Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-190-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2S-190-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13176-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Swedbank lizingas“, „Swedbank“, UAB „Gelvora“, AB DNB bankas, AB DNB
Pareiškėjas
V. V., R. V.
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-190-112/2015Teisėjas D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-13176-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 126.2; 140.1; 140.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Gelvora“, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, UAB DK PZU Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T., antstolis K. K., antstolė A. T., antstolė A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutartimi pareiškėjams V. V. ir R. V. iškelta bankroto byla. Administratore paskirtas UAB „Principo reikalas“. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir jų mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinti.

2014-09-22 teisme gautas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino V. V. ir R. V. mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus bei nenurodė priežasčių, kodėl pateikto mokumo atkūrimo plano netvirtina, nepriėmė sprendimo dėl plano tikslinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-30 patvirtino teismui pateiktą V. ir R. V. mokumo atkūrimo planą. Teismas konstatavo, kad kreditoriai susirinkime nepateikė V. ir R. V. pasiūlymų dėl plano patikslinimo. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad pateiktos Vyganto ir R. V. plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jų interesus. Dėl kreditoriaus UAB „Gelvora“ pastabos – nesutinka su administravimo išlaidomis, teismas konstatavo, kad administratoriui skiriama suma nėra per didelė, ji yra pagrįsta, atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl kreditoriaus prieštaravimai nėra pagrįsti. Anot teismo, ši plano dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl kreditorių UAB „Gelvora“ bei „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“ pastabas atmetė kaip nepagrįstas. Teismas, patvirtindamas mokumo atkūrimo planą, vertino ir pareiškėjų pastangas gauti daugiau pajamų, susirasti geriau apmokamus darbus. Nurodytas pastangas vertino kaip realias mokumo atkūrimo įgyvendinimo sąlygas. Teismas nenustatė jokių įstatymo reikalavimų pažeidimų ir, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriai, nepritardami mokumo atkūrimo plano projektui bei pateikdami pastabas, nenurodė kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjų mokumo atkūrimo, nepateikė pasiūlymų dėl plano patikslinimo, nepriėmė sprendimo dėl plano tikslinimo, teismas padarė išvadą, kad V. ir R. V. parengtas mokumo atkūrimo planas atitinka tiek pareiškėjų, tiek ir jų kreditorių teisėtus interesus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Teigia, jog teismas patvirtino planą su visais trūkumais, kurie buvo identifikuoti teismo posėdžio metu. Teismas neturi pareigos tvirtinti mokumo atkūrimo plano, kai kreditorių susirinkimas jam nepritarė. Nurodė, kad 2014-10-14 teismo posėdžio metu buvo nustatyti akivaizdūs pateikto plano trūkumai, kurie nebuvo pašalinti ir teismas planą patvirtino su trūkumais. Pasak apelianto, akivaizdus trūkumas yra pareiškėjos R. V. nurodytos gaunamos pajamos. Plane nurodyta, jog gaunamos pajamos yra 295,09 Lt, tačiau teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad nedarbingumo pajamos yra 596 Lt. Taip pat buvo nustatyti mokumo atkūrimo plano 7 dalies netikslumai. Neaiški suma mokama už būstą. Neaišku kokiu pagrindu pareiškėjai naudojasi gyvenamąja vieta. Posėdžio metu nurodė, kad už būsto nuomą moka 600 Lt, vėliau paaiškino, kad į šią sumą įeina ir komunaliniai mokesčiai, tačiau plane nurodyta, jog 500 Lt skiriama komunaliniams mokesčiams. Plane nepatikslinti ir duomenys apie pareiškėjų gaunamas bendras pajamas (3 d.) Nurodyta, jog pajamos sudaro 1 345,89 Lt, poreikiams tenkinti reikalinga suma – 1350 Lt, tačiau teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad bendrosios mėnesinės pajamos sudaro 1 646 Lt. Apeliantė taip pat teigia, jog patvirtintu atkūrimo planu yra siekiama tik pareiškėjų interesų tenkinimo – plane nėra numatyta kaip bus atsiskaityta su kreditoriais. Jokių konkrečių veiksmų, išskyrus domėjimąsi darbo pasiūlymais, nenurodyta. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog kreditoriai turėjo nurodyti priemones, kuriomis būtų galima siekti geresnio ir efektyvesnio rezultato ir nurodė, jog tokias priemones turi nurodyti būtent pareiškėjai. Šiuo atveju pareiškėjai nurodė tik deklaratyvias ir abstrakčias priemones, kurių vykdymo nebus galima kontroliuoti. Nesutinka ir su nustatytomis bankroto administravimo išlaidomis (plano 8 d.). Teismas nevertino administratoriaus darbų apimties, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad išlaidos nėra per didelės. Pareiškėjai nurodė, kad jokio realizuotino turto neturi, nėra sudarę nesąžiningų sandorių, yra tik keli kreditoriai, todėl mano, kad per mėnesį administravimo išlaidoms skirti 400 Lt nėra pagrindo. Be to, administratorius nedetalizavo atliekamų paslaugų ir jų įkainių, todėl patvirtinta suma yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorės įgaliotas asmuo I. L. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius atskirajame skunde pateikė formalias pastabas, kurios nesudaro pagrindo nepatvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano. Mokumo atkūrimo plane yra nurodyta, jog iš gaunamų pajamų atskaičius sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti (1350 Lt), likusi suma pervedama į administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Kadangi teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad gaunamoms pajamos yra didesnės nei nurodyta plane, todėl ta didesnė dalis bus pervedama į depozitinę sąskaitą. Mano, kad dėl to netvirtinti plano, nėra pagrindo, nes dėl to kreditorių interesai nebus pažeisti, tai tik formali klaida. Nurodė, jog nustatyta suma bendriems poreikiams tenkinti tikrai nėra per didelė dviem fiziniams asmenims, todėl kreditoriaus pastabos dėl šios sumos yra nepagrįstos. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl per didelių administravimo išlaidų. Nurodo, kad teismų praktikoje dėl analogiškų išlaidų, administruojant vieną asmenį, yra pasisakyta, kad tokios išlaidos atitinka protingumo, sąžiningumo principus ir nėra laikytinos per didelės. Kreditorius nenurodė duomenų, kad plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jo interesus, nepasiūlė kaip įgyvendinti planą nepažeidžiant nei pareiškėjų nei kreditorių interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino planą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bei plano atitikimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatoms.

Šiuo konkrečiu atveju kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo planui, todėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, įskaitant ir plano privalomąją dalį dėl administravimo išlaidų, priskirtinas teismo kompetencijai (FABĮ 8 str. 3 d.). FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014-09-19, nepritarė pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektui. Nustatyta, kad kreditoriai Swedbank, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ nepritarė atkūrimo plano projektui. Taip pat nepritarė nutarimui „atidėti mokumo atkūrimo plano projekto svarstymą kitam kreditorių susirinkimui, nes pateiktas mokumo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir įpareigoti pareiškėjus planą patikslinti“. Kadangi šie kreditoriai sudaro didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų („Swedbank“, AB – 8,68 proc., UAB „Swedbank lizingas, – 88,87 proc.), todėl kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas nepritarti siūlymui atidėti plano svarstymą ir įpareigoti pareiškėjus patikslinti planą (2, b. l. 35, 38, 51–54). Šie kreditoriai nenurodė jokių priežasčių dėl kurių nepritarė plano projektui.

Kreditorė UAB „Gelvora“ taip pat nepritarė plano projekto tvirtinimui, tačiau pritarė nutarimui atidėti projekto svarstymą ir įpareigoti pareiškėjus patikslinti planą (t. 2, b. l. 45). UAB „Gelvora“ nurodė priežastis dėl kurių nepritarė mokumo atkūrimo planui. Teigia, jog planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. – nenurodytas reikalavimų tenkinimo grafikas. Realiai pagal planą neskiriama nė cento kreditorių reikalavimams tenkinti, o tai pažeidžia kreditorių interesus. Neaišku iš kokių pajamų bus dengiamos ir administravimo išlaidos, be to nepagrįstas nustatytų administravimo išlaidų būtinumas.

Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 3-5 straipsniais, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratoriaus išvada tvirtinti teismui. Taigi šiuo atveju, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditoriai. Atskirajame skunde teigiama, jog teismo patvirtintas planas yra su trūkumais, kurie nustatyti teismo posėdžio metu, be to, pažeidžia kreditorių interesus, nes jame nenurodytos kreditoriams mokėtinos sumos bei administravimo išlaidos yra žymiai per didelės.

Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Teismui įstatyme nenustatyta teisė keisti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, jeigu nebuvo pažeistos plano tvirtinimo procedūros. Teismas tik turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais plano projektui.

FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. numatytas reikalavimas pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Iš byloje esančio fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano, teismas negali daryti išvados, jog pareiškėjai pateikė kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką iš esmės atitinkantį įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė, kokie konkretūs plano duomenys leidžia teismui spręsti, kad pagal esamą pareiškėjų finansinę padėtį kreditorių reikalavimai yra dalinai tenkinami, kad plane numatytos priemonės nepažeidžia kreditorių interesų ir sudaro sąlygas fizinių asmenų mokumui atkurti.

Akcentuotina, kad FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. numatytas reikalavimas planui – pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Šiuo atveju iš plano 12 dalies „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ neaišku (nėra nurodyta), po kiek konkrečiai ir kokiems kreditoriams pareiškėjas planuoja mokėti kas pusę metų bei kokia per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui išmokėtinų lėšų suma. Yra tik nurodyta, kad kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami iš lėšų, viršijančių būtiniems poreikiams tenkinti nustatytą sumą – 1 350 Lt. Be to, nurodyta, kad pirmiausia iš tų lėšų bus apmokamos bankroto administravimo išlaidos. Taigi lieka neaišku, kokia suma konkrečiai bus skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pažymėtina ir tai, kad administratoriaus išvadoje dėl mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo, nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjų gaunamas pajamas, turimą turtą, praktiškai visos periodiškai gaunamos pajamos yra reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui ir bankroto bylos administravimui (t. 2, b. l. 34). Vadinasi, kreditorių reikalavimai gali būti visiškai nepatenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjų pajamos yra didesnės nei nurodyta plane, todėl akivaizdu, kad planas iš esmės dėl kreditorių interesų tenkinimo turi keistis. Nesutiktina su administratorės įgalioto asmens argumentu, jog kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinų lėšų nenurodymas nepažeidžia kreditorių interesų. Plane turi būti numatyta, iš kokių esamų ar realiai atsirasiančių pajamų šaltinių ir kokiomis sumomis bus dengiami kreditorių reikalavimai, asmenys turi dėti visas įmanomas pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti, tuo atveju, jei kistų jų pajamos ar atsirastų papildomų pajamų šaltinių, planas gali būti keičiamas ar tikslinamas, kaip tai numatyta FABĮ 8 straipsnio 12 punkte. Skolininkai turi pasvarstyti ir rasti bent minimalias sumas kurias mokės kreditoriams plano įgyvendinimo laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad planas neatitinka visų reikalavimų, numatytų FABĮ 7 straipsnyje, konkrečiai 7 straipsnio 12 punkto, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė, neanalizavo aplinkybių, susijusių su kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku.

Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkai ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Įvertinus plano 8 dalyje nurodytas planuojamas administravimo išlaidų sumas, laikytina, jog jos nėra detalizuotos. Teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano 8 dalyje yra nurodyta, kad administratorius bankroto proceso metu vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje. Bankroto administratoriaus pareigų, numatytų FABĮ 12 straipsnyje nurodymas mokumo atkūrimo plane neturėtų būti laikomas administravimo išlaidų pagrindimu. Administravimo išlaidų suma kiekvienai bylai turėtų būti nustatoma individualiai, atsižvelgus į konkrečius byloje atliekamus administravimo veiksmus, t. y. ar administratorius turės disponuoti nekilnojamuoju turtu, ar turės vykdyti kitas pareiškėjų sudarytas sutartis, kurioms nėra pasibaigę vykdymo terminai ir pan. Šiuo atveju pareiškėjai neturi jokio turto, išskyrus gaunamas pajamas, sutarčių taip pat nėra sudarę. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog plane nurodytos administravimo išlaidos laikytino pagrįstomis, tačiau pats teismas šių išlaidų pagrįstumo neanalizavo, nevertino veiksmų, kuriuos administratorius privalės atlikti (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toks mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes suponuoja prielaidas pasyviai išvengti skolų ir neskatina ieškovų dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų ir patenkinti bent dalį kreditorių reikalavimų. Patvirtintame mokumo atkūrimo plane nenumatytas kreditorinių reikalavimų patenkinimas, nurodytos pareiškėjų gaunamos pajamos neatitinka tikrovės, nėra tinkamai įvertintos administravimo išlaidos, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo patvirtintu planu neužtikrinama teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Abstrakčių priemonių nurodymas mokumui atkurti nesuponuoja išvados, jog bus išlaikyta skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertini priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų V. V. ir R. V. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rimvida Zubernienė