Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-899-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2A-899-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02809-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
L. M.
Ieškovas
J. L.
Civilinė byla Nr. 2A-899-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02809-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1; 121.18; 121.14; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei L. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam pripažįstant nuosavybės teise L. M. paveldėtas 3/16 dalis buto su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti iš ieškovo 7106,25 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties paveldėjo jos dalį, kuri sudaro 13/16 dalių aukščiau minėto buto, o atsakovė sutuoktinės duktė paveldėjo to paties buto 3/16 dalis, kurių nėra kaip atidalinti natūra.

Atsiliepimas

Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko dėl priteistinos kompensacijos dydžio, būtų sutikusi perleisti savo buto dalį ieškovui už 13.000 litų, bet ieškovas nesutiko tiek mokėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atidalino turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovui J. L. nuosavybės teisę į 3/16 dalis buto su 4,10 kv. m rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoto Nr. 70/20223, paveldėtas L. M. po N. L. mirties 2010-12-17. Priteisė iš ieškovo J. L. 7106,25 Lt piniginę kompensaciją už 3/16 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), atsakovei L. M.. Taip pat priteisė iš atsakovės L. M. ieškovui J. L. bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad butas yra vieno kambario 14,12 kv. m gyvenamo ploto ir atidalinti jo tarp dviejų bendraturčių, kurių net nesieja giminystės ryšiai, be žalos daikto paskirčiai galimybės nėra, kadangi nėra atskirų izoliuotų patalpų (kambarių), kuriomis galėtų naudotis bendraturčiai. Ieškovas ginčo bute gyvena, atsakovė negyvena (gyvena (duomenys neskelbtini)). Ieškovui priklauso 13/16 buto, atsakovei 3/16 buto ir nustačius, kad nekilnojamo daikto – buto su rūsiu atidalinti natūra be žalos jo paskirčiai neįmanoma, nekilnojamas daiktas atidalinamas paskiriant visą butą su rūsiu ieškovui nuosavybės teise, o atsakovei kompensuojant už jai priklausančią buto dalį pinigais. Atsakovė neįrodė didesnės nei 37900 litų buto vertės ir tuo pačiu neįrodė, kad už 13/16 buto jai priklauso 13000 litų. Teismas atidalina nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją ieškovui, nustačius, kad buto vertė yra 37.900 litų ir už 13/16 dalių buto su rūsiu priteisia ieškovei 7106,25 Lt kompensaciją pinigais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą būdamas šališkas ieškovo atžvilgiu. Teismas nekreipė dėmesio, kad ieškovas turi psichinę negalią, nors dokumentai teismui pateikti. Šis sprendimas pažeidžia apeliantės teises, nes norima atimti iš jos teisėtai paveldėtą nuosavybę. Mano esant grėsmei, kad bus parduotas ginčo butas, o ieškovo sūnus paguldys ieškovą į globos namus ir tokiu būdu pasisavins visus pinigus. Apeliantė nurodo, kad jai už ginčo buto dalį turėtų būti sumokėta 13.000,00 litų. Taip pat nurodo, kad neįsitikinusi, jog ir priteistą sumą ieškovas neišgalės sumokėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą.

Nurodo, kad apeliantė pripažino, jog ginčo bute negyvena ir nesiruošia gyventi. Buto padalinti natūra nėra galimybės. Apeliantė nesutiko su priteistu kompensacijos dydžiu tačiau įrodymų, kad ginčo butas vertas daugiau, nepateikė. Taip pat patvirtino, kad įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, kuo skubiau atsiskaitys su apeliante.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu ar teismo tvarka. Teisme sprendžiama dėl atidalijimo būdo. Minėta, įstatymo normoje nustatyta sąlyga, kad, nesutariant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš jų pasirenka siekiantis bendrą turtą atidalyti asmuo; jis teismui turi įrodyti, kad pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei B. U., bylos Nr. 3K-3-701/2010).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jos manymu šio ieškinio iniciatorius yra ieškovo sūnus, kuris siekia apgaule užvaldyti ginčo butą, paskui jį ruošiasi parduoti, tokiu būdu apeliantė neteks iš savo motinos paveldėtų buto 3/16 dalių. Pažymėtina, kad šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, kurio 14,12 kv. m sudaro gyvenamasis plotas ir atidalinti jo tarp dviejų bendraturčių, be žalos daikto paskirčiai galimybės nėra, kadangi nėra atskirų izoliuotų patalpų (kambarių) kuriais galėtu naudotis bendraturčiai.

Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

Bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ginčo butu realiai naudojasi, jis ginčo bute gyvena. Ši aplinkybė neginčijama. Tuo tarpu atsakovė ginčo bute negyvena, mokesčių už jai priklausančią buto dalį nemoka. Apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, 88). Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo butu nenori naudotis, pageidaujanti arba buto dalies natūra, arba 13.000,00 Lt piniginės kompensacijos, norinti, kad ieškovas jai darytų nuolaidas ir sumokėtų jos pageidaujamo dydžio kompensaciją (b.l. 64). Pažymėtina, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso nedidelė buto dalis (3/16 dalys), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalyti natūra apeliantei tenkančią buto dalį be neproporcingos žalos butui ir kito bendraturčio teisėtiems interesams nėra galimybių. Tokiu atveju nekilnojamas daiktas atidalinamas paskiriant visą butą su rūsiu ieškovui nuosavybės teise, o atsakovei kompensuojant už jai priklausančią buto dalį pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Apeliantės argumentai, kad jai už ginčo buto dalį turėtų būti sumokėta 13.000,00 litų, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams I. A. U., P. U., A. V., bylos Nr. 3K-3-512/2012). Nagrinėjamoje byloje rašytinių įrodymų, kad ginčo buto vertė būtų didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 55) , byloje nėra. Prie apeliacinio skundo taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų apeliantei už 3/16 ginčo buto dalis priteisti 13000,00 Lt. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad teismas atidalina nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją ieškovui, nustačius, kad buto vertė yra 37.900 litų ir už 3/16 dalis buto su rūsiu priteisė ieškovei 7106,25 Lt kompensaciją pinigais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei pateikti įrodymus, patvirtinančius didesnę ginčo buto vertę, tačiau apeliantė tokių įrodymų nepateikė, turto vertinimo atlikti nesutiko (b.l. 64).

Apeliantė nurodo, kad neįsitikinusi, jog ir priteistą sumą ieškovas yra pajėgus sumokėti. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių sprendimų privalomumo principas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad apeliantei neinformavus į kokią sąskaitą pervesti jai piniginę kompensaciją, ji bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl ir šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, patenkindamas ieškinį, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės L. M. ieškovui priteistina 500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Virginija GudynienėNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas