- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- ATP-632-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03397-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. B. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį – 100 Lt bauda;
pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 80 Lt bauda;
pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį - 20 Lt bauda;
pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį - 4000 Lt bauda suteisės vairuoti atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą V. B. skirti 4000 Lt baudą suteisės vairuoti atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 13 d. d. 17.18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,82 promilių girtumas, vairavo motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje motociklo nesuvaldęs atsitrenkė į elektros perdavimo linijos stulpą. Eismo įvykio metu susižalojo pats, apgadintas motociklas, ir stulpas. Motociklui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kurioje pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį V. B. paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią 5000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo, panaikinti nutarimo dalį, kurioje V. B. pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta 20 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas ir paskirti V. B. galutinę nuobaudą – 5000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą nustatyta, kad V. B. 2012 m. gegužės 2 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale išduotas „BECE“ kategorijų vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracini areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo administracinėje byloje dalį, kurioje pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 4000 litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padarytas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones), pritaikius ATPK 30¹ straipsnio normą, paskirti 1000 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę nuobaudą paskirti 1000 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Panaikinti nutarimo dalį, kurioje jam pagal ATPK 124 straipsnio 7 dalį paskirta 20 litų bauda.
Skunde nurodo, kad jog Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimas yra neteisėtas ir keistinas dėl to, kad nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs administracinėje byloje esančius įrodymus neteisingai kvalifikavo administracinės teisės pažeidimą ir dėl to neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą, jam paskirta per griežta administracinė nuobauda. Teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo galimybę taikyti, bet netaikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies normos, kuri reglamentuoja organo (pareigūno) nagrinėjančio administracinės teisės pažeidimų bylas, teisę paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teigia, jog teismas pripažindamas jį padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad jis neturi teisės vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones. Nurodo, jog teismas neįvertinęs šios aplinkybės jam paskyrė neteisingą administracinę nuobaudą.
Nurodo, kad teisingai kvalifikavus jo padarytą administracinės teisės pažeidimą ir sprendžiant dėl administracinės nuobaudos parinkimo ir jos dydžio nustatymo, reikėtų atsižvelgti į tai, jog šiuo administracinės teisės pažeidimu skaudžiai save nusibaudė. Po autoįvykio buvo šoko būsenos. Medikai konstatavo daugybines kūno žaizdas. Buvo amputuota dešinė blauzda viduriniame jos trečdalyje, neteko dešinės kojos. Be to, buvo konstatuotas dešinio šlaunikaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio atviras lūžimas, dešinio delnakaulio lūžimas, dubens kaulų simfiziolizė. Buvo gydomas reanimacijos skyriuje, skubos tvarka operuotas. Gydosi iki šiol. Laukia kojos protezo. Ženkliai nukentėjo jo materialinė padėtis, tapo neįgalus, neteko 60 procentų darbingumo, todėl nebegali išvykti į Norvegiją, kur iki susižalojimo dirbo. Jam nustatytas specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Augina 2013 m. birželio 21 d. gimusį sūnų. Dėl patirtų sužalojimų nebegali teikti nepilnamečiui sūnui jo poreikius atitinkančio išlaikymo, nes šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl neįgaliojo pensijos. Labai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Dėl jo lengvabūdiško elgesio nukentėjo daug žmonių, tai motociklo savininkas, jo nepilnametis vaikas, vaiko motina, jo sugyventinė. Tikisi teisingos nuobaudos – piniginės baudos, kurią galėtų sumokėti ir kuria nebūtų padaryta skriauda jo artimiems žmonėms.
Taip pat skunde nurodo, kad šioje administracinėje byloje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nuostatas dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio normą asmenims, netgi pakartotinai vairavusiems transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra teisinė galimybė spręsti dėl švelnesnės negu sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimo. Mano, kad jo atžvilgiu tokia galimybė tikrai yra, nes anksčiau niekada nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su pareiškėjo prašymu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nurodo, jog V. B. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.
Susipažinęs su apeliaciniais skundais ir byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumo. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje apylinkės teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.
Iš skundžiamo nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje turinio matyti, kad V. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo nagrinėti teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje nėra, o iš skundžiamo nutarimo turinio bylos nagrinėjimo eigos, byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų, argumentų nematyti. Taip pat iš nutarimo turinio nėra aišku ar skirdamas administracines nuobaudas V. B., teismas įvertino jo nurodomas aplinkybes, jog įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, jam nustatytas neįgalumas, neteko pajamų, turi išlaikomų asmenų ir pan., ir sprendė taikyti ar netaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Neišsiaiškintos ir pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo priežastys. Bylos duomenys kelia abejonių, ar V. B. pažeidimo metu iš viso turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ar turėjo teisę vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones. Šios aplinkybės taip pat svarbios parenkant administracinės nuobaudos, už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, dydį.
Pažymima, kad skundžiamame nutarime išdėstęs įrodymus apylinkės teismas visiškai neanalizavo jų santykio tarpusavyje ir absoliučiai nemotyvavo savo sprendimo. Taip pat apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl nuobaudų skyrimo V. B..
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.