Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-123-853/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
2-123-853/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03510-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-123-853/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03510-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.1.7.10.; 3.2.6.1. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 26 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė

sekretoriaujant Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant ieškovės D. L. atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. L. prašo priteisti iš atsakovo M. S., nepilnametės dukros P. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja skirti vaiko motiną D. L. bei nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. L..

Nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę, dar iki dukros gimimo gyveno kartu. Jau ieškovei būnant nėščiai, ji išvažiavo į Angliją, kur vėliau dirbti ir gyventi atvyko atsakovas. Dukra P. S. gimė (duomenys neskelbtini) Anglijoje ir atsakovas tėvystę vaikui pripažino. Gimus dukrai atsakovas šiek tiek prisidėjo prie dukros išlaikymo iki 2014 m. gegužės mėnesio, o vėliau ir šiuo metu atsakovas dukros išlaikymui lėšų neskiria. Iki pat šiolei vaiką ieškovei padeda išlaikyti jos mama, o turimų lėšų išlaikymui nepakanka, be to vaikus turi išlaikyti abu tėvai. Šiuo metu ieškovė augina vaiką, todėl dirbti negali. Nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia ne mažiau 900,00 Lt – tai išlaidos sauskelnėms, vaistams, higienos reikmenims, maistui, darbužiams, ugdymo priemonėms, mokestis auklei bei komunaliniai mokesčiai.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (43 b. l.). Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovo byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Posėdžio metu ieškovės D. L. atstovė advokatė R. L. ieškovės reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovė negali pati dirbti kadangi šiuo metu augina mažametę P. S.. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, bei pakankamų pajamų, nes jai yra teikiama antrinė teisinė pagalba, kuri tik įrodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki. Ieškovės nepilnametė dukra P. S. gyvena kartu su mama – ieškove D. L. ir visas vaiko išlaikymas „gula ant ieškovės pečių“. Nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 260 Eur, t. y. maistui apie 73,00 Eur; drabužiams ir avalynei – 30,00 Eur; sauskelnėms – 50,00 Eur; higienos priemonėms – 15,00 Eur; vaistams – 15,00 Eur; mokestis auklei – 30,00 Eur; ugdymo priemonėms – 30,00 Eur bei komunaliniams mokesčiams – 30,00 Lt. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos mama, kurios bute ieškovė ir gyvena su savo dukrele. Ieškovė nebūdama prisiteisusi vaikui išlaikymo net neturi galimybės gauti socialinės paramos. Ieškovė gali vaiko išlaikymui per mėnesį skirti po 200,00 Lt, t. y. 58,00-60,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms prašo teismo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaiko pilnametystės, kasmet priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę, P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina ieškove D. L., kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su savo mama bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusio santuokoje. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 325,00 Eur. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Iš pateikto ieškinio, ieškovės atstovės paaiškinimo, P. S. gimimo liudijimo kopijos, kurio įrašo Nr. 518, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas M. S. yra P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (4 b. l.). Santuoka tarp jos tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Šiuo metu P. S. yra vienerių metų dešimties mėnesių amžiaus, gyvena kartu su ieškove – savo motina. Ieškovė yra nedirbanti, šiuo metu auginanti vaiką iki trejų metų, pajamų negauna. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iškovė su savo mažamete dukra gyvena jos motinai V. L. priklausančiame bute. Šie duomenys liudija, kad ieškovės sunki padėtis dėl vaiko išlaikymo ir vaiką išlaikyti jai padeda mama. Akivaizdu, kad ieškovė neturi pakankamai pajamų patenkinti būtiniausius nepilnametės dukros poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas gera valia išlaikymo vaikui neskiria.

Vaikui, be abejonės, būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos prekės. Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 900,00 Lt, kas sudaro 260,00 Eur. Ieškovė per mėnesį dukrai išleidžia 43,00 Eur – sauskelnėms, 72,00 Eur – maistui, 29,00 Eur – drabužiams ir avalynei, 29,00 Eur ugdymo reikmenims (žaislams ir kt.), 14,48 Eur – higienos reikmenims, 14,48 Eur – vaistams, 29,00 Eur – mokestis auklei, pagal pareikalavimą, 29,00 Eur – komunaliniams mokesčiams.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas ir turtinę padėtį. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl yra pagrindo teigti, kad jo turtinę padėtį lemia tik jo paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tė­vą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 700,00 Lt, t. y. 200,00 Eur vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu. Ieškovei – vaiko motinai skiriant kas mėnesį vaiko išlaikymui po 200,00 Lt, t. y. 60,00 Eur, vaiko išlaikymui tektų po 900,00 Lt, t. y. 260,00 Eur per mėnesį. Todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 700,00 Lt, t. y. 200,0 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus, priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas – 980,09 Eur už 4 mėnesius 27 dienas, skaičiuojant nuo dienos, kada atsakovas nebeteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 27 d.

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

P. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes ji nuo gimimo gyvena su ja (ieškove), esanti nusistovėjusi jos šeimos aplinka jai yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog vaiko P. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustačius su mama D. L., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštaraus nepilnametės interesams ir yra tikslingas. Išvadoje teigiama, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Taip pat nurodė, jog neturi duomenų apie ieškovės baustumą ar teistumą, nėra buvę skundų dėl vaiko interesų pažeidimų (45-46 b. l.). Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė D. L. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. SP-3342-(7.2811) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (9-10 b. l.). Ieškovė taip pat ir įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 72,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą bei 41,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Viso iš atsakovo priteistina 113,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovei D. L. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra teikiama antrinė teisinė pagalba, tai dėl jos teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos į Valstybės biudžetą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro 147,55 Eur (44 b. l.) ( CPK 83 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, 99 straipsnis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukros P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 980,09 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 9 euro centus) P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 27 d.

Nustatyti nepilnametės P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio ir 147,55 (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 55 euro centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui M. S., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė