neįmanoma būtų valdyti turto dalį kaip bendrasavininkui protingai ir teisingai be galimų konfliktų, yra neįmanoma. Teismas, konstatavo, jog, priteisus ieškovei 1/2 dalį UAB „Gnybtas“ akcijų, kurių vertė 5000 Lt, būtų neišvengiamas interesų konfliktas šios bendrovės veikloje. Teismas padarė išvadą, kad minėtų akcijų geriau neatidalinti natūra, o priteisti iš atsakovo kompensaciją pinigais. Teismas, nustatęs, kad ieškovė buvo įsigijusi savo vardu akcijų už 10000 Lt, t.y., kad ji įgijo bendro turto santuokos metu, kurį pati pardavė ir gavo 10000 Lt pajamų, po to, kai šalys ėmė gyventi skyrium, padarė išvadą, jog atsakovas turėjo teisę gauti 1/2 dalį pajamų. Teismas konstatavo, jog protingiau, teisingiau ir sąžiningiau įskaityti atsakovo negautas pajamas – 5000 Lt jo naudai, o jam tenkančią kompensaciją už 1/2 dalį UAB „Gnybtas“ akcijų ieškovės naudai, ir todėl nepriteisti ieškovei šių akcijų dalies pinigais, nepriteisiant iš ieškovės 5000 Lt atsakovo naudai už parduotas UAB „Prime Partner“ akcijas.

Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas atsakovui priklauso pagal 1999-11-04 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir jo motinos A. M. . Sutartyje nurodyta, jog A. M. dovanoja sūnui 1504 kv.m. žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 86 proc.). Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai 1995 m., baigtumo procentas 86 proc., nuosavybės teise priklauso atsakovui 1999-11-04 dovanojimo sutarties pagrindu, namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 1999-10-28, yra 270148 Lt, (atkuriamoji vertė 245590 Lt), kadastro duomenų nustatymo data 1997-08-13. Teismas iš byloje pateiktų ginčo namo fotonuotraukų, ant kurių užfiksuotos jų padarymo datos: 1997-04-18, 2001-05-12, 2001-07-10, 2001-01-21, 2002-11-23, nustatė, kad 2001 m. namas nebuvo iš išorės ištinkuotas, apdailos darbai viduje nebuvo užbaigti, o jau 2002 m. namo išorė ir vidus pasikeitė – namas iš išorės ištinkuotas, atlikta vonios kambario apdaila, padaryti pėsčiųjų takai aplink namą ir kt. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė, kad gyvena su vaiku šiame name, kad jis tinkamas gyventi ir gyvenamas patvirtino ir liudytojai teisme. Teismas padarė išvadą, kad ginčo namas užbaigtas statyti ir yra gyvenamas, tik teismas negali to konstatuoti visa 100 procentų apimtimi. Teismas padarė išvadą, kad namo užbaigtumas šiuo metu pagal esamus duomenis gali sudaryti 98 procentus, vertinant, kad galima paklaida ir nėra turto vertintojų ar kitų objektyvių išvadų dėl namo užbaigtumo. Teismas konstatavo, kad santuokos metu atsakovo asmeninis turtas – ginčo namas buvo pagerintas 12 procentų. Teismas pažymėjo, kad UAB „Tikslo siekis“ preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje 07-12-N-003 nekilnojamasis turtas, 0,1504 ha žemės sklypas, įvertintas 406000 Lt, pastatas – gyvenamasis namas – 1145000 Lt, viso nekilnojamojo turto rinkos vertė – 1551000 Lt. Teismas iš šalių pateiktos šeimos turto ir pajamų deklaracijos, pateiktos 2002-04-28 už 2001 metus, bei ieškovės pateiktų pažymų iš darboviečių, apie darbo užmokestį, bei kitų dokumentų, nustatė, kad sutuoktinių pajamos buvo praktiškai panašios. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad jos gautos pajamos ženkliai buvo didesnės už atsakovo ir, kad ji daug daugiau prisidėjo prie ginčo turto-namo pagerinimo, nei atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė įrodymais, kad ginčo namas iš esmės buvo pagerintas jos lėšomis ir tokiu būdu, kad jis dabar gali būti pripažintas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog santuokos metu nebaigtas įrengti gyvenimui ginčo namas (baigtumas buvo 86 procentai) buvo tiek pagerintas, kad jis tapo gyvenamu namu, o atsakovas neįrodė, kad jis tik ištinkavo namą iš išorės, o namo vidus jau buvo įrengtas ir visi įrengimo darbai buvo atlikti iš jo asmeninių lėšų. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo remtis liudytojos A. M. (atsakovo motinos) paaiškinimu, kaip neginčijamu ir objektyviu, kad tik jos pinigais buvo užbaigtas namas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tuo pačiu ieškovė nepateikė jokių aiškių ir objektyvių įrodymų, kokia suma buvo ir yra padidinta atsakovo nuosavybė (ginčo namas) santuokos metu. Teismas pažymėjo, jog šioje situacijoje vienintelis protingas turto padalinimo būdas priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją pinigais už jo turto dalies pagerinimą santuokos metu. Teismas atsižvelgęs į tai, kad bendrai turto dalis padidėjo 12 procentų, konstatavo, jog ieškovei priteistina 6 procentai namo vertės. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti duomenys, kuriais nėra pagrindo nepasiremti (jie nepaneigti), kad namo vertė yra 1145000 Lt, todėl 6 procentai yra 68700 Lt, kurie, kaip kompensacija, priteistini iš atsakovo ieškovės naudai (CK 1.2 str., 1.5 str., 3.53 str., 3.59 str., 3.61 str. 2 d., 3.69 str., 3.87 str., 3.88 str., 3.90 str., 3.91 str., 3.127 str. 3 d., 3.192 str.,

Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-29 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 68700 Lt, pakeisti – ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj, bendra sutuoktinių nuosavybe, atmesti. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo kompensacija pinigais, yra neobjektyvi, neįrodyta, priimta remiantis prielaidomis. Be to, teismas, priteisdamas piniginę kompensaciją, išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą bendra jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo kompensaciją pinigais, pažeidė CPK 265 str., kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimus, o prašė pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo jos asmenine nuosavybe. Teismas, spręsdamas ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, privalėjo vadovautis CK 3.87 str., 3.88 str., 3.89 str. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno tinkamo įrodymo, patvirtinančio CK 3.90 str. išvardintas sąlygas, pagal kurias galima būtų pripažinti gyvenamąjį namą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė tik nuotraukas ir filmuotą medžiagą, nustatė, kad byloje nebuvo pateikta ieškovės teiginius patvirtinančių įrodymų, tačiau neaišku kokiu pagrindu priteisė iš atsakovo kompensaciją. Priteisdamas piniginę kompensaciją, teismas vadovavosi tik prielaidomis. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių gyvenamojo namo pagerinimo mąstą, pagerinimų vertę, atliktų pagerinimų laiką, t.y. teismas neturėjo duomenų apie tai, kokiai sumai buvo padaryti gyvenamojo namo pagerinimai, kada jie buvo atlikti ir kieno lėšomis. Teismas neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad namo baigtumas yra 100 procentų ir, apskritai nustatinėti namo baigtumą. Atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus gyvenimas name nepatvirtino namo baigtumo aplinkybės. Atsakovas kategoriškai neigė, kad namo baigtumas yra didesnis nei 86 procentai. Jeigu gyvenamojo namo baigtumas didesnis nei 86 procentai, visi gyvenamojo namo pagerinimai buvo padaryti ieškovei ir atsakovui gyvenant skyrium. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad gyvenamasis namas niekada nebuvo šeimos būstas. Ieškovė neplanavo ir nenorėjo gyventi ginčo name, todėl nelogiška teigti, jog ieškovė, esant sudėtingiems santykiams su atsakovu, investavo lėšas į jai nepriklausantį turtą. Teismas, priteisdamas iš atsakovo pinigus, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Ieškovės reikalavimas pripažinti gyvenamąjį namą bendra santuokine nuosavybe turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Spręsdamas piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimų pagrindą. Iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad atsakovas nėra suinteresuotas pateikti teismui duomenis dėl faktinių gyvenamojo namo baigtumo procentų, nagrinėjant šią bylą. Tai, kad atsakovas savo atsikirtimus grindžia Nekilnojamojo turto registre 1997-08-13 nustatytais (b.l. 2 t., b.l. 7) kadastro duomenimis dėl 86 procentų namo baigtumo, parodo, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo šioje dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad nuo 1997-08-13 iki šiol nepasikeitė gyvenamojo namo faktinis baigtumo procentas.

Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo kompensacija pinigais ieškovės naudai, yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus. Priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo ieškovės asmenine nuosavybe, sudarė teisinį pagrindą priteisti piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimus iš atsakovo ieškovės naudai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad visi gyvenamojo namo pagerinimai buvo padaryti ieškovei ir atsakovui gyvenant skyrium. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.98 str., 3.119 str., 3.123 str., CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji patyrė išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės prašymas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą.